Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
POPIEŽIAUS VIZITAS

Katedros aikštės scenos popiežiui Pranciškui dekoracijos: ką reiškia kojos, rankos ir ausys 

2018 rugsėjo 21 d. 15:21
Popiežiaus Pranciškaus vizito proga Katedros aikštėje pastatyta tokia scena su scenografija, kurią sukūrė menininkė Sigita Šimkūnaitė. / 
Popiežiaus Pranciškaus vizito proga Katedros aikštėje pastatyta tokia scena su scenografija, kurią sukūrė menininkė Sigita Šimkūnaitė. / 
LŽ archyvo nuotrauka

Scenoje, skirtos popiežiui Pranciškui susitikti su žmonėmis, sidabro spalva spindi kryžiai, širdys, kojos, rankos, ausys. Kaip paaiškino šią scenografiją kūrusi menininkė Sigita Šimkūnaitė, tai yra vadinamieji votai. Jie simbolizuoja asmeninius prašymus, įžadus ar padėkas už gautas malones.

Popiežiaus Pranciškaus susitikimui su jaunimu Vilniaus Katedros aikštėje sumontuota scena. Jau galima matyti, kokia scenografija – baltos ir sidabro spalvos, su rožių žiedais, kryžių, širdžių, rankų ir kojų simboliais.

Scenografiją kūrusi menininkė Sigita Šimkūnaitė per pokalbį su LŽ papasakojo apie savo sumanymą, paaiškino ką reiškia tie simboliai.

Siūlymą kurti scenografiją scenai Katedros aikštėje, skirtai popiežiaus Pranciškaus atvykimui, teatro ir kino dailininkė S. Šimkūnaitė gavo pavasarį – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Po mėnesio jau buvo sukūrusi pirmuosius eskizus. Kai Vilniaus vyskupija patvirtino, ėmėsi konkretaus darbo. Medžiagas reikėjo rasti tokias, kurios nebijotų lietuviško klimato akibrokštų: vėjo, lietaus, sniego... Rado. Eskizus reikėjo paversti projektu ir jį įgyvendinti, tai yra padaryti nemažos apimties scenografiją. Šie, pasitelkus komandą, irgi atlikti.

„Aišku, reikėjo laiko sugalvoti technologiją, – teigė S. Šimkūnaitė. – Kaip padaryti, kaip atlikti greitai ir taupant pinigus. Buvo testų ir bendro galvojimo gamybos metu. Tarkime, kaip greitai ir efektyviai pagaminti tuos votus.“

Aptaisais aprėpiami Dievo Motinos paveikslai, Lietuvoje paplito dar XVII a. pirmojoje pusėje. Kiek vėliau imti puošti šventųjų paveikslai. Prie stebuklingų paveikslų kabinami votai – širdutės, rankos, kojos pavidalo brangių metalų dirbiniai, kaip padėkos ženklai už patirtas malones, išgijimus.

Šią idėją scenografijai kurti ir panaudojo menininkė. Sidabro spalvos votai buvo išlieti iš poliuretano, atskleidė S. Šimkūnaitė. O pirmąjį scenos planą puošiantys balti rožių žiedai – iš statybinės medžiagos. „Kadangi orai Lietuvoje nenuspėjami, ar saulė švies, ar lietus lis, ar sniegas snigs, teko paieškoti tokių medžiagų, kurios būtų atsparios klimato netikėtumams“, – sakė dailininkė.

Baltą ir sidabro spalvas scenografijai kurti S. Šimkūnaitė pasirinko, nes pirmoji viltinga, o pastaroji pagal tai, kad votai būna iš brangių metalų, tarp kurių – ir sidabras.

„Kadangi šie metai paskelbti Trakų Dievo Motinos metais, scenografijos tema buvo pagal šį paveikslą. Jis garsus stebuklais ir malonėmis, patiko mintis, kad žmonės neša ir aplink paveikslą kabina votus kaip asmenines padėkas ir viltis iš Dievo malonės. Kadangi paveikslui buvo nukaldintas apkaustas tarsi drabužis, o jame vaizduojama gėlynas, scenografijai panaudojau gėles. O rožė yra vienas iš Marijos simbolių. Todėl ir sumaniau tokias scenos dekoracijas, – pasakojo menininkė. – Paveikslas buvo kūrybinė inspiracija. Kiek žinau, jis bus eksponuojamas pačioje aikštėje – ant mažos, apvalios scenos.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

***

Vilnius ruošiasi popiežiaus vizitui.

Votas – asmeninės padėkos, įžado arba prašymo ženklas, aukojamas viešoje maldos vietoje. Krikščionių kultūroje votai itin paplito kaip liaudies maldingumo forma. Toks pavadinimas kilo nuo lotyniško žodžio „votum“, reiškiančio linkėjimą, dovaną, pažadą. Daugelyje Europos šalių šie ženklai ir dabar vadinami lotyniškai – „ex voto“ (pagal duotą pažadą).

Vis dėlto dažniausiai votais vadinami nedideli gautų Dievo malonių padėkos ženklai, Bažnyčios istorijoje žinomi jau nuo V a. – tai žmogaus kūno dalių formos (akies, kojos, rankos ir pan.) votai, dažniausiai gaminami iš aukso, sidabro ar paauksuoto vario ir tvirtinami prie ypatingai garbinamo šventojo atvaizdo: stebuklingo paveikslo, statulos, relikvijų saugojimo vietos – altoriaus, relikvijoriaus. Tokie votai paprastai aukojami atsidėkojant už stebuklingą išgijimą, prašant pagalbos ligoje ar ištikus nelaimei. Voto forma pasirenkama atitinkamai patirtai/prašomai Dievo malonei: pav. pasveiko akys – akytės forma, įvyko seniai trokštama kelionė – kojytė… Visas gautas malones ir žmogų su Dievu siejantį nepaliaujamos meilės ryšį simboliškai išreiškia širdelė – populiariausias ir, ko gero, daugiausiai prasmių turintis votas.

Pagal pakuta.lt

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"