Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
POPIEŽIAUS VIZITAS

Pranciškaus tiltai ir staigmenos 

2018 rugsėjo 21 d. 12:00
Popiežius Pranciškus dar neaplankė nei Vokietijos, nei Ispanijos ar Prancūzijos, per pastaruosius šešerius metus nebuvo grįžęs net į gimtąją Argentiną, tačiau atvyksta į mūsų mažą valstybę, taip parodydamas, kokie svarbūs jam esame. / 
Popiežius Pranciškus dar neaplankė nei Vokietijos, nei Ispanijos ar Prancūzijos, per pastaruosius šešerius metus nebuvo grįžęs net į gimtąją Argentiną, tačiau atvyksta į mūsų mažą valstybę, taip parodydamas, kokie svarbūs jam esame. / 
Sipa/Scanpix nuotrauka

Religinio gyvenimo apžvalgininkas Tomas Viluckas šeštadienį Vilniuje susitiks su savo knygos „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“ herojumi. Drauge su Šventuoju Tėvu, neįgaliaisiais ir vaikus įvaikinusiomis šeimomis jis melsis Aušros Vartų koplyčioje.

Popiežiumi tapęs kardinolas Jorge Mario Bergoglio, pirmas pasirinkęs neturtėlį reiškiantį šv. Pranciškaus vardą, pasaulį žavi ir kuklumu, ir atjauta likimo nuskriaustiesiems ar išklydusiems iš tiesaus kelio, ir tolerancija kitatikiams ar visai netikintiems, ir modernumu.

Tomas Viluckas: „Didelis nesusipratimas, kad mūsų katalikiškoje šalyje tiek daug socialiai pažeidžiamų žmonių. Vadinasi, mūsų visuomenė dar nepersiėmusi tomis vertybėmis, kokias išpažįsta popiežius Pranciškus.“

„Jis – netikėtumų popiežius. Didelė staigmena pasauliui buvo jau jo išrinkimas. Tačiau staigmenų apstu visoje jo veikloje – kiekvieną dieną sužinome apie jo netikėtus žodžius, veiklą ar sprendimus. Šiuo atžvilgiu man, kaip religinio gyvenimo apžvalgininkui, labai įdomu jį stebėti ir gilintis į jo asmenybę. Popiežiaus nenuspėjamumas labai žavi ir įneša tam tikro malonaus vėjo gūsį į Bažnyčios gyvenimą“, – „Lietuvos žinių“ paklaustas, koks epitetas visų pirma jam ateina į galvą, jei reikėtų trumpai apibūdinti popiežių Pranciškų, sakė knygos apie popiežių autorius Tomas Viluckas.

Neliko tabu

– Kurios staigmenos labiausiai nustebino?

– Maloniai nustebino, kad nuo pat savo pontifikavimo pradžios jis atvėrė galimybę bažnyčioje diskutuoti pačiais įvairiausiais klausimais, neliko temų, kuriomis katalikai ar teologai negalėtų pareikšti nuomonės ar svarstyti, – nuo šeimų padėties iki klerikalizmo. Net tais klausimais, kurie nepatogūs tikintiesiems, Pranciškus ragina kalbėtis – juk esame šeima.

Nustebino, kad jis keičia moterų vaidmenį bažnyčios gyvenime. Per Didįjį ketvirtadienį, atlikdamas kojų mazgojimo ritualą, atkartojantį tą, kurio metu Jėzus plovė kojas savo apaštalams, jis plovė ir bučiavo ne dvasininkų, kaip jo pirmtakai, bet nepilnamečių pataisos namų auklėtinių, pabėgėlių, kalinių, narkomanų kojas. Tačiau ypač didelis iššūkis tikintiesiems, linkusiems laikytis tradicijų, buvo tai, kad jis pirmas iš popiežių mazgojo kojas ir moterims. Pranciškus įsteigė komisiją, kuri spręs dėl galimybės ir moteris įšventinti diakonėmis. Šis popiežius yra pasakęs, kad nėra kalbų apie moterų kunigystę Katalikų bažnyčioje, bet reikia ieškoti moterų naujų tarnavimo Bažnyčiai formų.

Jaudina Pranciškaus bendravimas su žmonėmis, susidūrusiais su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Popiežius randa galimybę paskambinti vienišai motinai, planuojančiai abortą merginai ar sunkius nusikaltimus padariusiems kaliniams ir įkvėpti jiems vilties. Šventojo Sosto istorijoje iki šiol nebuvo tokio atvejo, kad popiežius asmeniškai skambintų paprastam žmogui. Vadinasi, jo pastoracija nėra vien kaip visuotinio ganytojo – Pranciškus konkrečiai prisiliečia prie atskirų žmonių gyvenimo. Tokia bendravimo su tikinčiaisiais forma popiežiams iki šiol nebuvo įprasta.

Vertas Nobelio premijos

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Ar Pranciškus į istoriją įeis tik kaip arčiausiai žmonių buvęs popiežius, ar ir kaip teologinės minties, Bažnyčios novatorius, išskirtinis Vatikano valstybės vadovas?

– Pranciškus nuosekliai tęsia XX amžiaus antroje pusėje prasidėjusį katalikybės atsinaujinimą. Ypač po Vatikano antrojo susirinkimo imta siekti, kad katalikybė būtų arčiau žmonių, labiau telktų žmones į bendruomeninį gyvenimą, saugotų evangelines vertybes, bet jas neštų į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą šiam suprantama kalba. Tokia yra katalikybės tendencija, o Pranciškus joje yra išskirtinis, nes tai demonstruoja apčiuopiamais dalykais.

Asmeninio archyvo nuotrauka
Asmeninio archyvo nuotrauka

Jis akcentuoja socialinį teisingumą, atkreipia dėmesį į pačius vargingiausius, labiausiai pažeidžiamus žmones, prašo krikščionių bendruomenių ir pasaulio vadovų, kad jie ypač rūpintųsi vargingais žmonėmis. Šventasis tėvas labai daug dėmesio skiria ekologijai, pabrėžia, kad esame atsakingi už tai, ką perduosime ateinančioms kartoms.

Pranciškus nėra tas popiežius, kuris pasižymi ypatingomis teologinėmis įžvalgomis. Jis pats sako, kad ypatingas teologas buvo Benediktas XVI, kurį laiko savo mokytoju. Pranciškus išsiskiria kitais dalykais. Tiek ekumeninių gestų kitų krikščionių link nėra padaręs nė vienas popiežius. Susitikimas su Maskvos patriarchu, jo vizitas pas liuteronus minint reformacijos jubiliejų įeis į visus istorinius analus ir vadovėlius, nes tai – ypatingos svarbos gestai, pradedantys naują erą krikščionių vienybės istorijoje.

Kaip Katalikų bažnyčios ir Vatikano valstybės vadovas jis daug kalba apie taiką, ragina maldai už taiką pasaulyje, yra iškėlęs daug šios srities iniciatyvų. Mano manymu, tik dėl tam tikrų politinių sumetimų Pranciškus iki šiol nėra gavęs Nobelio taikos premijos.

Pripažįsta esąs nusidėjėlis

– Kiekvienas žmogus, net ir popiežius, turi ir kai ką neigiamo. Kokių trūkumų įžvelgiate Pranciškaus veikloje? Beje, jis buvo kritikuotas, kad nebuvo pakankamai griežtas pedofilijos skandalų atvejais.

– Laukiant tokio garbaus svečio nebūtų etiška ieškoti jo trūkumų. Tačiau pats popiežius sako – esu nusidėjėlis. Jis gana dažnai eina išpažinties. Unikalūs Šventojo Sosto istorijoje fotokadrai – nuodėmes išpažįstantis popiežius prie klausyklos. Reikia suprasti, kad šv. Petro įpėdinis yra žmogus. Popiežius Pranciškus nėra tobulas, bet labai gražu, kad jis supranta, jog kiekvienam žmogui, taip pat ir jam, reikalingas gailestingumas.

Popiežius yra neklystantis tik tuomet, kai skelbia tikėjimo tiesą, o kaip žmogus jis gali klysti. Pranciškus šią vasarą padarė klaidą dėl situacijos Čilės bažnyčioje ir vėliau pripažino suklydęs. Kiek žinome žmonių, viešojoje erdvėje prisipažinusių – aš suklydau? Pranciškus tai pasakė parodydamas, kad klysti – žmogiška.

Nesutinku, kad popiežius buvo neprincipingas dėl pedofilijos skandalų, anaiptol. Jis paskelbė nulinę toleranciją pedofilijai, bet galbūt vyskupai ne visuomet jo klauso. Jis pareikalavo atsakomybės Čilėje, ir visi šios valstybės vyskupai vienu ypu atsistatydino, keturių atsistatydinimą popiežius priėmė. Tai Bažnyčios istorijoje precedento neturintis atvejis.

Reikia turėti omenyje ir tai, kad ne visiems Bažnyčioje (tarkime, tarp kardinolų) patinka popiežius Pranciškus – jis turi priešų, kurie norėtų, kad jis nebūtų Šv. Petro soste. Tad kai kurie kaltinimai Pranciškui gali būti ir nepamatuoti.

Išgirsti popiežių

– Kodėl nutarėte parašyti knygą apie Pranciškų, o ne apie Joną Paulių II ar Benediktą XVI?

– Pranciškaus penkerių metų pontifikavimo laikotarpis ir jo vizitas į Lietuvą buvo gera proga sutvarkyti medžiagą, kauptą nuo tos akimirkos, kai jis išėjo į Šv. Petro bazilikos balkoną kaip ką tik išrinktas naujas Katalikų bažnyčios vadovas. Iškart tapo aišku, kad katalikybėje įvyks kai kas nauja. Jau vien tai, jog Pranciškus – pirmas popiežius iš Lotynų Amerikos (Naujojo pasaulio), savaime rodo, kad jis – neeilinė asmenybė.

– Kokius tiltus minite knygos pavadinime?

– Pontifikas, išvertus iš lotynų kalbos – tiltų statytojas. Pranciškus ypač gerai atspindi ir įprasmina šį titulą, nes tiesia Bažnyčios tiltus į šiuolaikinius žmones.

– Kuo svarbus popiežiaus vizitas mūsų valstybei, tikintiesiems, kunigijai ir visiems žmonėms?

– Tai pirmiausia mūsų Bažnyčios pripažinimo ženklas. Čia ir dabar mes, lietuviai, turėsime galimybę patirti Bažnyčios visuotinumą. Tai – vienetiniai dalykai vienos kartos gyvenime. Nuo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje praėjo 25 metai, užaugo nauja karta.

Tai ypatingas įvykis, nes popiežius gauna daug kvietimų, o Pranciškus, skirtingai nei Jonas Paulius II, nemėgsta tiek daug keliauti. Be to, Pranciškus – garbaus amžiaus (jam – 81). Nepamirškime, kad jis neaplankė nei Vokietijos, nei Ispanijos ar Prancūzijos, per pastaruosius šešerius metus nebuvo grįžęs net į savo gimtąją Argentiną, tačiau atvyksta į mūsų mažą valstybę, taip parodydamas, kokie svarbūs jam esame.

Kai kas diskutuoja, kad popiežiaus vizitas brangiai kainuos. Bet kiek tarptautinio žinomumo ir dėmesio tai duos Lietuvai! Jokia reklaminė akcija neprilygs popiežiaus vizitui.

Šis vizitas Lietuvai labai svarbus ir dėl popiežiaus išpažįstamų vertybinių orientyrų. Mūsų visuomenė dezorientuota, ją graužia daugybė problemų, pagal savižudybių mastą pirmaujame Europos Sąjungoje, tai – baisūs skaičiai. Mūsų visuomenėje daug nevilties, mums reikia naujos vertybinės krypties. Tikiu, kad popiežius mums tai suteiks. Svarbu, kad išgirstume, ką jis sako, tai priimtume ir tiek Bažnyčioje, tiek visoje visuomenėje įgyvendintume.

– Kuo skirtingi Pranciškaus ir Jono Pauliaus II vizitai Lietuvoje?

– Mūsų valstybė nedidelė, tad nereikia turėti iliuzijų, kad popiežius čia ilgai užsibus. Vis dėlto Joną Paulių II su Lietuva siejo tam tikri sentimentai, tad jis čia pabuvo ilgiau, beveik savaitę, o Pranciškus – dvi dienas. Taigi Jonas Paulius II turėjo laiko aplankyti daugiau vietų, jo vizito programa buvo susieta ir su jo giminės istorija.

Kitas skirtumas – Lietuva buvo ką tik atsikračiusi okupacinio režimo, iš Lietuvos ką tik buvo išvesta sovietų armija. Dabar beveik tris dešimtmečius esame laisvi, šiandien kyla kitokių iššūkių. Nereikia pamiršti, kad dabar pastebima gana didelė sekuliarizacija.

Jonas Paulius II buvo kilęs iš tos pačios sistemos, savo kailiu patyrė komunizmo blogybes, vizito metu jis pagerbė Sausio 13-osios aukas. Pranciškus domisi kraštais, kuriuose siautėjo autoritariniai režimai, galbūt tai ir buvo viena pasirinkimo aplankyti Lietuvą priežasčių. Tad nenuostabu, kad jis lankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, melsis prie paminklo okupacijų aukoms atminti. Rugsėjo 23-iąją minimą Lietuvos žydų genocido dieną jis pagerbs geto aukas. Jam artima žydų tauta, Argentinoje jis artimai bičiuliavosi su vienu rabinu, taigi iš arti pažįsta judaizmą.

– Vis dėlto kuo Lietuvos bažnyčia skiriasi nuo tos, apie kurią kalba popiežius Pranciškus?

– Istoriškai susiklostė, kad lietuviams nėra įprasta labai stipriai remtis popiežiaus autoritetu. Juk mūsų Bažnyčia išgyveno okupaciją, buvo izoliuota nuo visuotinės Bažnyčios tendencijų. Vis dėlto jei Jonas Paulius II važiavo į Lietuvą pagerbti Bažnyčios, kuri atlaikė okupaciją ir išlaikė tikėjimą, Pranciškaus atvykimas liudija apie mūsų Bažnyčios brandą.

Kitas dalykas – kaip priimame Pranciškaus siunčiamą žinią apie Bažnyčios misiją. Svarbiausias klausimas – Lietuvos katalikybėje dar neišugdėme tokio solidarumo, ypač socialinio, apie kokį kalba popiežius Pranciškus. Didelis nesusipratimas, kad mūsų katalikiškoje šalyje tiek daug socialiai pažeidžiamų žmonių. Vadinasi, mūsų visuomenė dar nepersiėmusi tomis vertybėmis, kokias išpažįsta popiežius Pranciškus – jo mintys ir idėjos dar turi tapti realybe.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"