Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Vokietijos galvos skausmas – sakartveliečiai 

2018 lapkričio 7 d. 14:00
Taip žmonės leidžia laiką migrantų priėmimo centre./ 
Taip žmonės leidžia laiką migrantų priėmimo centre./ 
AFP/Scanpix nuotrauka

Įsigaliojus beviziam režimui labai daug prieglobsčio prašytojų atvyko į Vokietiją iš Sakartvelo. Portalas „Deutsche Welle“ nušviečia šią padėtį ir aiškinasi, kaip Tbilisis stengiasi pažaboti migraciją.

Dresdene esančiame migrantų priėmimo centre gyvena apie 500 žmonių. Pastatas yra aptvertas tvora, kurios viršuje įtaisyta spygliuota viela. Asmenys čia laukia, kol institucijos priims sprendimą dėl prieglobsčio. Daugelis yra atvykę iš Sirijos, Irako, Afganistano ir... Sakartvelo. Šios valstybės piliečiai sudaro penktadalį centro gyventojų. Kai kam tai gali kelti nuostabą, mat tai demokratinė šalis, siekianti narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

2017 metais Europos Sąjunga leido sakartveliečiams be vizos lankytis Šengeno zonos šalyse. Tuo metu nemažai jų plūstelėjo į Vokietiją. Norinčiųjų čia gauti prieglobstį patrigubėjo. Šiemet užregistruota beveik 3 tūkst. prašymų. Didelė dalis jų, anot Sakartvelo ambasados, buvo pateikti Saksonijoje ir Šiaurės Reine-Vestfalijoje.

Ekonominės problemos

Eter Hachmann atkeliavo į Vokietiją iš Sakartvelo. Ji užaugo sostinėje Tbilisyje, o prieš aštuonerius metus persikėlė gyventi į Dresdeną, studijavo teisę ir įstojo į Socialdemokratų partiją. Moteris rašo daktaro disertaciją ir dirba ne pelno siekiančioje organizacijoje „Ausländerrat Dresden e.V.“, kuri teikia paramą migrantams.

Sakartvelietės manymu, Vokietija traukia jos tautiečius dėl didesnio darbo užmokesčio ir daug geresnio pragyvenimo lygio. „Sakartvele pasikeitė daugybė dalykų, tačiau socialinės problemos nedingo“, – sakė ji. Moteris pateikė paprastą pavyzdį: Vokietija suteikia prieglobsčio prašytojui apgyvendinimą ir per mėnesį duoda 400 eurų. Vokietijos standartais tai kukli suma, bet Sakartvele ji gerokai viršija vidutinį atlyginimą.

Vokietijos institucijos laikosi griežtos pozicijos – skurdas nesuteikia pagrindo prašytis prieglobsčio.

Vokietijos institucijos laikosi griežtos pozicijos – skurdas nesuteikia pagrindo prašytis prieglobsčio. Federalinė valdžia nori įtraukti Sakartvelą į saugių kilmės šalių sąrašą. Jų piliečių prašymai nagrinėjami supaprastinta tvarka, todėl svarių argumentų juos priimti nepateikusius asmenis galima greičiau grąžinti į tėvynę.

„Negailestingi veiksmai“

Rugsėjį ir spalį iš Leipcigo į Tbilisį išskrido du užsakomieji lėktuvai, kurie gabeno apie 100 sakartveliečių. Tokio skrydžio išlaidos gali siekti 95 tūkst. eurų. Saksonijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, žemėje šiuo metu yra 511 Gruzijos piliečių, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti. Tai reiškia, kad jie turi išvykti iš Vokietijos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Saksonijos pabėgėlių taryba kritiškai vertina sakartveliečių deportaciją. Jos atstovas spaudai Markas Gärtneris vadina valdžios veiksmus negailestingais. Jo žodžiais, taip išardomos šeimos. Vyras piktinosi, kad yra išsiunčiami neįgalūs vaikai, kurie gimtinėje negali gauti kvalifikuotos medicinos pagalbos.

M. Gärtneris nelaiko sakartveliečių ekonominiais migrantais. Kvalifikuotų medicinos paslaugų trūkumas gali kelti grėsmę gyvybei ir tai turėtų būti laikoma teisėtu motyvu prašytis prieglobsčio.

Sakartvelo ambasadorius Vokietijoje Elgudža Chokrišvilis pareiškė, kad dauguma šalies piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų yra nepagrįsti. Anot jo, Tbilisis jau ėmėsi atitinkamų priemonių – vykdo informacinę kampaniją, sugriežtino išvykstančių asmenų tapatybės kontrolę, priėmė baudžiamojo persekiojimo įstatymo pakeitimus.

Ambasadoriaus teigimu, šios pastangos jau davė teigiamų rezultatų. Rugsėjį, palyginti su sausiu, prieglobsčio prašytojų iš Sakartvelo sumažėjo 77,7 procento. Tai suteikia vilties, kad per artimiausius mėnesius pažanga sprendžiant problemą bus dar ryškesnė.

Paklausūs vertėjai

Saksonijos teisingumo ministerijos duomenimis, žemės kalėjimuose daugėja svetimšalių. Šiuo metu jie sudaro beveik trečdalį visų kalinių. Sakartveliečiai pagal gausumą yra ketvirti, po lenkų, tunisiečių ir libių.

Per pastaruosius trejus metus dėl to penkiskart didėjo išlaidos vertėjams. Mokančiųjų sakartveliečių kalbą vis dažniau ieško policija, teismai ir ligoninės.

E. Hachmann retkarčiais vertėjauja teisme. Ji užsiminė, kad dažniausiai tautiečiai į teisėsaugos rankas pakliūva dėl vagysčių. Kaltinamieji, beje, neretai susideda su rusais ir čečėnais.

Pasak moters, daugelis savo artimiesiems pasakoja, jog rado darbą Vokietijoje ar ketina studijuoti universitete. Tačiau tiesa ta, kad nemažai jų leidžia dienas pabėgėlių centre už spygliuotos vielos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"