Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Apie nenugalimą šalį Sakartvelą 

2018 liepos 9 d. 16:10
Kartvelų dainos ir šokiai nepalieka abejingų.
Kartvelų dainos ir šokiai nepalieka abejingų.
"Caucasus Business Week" archyvo nuotrauka

Šių metų gegužę Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsižvelgdama į Gruzijos prašymą, nutarė, kad lietuvių kalboje greta įprasto pavadinimo Gruzija galėtų būti vartojamas ir autentiškam valstybės pavadinimui artimesnis Sakartvelas (gruz. საქართველო, sulotynintai – Sakartvelo). Kaip vietos gyventojai vadina save ir savo šalį, iš kur kilo iki šiol mūsų vartotas Gruzijos pavadinimas, teiravomės Sakartvele, Batumyje, gyvenančio gido Sulhano Devadzės.

„Gruzinai – Kaukazo gyventojai autochtonai, – kalbėdamas rusiškai ir nevengdamas žodžio gruzinai dėstė S. Devadzė. – Mes vadiname save kartvelais. Mūsų unikali kalba, skirtingai nei kaimynų armėnų ir azerbaidžaniečių, priklauso vienai Kaukazo Iberijos kalbų grupei. Armėnų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, o azerbaidžaniečių – tiurkų.“

"Unikaliai mūsų abėcėlei, turinčiai 33 raides, pagerbti 2010 metais buvo pastatytas 130 metrų aukščio bokštas", - pasakojo gidas Sulhanas Devadzė./Jūratės Mičiulienės nuotrauka
"Unikaliai mūsų abėcėlei, turinčiai 33 raides, pagerbti 2010 metais buvo pastatytas 130 metrų aukščio bokštas", - pasakojo gidas Sulhanas Devadzė./Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Iškart tiksliname pavadinimą – kas ta Kaukazo Iberija? Kaip žinoma iš istorijos, Kaukazo Iberija – senovės graikų ir romėnų pavadinimas, suteiktas gruzinų Kartlijos karalystei (IV amžius prieš mūsų erą – V amžius). Kaukazo Iberija apėmė rytinę ir pietinę dabartinės Gruzijos dalį. Prie pavadinimo pridėtas žodis Kaukazo, kad būtų atskirta nuo Iberijos pusiasalio, kuriame yra Ispanija ir Portugalija. Kaukazo Iberija ir Kolchidė sudarė dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės pagrindą. Senovėje regione gyveno giminingos Kuros-Arakso kultūros gentys, kurias senovės graikai vadino iberais. Vietiniai savo šalį vadino Kartlija (pagal jų vadą Kartlą).

Valstybinė kalbos komisija, be įprasto gyventojų pavadinimo gruzinai, rekomenduoja vartoti ir sakartveliečiai (dėsningas vedinys iš valstybės pavadinimo Sakartvelas, kaip Marokas – marokiečiai, Berlynas – berlyniečiai). Kaip paaiškino S. Devadzė, tai bendras pavadinimas, skirtas visiems valstybės gyventojams – adžarams, svanams, megrelams, abchazams, osetinams ir kt. „O kartvelai yra, kitaip tariant, gruzinai. Tai tautos pavadinimas“, – teigė jis.

Pasireiravus, kodėl vietos gyventojai šalį vadina ne Kartvelo, bet Sakartvelo, gidas patikslino: „Tai mūsų kalbos ypatumai: priešdėlis sa- ir galūnė –o nurodo vietovę. O vidurys, žodžio šaknis, ir yra Kartvelo. Sakartvelas – tai visų kartvelų šalis.“

Unikali abėcėlė

Pasak S. Devadzės, jų abėcėlė neturi kokio nors specialaus pavadinimo, yra tiesiog kartuli anbani (kartuli abėcėlė). „Ji priskiriama keturiolikai pasaulyje žinomų rašto sistemų ir yra unikali, į nieką nepanaši. Mūsų abėcėlei, turinčiai 33 raides (iš jų 5 – balsės), pagerbti 2010 metais Batumyje buvo pastatytas 130 metrų aukščio bokštas. Į DNR spiralės formą, simbolizuojančią kalbos svarbą tautos gyvybingumui, surašytos visos mūsų raidės. Bokštas kainavo 60 mln. larių (apie 20 mln. eurų), – pasakojo gidas. – Mūsų kalba perėjo tris vystymosi etapus: pirminį, senąjį (toks raštas buvo vartojamas bažnytinėse knygose) ir dabartinį, kuris vadinamas mchedruli. Šis žodis kilęs ir žodžio raitelis. Tai tarsi atsvara dvasininkui ir bažnytiniam raštui. Pastaroji forma plačiai paplito tarp žmonių. Šiandien mes naudojamės rašmenimis, kurie vadinasi mchedruli.“

Dar įdomu, kad kartvelų kalba neturi giminių, todėl iš vardo kartais sunku suprasti, ar jis vyro, ar moters. Pavyzdžiui, gavę laišką, kad mus Batumyje pasitiks Eto, ilgai svarstėme, kas tai – vyras ar moteris.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Persų ir graikų pėdsakai

„Daugelyje pasaulio šalių Sakartvelas vadinamas Georgia, Rusijoje – Gruzija, Kinijoje – Grudžija. Šaknis – ta pati, paimta iš persų žodžio gorg. Senovės persai mūsų valstybę vadino Gorgestan. Pakitus raštui ji tapo Gordžestan. Persai iki šiol taip ir vadina šalį, turkai – Giurdžestan. Nuo jų nusižiūrėjo ir rusai – Gruzija skamba panašiai, – kalbėjo S. Devadzė. – Beje, žodis gorg persų kalba reiškia vilką. Mūsų valstybę jie vadino vilkų šalimi. Tačiau tai neturi neigiamo atspalvio. Priešingai, labiau reiškia – nenugalima šalis, visada nuožmiai kovojusi už savo laisvę. Tai mūsų valstybės pavadinimo kilmės esmė.“

Anot S. Devadzės, Georgia jų šalį pirmi pavadino graikai. „Kadangi geo– rodo sąsają su žeme, o mūsų valstybėje buvo gerai išplėtota žemdirbystės kultūra, kai kas aiškina, jog šį pavadinimą galima tapatinti su žemdirbiu. Tačiau tai netiesa, – tvirtino gidas. – Daugelis kalbininkų priėjo prie išvados, kad pavadinimo Georgia kilmė kita: iš Azijos, tiksliau – iš Persijos, į Balkanus persikėlę graikai seną persų žodį gorg pradėjo tarti georg. Pridėjo tik vieną balsę, bet žodžio esmė liko ta pati – vilkų šalis. Kaimynui Azerbaidžanui irgi persai davė vardą – ugnies šalis.“ Susidomėjus, kodėl jis taip vadinamas, Sulhanas patikslino, kad iš ten kilęs Persijos pranašas Zaratustra, be to, vietiniai nuo seno garbino ugnį. Pasak jo, abiejų valstybių pavadinimuose atsispindi esminis persų supratimas apie šalį.

Kartvelai savo dainose daug vietos skiria ir pasakojimams apie šalies kovas už laisvę./alamy.com nuotrauka
Kartvelai savo dainose daug vietos skiria ir pasakojimams apie šalies kovas už laisvę./alamy.com nuotrauka

Šalies nepriklausomybės šimtmetis

Kaip nurodoma VLKK pranešime, lietuvių kalboje Gruzijos ir gruzinų pavadinimai neturi jokio neigiamo atspalvio, yra plačiai žinomi ir patogūs vartoti. Tačiau, atsižvelgiant į šalies pageidavimą, dėl autentiškam savivardžiui artimų variantų neprieštaraujama. Ar jie paplis lietuviškoje vartosenoje, ar atsiras kitose kalbose, parodys laikas. Svarstydama Gruzijos prašymą ir leisdama vartoti du šalies pavadinimus, VLKK pabrėžė, kad tūkstantmetę valstybingumo tradiciją turinti šalis 2018-aisiais turi gerą progą pasauliui priminti autentiškąjį savivardį – gegužės 26 dieną buvo paminėtas Gruzijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis.

Šalyje yra nemažai dialektų: kartli, kachetų, imeretų, pšavų, račų, adžarų, mochevų, tušinų ir kitų. Pasak gido, jie šiek tiek skiriasi, vietiniai vieni kitus supranta, tačiau užsieniečiui, kuris mokėsi valstybinės kartvelų kalbos, gali būti ir sunkiau suprasti. „Kartais girdime, kad, pavyzdžiui, adžaras nėra tikras gruzinas. Netiesa. Jis toks pat gruzinas. Tai Kremliaus propaganda, kuria siekiama įskelti susipriešinimą: skaldyk ir valdyk“, – patikino S. Devadzė.

Lietuva – ლიეტუვა

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Sakartvelo ambasadorė mūsų šalyje Khatuna Salukvadzė, šis Lietuvos žingsnis simbolizuoja tvirtą Sakartvelo ir Lietuvos bendradarbiavimą bei išskirtinę draugystę. „Žengdama šį žingsnį Lietuva tapo pirmąja pasaulyje valstybe, kuri mūsų šalį vadins kartvelų kalboje vartojamu pavadinimu, – pažymima ambasadorės pranešime. – Esame įsitikinę, kad Lietuvos piliečiai priims šią naujieną, o tarp Sakartvelo draugų Lietuvoje neformaliai jau įsitvirtinęs autentiškas mūsų valstybės pavadinimas kiekvienam lietuviui bus gerai žinomas ir tariamas kasdienybėje. Noriu ypač padėkoti „Lietuvos žinių“ redakcijai už tai, kad dažnai mini Sakartvelo pavadinimą. Tikiuosi, po kurio laiko visur bus vartojamas vien autentiškas mūsų šalies pavadinimas. Gegužės mėnesį kaip atsakomasis gestas jau iš Sakartvelo buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – kartvelų kalboje įteisintas autentiškas Lietuvos pavadinimas (ლიეტუვა). Labai džiaugiuosi, kad Sakartvelo žiniasklaida jau plačiai vartoja autentišką Lietuvos pavadinimą.“

Vilniuje atidengiama plokštė, kurioje užrašytas naujas valstybės pavadinimas./Sakartvelo ambasados Lietuvoje archyvo nuotrauka
Vilniuje atidengiama plokštė, kurioje užrašytas naujas valstybės pavadinimas./Sakartvelo ambasados Lietuvoje archyvo nuotrauka
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"