Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Vokietija išlaikys tęstinumą ir jos kariai atliks savo darbą 

2018 gruodžio 20 d. 12:50
Jurgenas Hardtas: "Galite pasitikėti, kad Vokietija bus ne tik proeuropietiška, bet ir finansiškai pajėgi remti ES projektus."
Jurgenas Hardtas: "Galite pasitikėti, kad Vokietija bus ne tik proeuropietiška, bet ir finansiškai pajėgi remti ES projektus."
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tuo įsitikinęs Jürgenas Hardtas, Vokietijos Krikščionių demokratų/Krikščionių socialinės sąjungos frakcijos atstovas užsienio politikos klausimais, frakcijos valdybos narys. J. Hardtas, Bundestago narys nuo 2009 metų, viešėjo Lietuvos ir Vokietijos forumo konferencijoje apie indėlį į Europos ateitį ir pasidalijo savo mintimis su „Lietuvos žiniomis“.

– Kaip galėtumėte apibūdinti Lietuvos indėlį formuojant bendrą Europos politiką? Kaip jis suvokiamas Vokietijoje?

– Lietuva yra patikima partnerė ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet ir NATO. Vertiname milžinišką šalies pažangą žengiant į priekį ir atgaivinant ekonomiką. Tikimės, jog Lietuva bus stipri partnerė naujuose ES projektuose, ypač sprendžiant išorinio saugumo problemas. Mes pradėjome naują projektą PESCO (Permanent Structured Cooperation), nustatantį nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, tad viliamės, kad Lietuva bus stipri partnerė kuriant veiksmingesnę bendrą saugumo ir užsienio politiką Europos Sąjungoje.

Nesu 100 proc. informuotas apie Lietuvos Vyriausybės poziciją dėl daugumos principo taikymo nustatant ES užsienio politiką. Tačiau mes, Vokietijos parlamentas ir vyriausybė, manome, jog sprendimų priėmimo procese turime siekti daugumos principo – tai labai sustiprintų Europos poziciją užsienio politikos bei saugumo klausimais.

Kaip keisis Vokietijos politika Europoje, kai Angela Merkel pasitrauks iš politinės arenos? Ji yra pareiškusi, kad ketvirta jos, kaip kanclerės, kadencija bus paskutinė, nes 2021 metais nesieks perrinkimo.

– Visos didžiosios Vokietijos politinės partijos yra proeuropietiško mąstymo ir tvirtai įsipareigojusios Europos projektui, todėl kitos šalys neturėtų bijoti, kad Vokietijos vyriausybė atsisakys šio požiūrio. Net jei ministrų kabinetas pasikeis, Vokietija išlaikys tęstinumą Europos reikalų politikoje. Šalis pasiryžusi padėti ES, ir turi tam potencialą. Galite pasitikėti, kad Vokietija bus ne tik proeuropietiška, bet ir finansiškai pajėgi remti ES projektus.

– Kanclerė A. Merkel yra tvirtai pasakiusi, kad jos vyriausybė nesvarstys sankcijų Rusijai atšaukimo, kol nebus pažangos Rytų Ukrainoje. Tačiau kokios nuotaikos vyrauja visuomenėje? Ar labai stiprus vokiečių verslininkų spaudimas panaikinti sankcijas Rusijai?

– Kaskart, kai sankcijas reikia pratęsti dar šešiems mėnesiams, Vokietijoje pasigirsta balsų, kad neturėtume tęsti šios politikos. Vis dėlto dienos pabaigoje, kaip matėme ir praėjusią savaitę, klaustuko nebelieka. Kol Rusija nenutraukia agresijos Ukrainoje, sankcijų panaikinti negalime. Kai kurie pramonininkai visuomet pamini, kad jos trukdo ekonominiams ir politiniams ryšiams, bet dauguma Vokietijos verslininkų sutinka, jog mums reikalingi šie svertai dėl Rusijos, paminančios tarptautinę teisę Ukrainoje, elgesio. Debatai Vokietijoje vyksta nuo 2014 metų, kai Rusija įsiveržė į Krymą. Dabar požiūris į šią šalį daug kritiškesnis nei tuomet, kai Vladimiras Putinas pradėjo savo regentystę. Prieš 18 metų buvome labai optimistiški, nes laikėme V. Putiną stipriu lyderiu, tikėjomės, kad jis rūpinsis savo valstybės raida ir suartės su Europa. Deja, Rusijos prezidentas nepasuko tuo keliu. Lemiamas dalykas, mano manymu, buvo tai, kad jis praleido galimybę plėtoti Rusijos ekonomiką, stiprinti pilietinę visuomenę, kurti infrastruktūrą, diversifikuoti pramonę. Vidaus padėtis V. Putino šalyje vertintina kaip labai silpna. Dabartiniais nesutarimais su Europa ir visu likusiu pasauliu turbūt siekiama nukreipti Rusijos žmonių akis nuo vidaus problemų į konfliktą išorėje. Mums labai sunku išspręsti konfliktą su Rusija, jei tai tikroji jo veiksmų Ukrainoje ir kitose pasaulio vietose priežastis, dalis Rusijos prezidento strategijos išlaikyti valdžią savo rankose. Galime būti tik atsparūs ir toliau laikytis dvejopos politikos – dialogo ir aiškios pozicijos dėl tarptautinės teisės pažeidimų.

Vokietijos žmonės nenori konflikto su Rusija, tačiau suvokia, kad būtina paisyti tarptautinių įstatymų ir įstatymo viršenybės principo. Vokiečiai supranta ir NATO teikiamų garantijų bei atgrasymo priemonių, taip pat Vokietijos ginkluotųjų pajėgų reikšmę. Jaučiamas didelis visuomenės pritarimas naujame 2019 metų valstybės biudžete 12 proc. didinti Vokietijos armijos išlaidas.

Vokiečių kariai, vadovaujantys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, Rukloje.AFP/Scanpix nuotrauka
Vokiečių kariai, vadovaujantys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, Rukloje.AFP/Scanpix nuotrauka

– Kodėl Vokietija nepakėlė gynybos išlaidų iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip reikalauja įsipareigojimai NATO, kai tuo metu visos trys Baltijos šalys tai padarė būdamos daug skurdesnės nei turtinga Vokietija?

– 2014-aisiais Velso viršūnių susitikime sutarėme per dešimtmetį priartėti prie 2 proc. BVP gynybai, vadinasi, iki 2024-ųjų. Nuo tada visą laiką didiname gynybos išlaidas, o dabar tai darome sparčiau. Šalies BVP nuolat auga, nelengva sekti paskui. Mūsų tikslas – per ateinančius metus pasiekti 1,5 proc. BVP gynybai. Mano požiūriu, tai turime padaryti iki 2021 metų, o paskui spręsti, ką galime toliau nuveikti, kad iki 2024 metų priartėtume prie 2 procentų. Dėl to dar nėra sutarta su mūsų koalicijos partneriais socialdemokratais – jie sako nenorintys didinti karinių išlaidų daugiau kaip iki 1,5 proc. BVP, bet debatai šia tema Vokietijoje tebevyksta.

Mūsų indėlis į NATO – antras pagal didumą, jei kalbėtume apie operacijas užsienyje. Svetur yra tūkstančiai vokiečių karių, kurie veikia pagal maždaug 13 skirtingų mandatų, be to, vykdome misijas NATO viduje. Štai ir Rukloje dislokuotas vokiečių vadovaujamas batalionas, jame tarnauja 500 Vokietijos karių.

Ne taip lengva reikšmingai padidinti ginkluotųjų pajėgų personalą, nes nenorime mažinti kokybės standartų. Rinkoje jaučiama didžiulė konkurencija su privačiu sektoriumi, nes Vokietijos ekonomika klesti, nedarbo lygis yra mažesnis nei 5 procentai. Todėl privalome investuoti į veiksmingesnes ginkluotąsias pajėgas, kad galėtume vykdyti efektyvesnę gynybą nedidindami darbuotojų skaičiaus. Vokietijos ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 250 tūkst. žmonių – 180 tūkst. karių ir 70 tūkst. civilių. Galbūt šis skaičius bus padidintas dar 20 tūkst., iki 270 tūkst., bet, manau, ne daugiau. Kad kovinė galia būtų didesnė, reikia ne karių būrius gausinti, o modernizuoti karinę įrangą. Tai – ateities investicijos.

Kaip parodė visuomenės nuomonės apklausa, tik 40 proc. Vokietijos piliečių mano, kad jų šalis turi kautis už NATO sąjungininkę rimto karinio konflikto su Rusija atveju. Tai vienas mažiausių skaičių tarp 29 Aljanso narių. Taigi ar vokiečių kariai bus pasirengę šaudyti, jei reikės ginti Baltijos valstybes? Šis klausimas dažnam Lietuvoje neduoda ramybės.

– Lietuvos žemėje yra šimtai vokiečių karių, pasirengusių nedelsiant atlikti savo darbą, jei tik prireiks. Šį projektą remia Vokietijos parlamentas – tai ne oficialus Bundestago sprendimas, bet jei Bundestagas turės nuspręsti, dauguma pasisakys už ginkluotųjų pajėgų įsipareigojimus.

O atliekant nuomonių apklausas daug kas priklauso nuo klausimų ir jų išdėstymo – galima gauti visiškai skirtingus atsakymus. Aš pernelyg nesikliaučiau šiais rezultatais.

Kiek Vokietijoje stiprios antiamerikietiškos nuotaikos, kurias matome išplitus ir kitur Europoje? Susidaro įspūdis, kad vokiečiai ir kiti europiečiai nebetiki partneryste su Jungtinėmis Valstijomis kaip gyvybiškai svarbia Europos gynybai.

– Kalbant apie saugumo problemas, manau, mums neabejotinai reikalinga glaudi partnerystė su JAV. Europos ir Šiaurės Amerikos partneriai drauge veikia NATO, iki šiol stipriausioje pasaulyje karinėje organizacijoje. Mes vertiname, kad net Donaldas Trumpas tebėra 100 proc. ištikimas tam, ką žadėjo jo pirmtakai. Dabar Europos žemėje turime daugiau JAV karių, nei valdant prezidentui Barackui Obamai, nes D. Trumpas laikosi to, kas buvo sutarta su B. Obama per NATO viršūnių susitikimus 2014 ir 2016 metais Velse bei Varšuvoje.

Prekybos politikoje ES, mano manymu, turi pasitikėti savo galia. Prekybos konfliktai su Kinija ir JAV dėl aliuminio, plieno bei mašinų parodė, kaip svarbu Europos Sąjungai būti vieningai. Žinome, kad JAV prezidentas pasiūlė Theresai May JAV ir Didžiosios Britanijos prekybos sutartį po „Brexito“, bet visi – net britai – pamatė, jog likti kartu daug naudingiau. Jei galėtume tapti tokie galingi ES užsienio politikos ir saugumo klausimais, kokie esame prekyboje, naudą pajustų visi žmonės. PESCO projektas ir skirtas tam, kad greta ekonominės galios ir bendros rinkos ramsčio ES būtų pastatytas dar vienas – užsienio politikos ir saugumo – ramstis. Beje, tai buvo viena ES kūrimo idėjų, tik paskui išslydusi iš programos prancūzams nusprendus nedalyvauti gynybos sąjungoje. Turime grįžti prie jos, bet ne pakeisdami JAV, o stiprindami indėlį į bendras Europos ir NATO gynybos pastangas.

Ar remiate idėją kurti ES armiją?

– Reikia atsižvelgti į tai, kas būtų realistiška. Manau, Europos armiją turėtų sudaryti europiečiai, bet nebūtinai kariai su ES vėliava ant uniformos. Tai galėtų būti valstybių kariai, glaudžiai bendradarbiaujantys daugiašalėse struktūrose ES ir žemesniu lygiu, sudarydami įvairius derinius kelioms narėms susitarus glaudžiau bendradarbiauti, dalytis atsakomybe ir galbūt kliautis kitos šalies pajėgomis. Nebūtinai kiekviena ES valstybė turi viską padaryti pati. Baltijos šalys jau yra toks pavyzdys – jos neturi savo karinių oro pajėgų, todėl NATO ir ES narės padeda vykdyti oro misijas. Vokiečiai dabar patruliuoja Estijoje.

Mano siūlymas būtų pamąstyti, ar iškilus naujiems iššūkiams, pavyzdžiui, kibernetinėje erdvėje arba kosmose, būtina kiekvienai šaliai atremti naujas grėsmes, ar turėtume tai daryti kartu? Gal vertėtų įsteigti Europos armijos centrą, kurio 2 tūkst. ar 5 tūkst. karių atliktų specialų darbą konkrečioje ES valstybėje, užuot kiekvienoje jų diegus naujas pajėgas. Turėdami tokį branduolį galėtume nuspręsti, kaip toliau plėtoti Europos armijos projektą. Ateinančiais dešimtmečiais regiu ne vieną veikiančią europiečių armiją, o veikimą per daugiašales struktūras, kaip jau kartais yra ES ir NATO vadovavimo struktūrų, išsilavinimo ir mokymų srityse. Vokietijos ir Nyderlandų motorizuotasis batalionas – dar vienas pavyzdys.

Ši idėja dar neužfiksuota oficialioje politinėje programoje, bet galėtų būti paskata eiti į priekį neprašant iš valstybių narių per daug, nežeidžiant žmonių jausmų, puoselėjamų savo ginkluotosioms pajėgoms.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"