Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Venesuelos opozicija toliau spaus prezidentą N. Maduro naujais protestais 

2019 vasario 2 d. 13:20
J. Guaido: „Nicolas Maduro diktatūra savo pozicijos nepakeitė. Jie atvirai tyčiojosi iš Venesuelos žmonių“.
J. Guaido: „Nicolas Maduro diktatūra savo pozicijos nepakeitė. Jie atvirai tyčiojosi iš Venesuelos žmonių“.
Scanpix nuotrauka

JAV remiamas Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido ruošiasi šeštadienį padidinti spaudimą prezidentui Nicolas Maduro, organizuodamas masinę demonstraciją, turinčią paskatinti socialistą valstybės vadovą surengti naujus rinkimus.

Tuo metu Vašingtonas perspėjo N. Maduro, kad laikas deryboms jau baigėsi.

Didžiosios Europos valstybės paskelbė ultimatumą N. Maduro iki šio savaitgalio paskelbti pirmalaikius rinkimus, nes priešingu atveju jos paseks Jungtinių Valstiju pavyzdžiu ir pripažins Venesuelos parlamento pirmininką J. Guaido laikinuoju prezidentu.

„Nicolas Maduro geriau nebandyti Jungtinių Amerikos Valstijų ryžto. Maduro tironija turi baigtis, ir ji turi baigtis dabar“, – penktadienį per venesueliečių išeivių demonstraciją Majamyje sakė JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as.

Šeštadienį Karakase organizuojamos eitynės sutaps su valdančiosios Socialistų partijos rengiamomis iškilmėmis, per kurias bus minimos N. Maduro velionio pirmtako Hugo Chavezo atėjimo į valdžią 20-osios metinės.

Buvęs kariškis H. Chavezas tapo prezidentu 1992 metų vasario 2 dieną, vadovaudamas socialistų judėjimui. Jo dosniai dalytos išmokos, finansuojamomis pajamomis iš naftos eksporto, milijonus venesueliečių ištraukė iš skurdo.

Tačiau vadovaujant paties H. Chavezo pasirinktam įpėdiniui N. Maduro šalį apėmė gili ekonomikos krizė, o pats prezidentas daugelio yra vadinamas diktatoriumi dėl pastangų negailestingai slopinti nepasitenkinimą.

Penktadienį paskelbtame laiške Meksikos ir Urugvajaus prezidentams J. Guaido atmetė bet kokių derybų su N. Maduro galimybę, jeigu vyriausybė „nepradės pereinamojo proceso, kurį vainikuotų surengti laisvi rinkimai“.

M. Pence'as Majamyje atkartojo šią žinią.

„Noriu labai aiškiai pasakyti: dabar nebėra laiko dialogui. Laikas veikti. Atėjo laikas užbaigti Maduro diktatūrą – kartą ir visiems laikams“, – pabrėžė viceprezidentas.

V. Pence'as taip pat pasmerkė N. Maduro sąjungininkę Kubą už jos „žalingą įtaką“ Venesuelai ir kairuolio prezidento Danielio Ortegos vadovaujamai Nikaragvai. „Atėjo laikas išvaduoti Venesuelą nuo Kubos“, – sakė jis.

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras ir Urugvajaus vadovas Tabare Vazquezas paragino ateinantį ketvirtadienį Mondevidėjuje surengti „neutralių“ šalių konferenciją šiai krizei aptarti.

Visų ankstesnių derybų „rezultatai buvo nepatenkinami“, rašo J. Guaido. „Nicolas Maduro diktatūra savo pozicijos nepakeitė. Jie atvirai tyčiojosi iš Venesuelos žmonių“, – pridūrė jis.

„Su aiškiu tikslu“

„Visi turime išeiti į Venesuelos ir viso pasaulio gatves su aiškiu tikslu: palaikyti Europos Sąjungos narių pateiktą ultimatumą“, – ketvirtadienį pareiškė J. Guaido.

„Surengsime didžiausią žygį Venesuelos ir mūsų žemyno istorijoje“, – pridūrė jis.

Opozicijos eitynės prasidės prie ES atstovybės Karakaso rytiniame rajone.

Tuo metu N. Maduro šalininkai susitelks daugiausiai Bolivaro aikštėje sostinės centre, maždaug už 10 km nuo ES biuro.

Sakydamas kalbą Karakaso universitete politikas teigė, kad elitinės saugumo pajėgos buvo atvykusios į jo namus ir grasino jo šeimai. Dėl šio reido jis apkaltino N. Maduro vyriausybę.

Tai padidino nerimą dėl 35 metų Nacionalinės asamblėjos lyderio saugumo, J. Guaido praėjusią savaitę pasiskelbus laikinuoju šalies prezidentu ir metus drąsų iššūkį N. Maduro režimui.

Penktadienį Europos Parlamentas pripažino J. Guaidą laikinuoju valstybės vadovu, ir tai tapo dar viena politiko pergale kovoje su lyderiu socialistu, vadovavusiu naftos išteklių turtingai šaliai ekonominės krizės metu.

Keturios pagrindinės Europos valstybės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija – pareiškė ketinančios pasielgti taip pat, jeigu N. Maduro iki savaitgalio nepaskelbs pakartotinių prezidento rinkimų.

Pastarąsias 10 dienų vykęs politiniai neramumai dar labiau padidino visuomenės nusivylimą šalyje, kuri turi didžiausias pasaulyje patvirtintas naftos atsargas, tačiau kenčia nuo hiperinfliacijos ir pagrindinių prekių trūkumo.

Jungtinės Tautos (JT) teigia, kad 2,3 mln. gyventojų jau pabėgo iš šalies, sukeldami migracijos krizę Pietų Amerikoje.

Dramatiškas posūkis

Pastarasis priešinimosi N. Maduro kairiajam režimui pliūpsnis įvyko po savaites trukusių užkulisinių diplomatinių pastangų, įskaitant slaptą J. Guaido susitikimą Vašingtone su JAV pareigūnais. Opozicijos lyderiui pasiskelbus prezidentu, Jungtinės Valstijos jį nedelsdamos pripažino.

Vis dėlto Venesuelos Aukščiausiasis Teismas, kuriame dominuoja režimo šalininkai, įšaldė politiko turtą ir uždraudė išvykti iš šalies.

Pastaraisiais metais N. Maduro įkalino kelis opozicijos lyderius, bandydamas numalšinti didėjantį pasipriešinimą šioje Lotynų Amerikos šalyje.

Savo kalboje J. Guaido pristatė pagrindines šalies gelbėjimo iš ekonominio nuosmukio plano gaires.

Opozicijos lyderio ir jo ekonomikos patarėjo Jose Guerros pristatytame plane numatoma nutraukti valiutos keitimo kontrolę, įvestą nuo 2003 metų, taip pat iš naujo derėtis dėl Venesuelos skolos, siekiančios maždaug 150 mlrd. JAV dolerių (130,8 mlrd. eurų).

Trečiadienį paskelbtoje leidinio „New York Times“ autorinėje skiltyje J. Guaido parašė, kad buvo surengta „slaptų susitikimų“ su ginkluotųjų ir saugumo pajėgų nariais – opozicijos lyderis mėgino palenkti juos į savo pusę, žadėdamas perbėgėliams amnestiją.

Visgi J. Guaido pastangos palenkti karines pajėgas yra neatsiejamos nuo didelės rizikos. Praėjusią savaitę prieš N. Maduro sukilo tik mažesnė nei 30 Nacionalinės gvardijos grupė, o protestuose, pasak JT, žuvo daugiau nei 40 žmonių ir šimtai buvo sulaikyti.

Kol kas aukšto rango kariškiai lieka ištikimi N. Maduro.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika