Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Ankstyviausi gyvybės pėdsakai sukėlė abejonių 

2018 spalio 19 d. 06:00
 2,7 mlrd. metų senumo stromatolitas Vakarų Australijoje. 
 2,7 mlrd. metų senumo stromatolitas Vakarų Australijoje. 
Reuters/scanpix nuotrauka

Kada Žemėje atsirado gyvybė? Mokslininkai bando tai išsiaiškinti tyrinėdami uolienas.

Australijos mokslininkams 2016 metais pateikus įrodymų, kad gyvybė Žemėje jau egzistavo prieš 3,7 mlrd. metų, apie 220 mln. metų seniau, nei rodė ankstesni duomenys, šis atradimas buvo laikomas labai svarbiu ir netgi skatino ieškoti gyvybės Marse pėdsakų.

Tačiau kita mokslininkų grupė dabar užginčijo šį atradimą, grindžiamą pirmykščių Grenlandijos uolienų analize. Paskelbtoje studijoje sakoma, kad dariniai, laikyti mikroorganizmų veiklos įrodymais, iš tikrųjų susidarė vykstant geologiniams procesams, veikiant aukštai temperatūrai ir dideliam slėgiui.

Šio ginčo esmė – ar dėmesio centre atsidūrę kūgio pavidalo dariniai iš tikrųjų yra stromatolitai: sluoksniuotos struktūros, susidarančios dėl vandenyje gyvuojančių mikrooorganizmų veiklos. Ankstesnių seniausiais laikytų stromatolitų amžius yra 3,45 mlrd. metų. Jų buvo rasta senose Australijos uolienose.

Manoma, kad gyvybė Žemėje atsirado praėjus apytikriai milijardui metų po planetos susiformavimo, o pastangos tiksliai nustatyti, kada tai įvyko, turėtų padėti suprasti, kokios buvo šio įvykio aplinkybės ir kaip gyvybė toliau vystėsi.

Mokslo žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje Kalifornijos technologijų instituto mokslininkė Abigail Allwood ir jos bendradarbiai savo išvadas grindžia ginčijamų darinių trimačio pavidalo, jų erdvinės orientacijos ir cheminės sudėties analize. Pasak jų, numanomos fosilijos nepasižymi sluoksniuota struktūra, itin būdinga stromatolitams. Mokslininkai tvirtina, kad nuodugnus tyrimas leidžia daryti išvadą, jog banguoto pavidalo tarpsluoksnis veikiau yra susidaręs natūraliai deformuojantis uolienoms, kai vyksta metamorfizmo procesas. Be to, A. Allwood komanda neaptiko jokių mikroorganizmų veiklos cheminių pėdsakų.

„Manome, kad dabartiniai įrodymai nepalaiko interpretacijos, jog šie dariniai yra 3,7 mlrd. metų senumo stromatolitai“, – pabrėžė tyrėjai.

Straipsnio autoriai taip pat rašo, kad ši analizė turėtų tapti „pamokoma istorija“ gyvybės Marse ieškotojams, interpretuojantiems Raudonosios planetos uolienų darinius.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"