Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Vakarų Europos žydų baimė nemąžta 

2018 rugpjūčio 3 d. 15:00
Musulmono ir žydo tandemas. Tai akimirka iš birželį Berlyne vykusios demonstracijos, kurios tikslas - suartinti šių religinių bendruomenių narius. 
Musulmono ir žydo tandemas. Tai akimirka iš birželį Berlyne vykusios demonstracijos, kurios tikslas - suartinti šių religinių bendruomenių narius. 
AP Photo/Markus Schreiber nuotrauka

Penkių valstybių – Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos – tyrimas parodė, kad antisemitinių požiūrių paveikslas yra labai margas, o žydai tose šalyse nesijaučia saugūs. Tačiau, pasak autorių, negalima išskirti tik vienos šios tautybės asmenims neapykantą jaučiančios visuomenės grupės.

Ataskaitoje „Antisemitizmas ir imigracija Vakarų Europoje šiandien: ar yra ryšys?“ pristatomos tyrėjų išvados bei rekomendacijos. Tyrimą, kuris buvo atliekamas 2016–2017 metais, užsakė Berlyne įsikūręs fondas Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ (vok. „Erinnerung, Verantwortung und Zukunft“).

Kaip teigė minėtos organizacijos valdybos narys Andreas Eberhardtas, antisemitizmas – visos visuomenės, ne tik jos mažumos, problema. Fondo atstovas kvietė akademikus, politikus, visuomenės veikėjus diskutuoti šia opia tema ir imtis veiksmų.

Tyrėjai nagrinėjo įvairius socialinių pokyčių rodiklius, įskaitant didesnę imigraciją iš musulmoniškų šalių Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Užuot skaičiavę verbalinius ar fizinius išpuolius, jie vertino skirtingų religinių, socialinių ir etninių grupių individų požiūrį į antisemitizmą.

Verčia emigruoti

Ataskaitos duomenimis, nuo 2011 metų visose tirtose šalyse daugiau žydų nerimavo dėl galimų antisemitinių išpuolių. Pavyzdžiui, pernai Vokietijoje 78 proc. šios tautybės žmonių nesijautė saugūs. Šį pavasarį Berlyne ir kituose šalies miestuose vyko demonstracijos, palaikančios žydus.

2017-aisiais kiek mažiau nei pusė (48 proc.) Nyderlandų žydų savaitraščio „Nieuw Israelitisch Weekblad“ skaitytojų pareiškė, kad baiminosi tapti dėl antisemitizmo prasiveržusio smurto aukomis. Čia neretai tenka išgirsti skundų apie marokiečių ir turkų priekabiavimą.

2016 metais maždaug du iš trijų (t. y. 63 proc.) Prancūzijos žydų laikėsi nuomonės, kad šalyje paplitusi antižydiška nuotaika. Jau du dešimtmečius jie masiškai emigruoja į Izraelį – iš dalies dėl greitai plintančio antisemitizmo rajonuose, kurių gyventojai daugiausia yra imigrantai.

Briuselio valdžios atstovai ne kartą patarė žmonėms viešai nedemonstruoti savo religinės tapatybės. Nuo 2014 metų, kai Gazoje vyko karas, žydai neleido savo vaikams dėvėti drabužių, ant kurių puikuojasi Dovydo žvaigždė. Belgijos žydai, baimindamiesi antisemitinių atakų, irgi neretai ryžtasi palikti šalį.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kaip atskleidė pernai atlikta apklausa, Didžiojoje Britanijoje kas šeštas žydas jautėsi nepageidaujamas, o maždaug trečdalis svarstė išvykti gyventi svetur. Kai kurie politikai ir žydų bendruomenės nariai piktinosi, kad šalies universitetai tapo antisemitizmo židiniais.

Pliekia dėl Izraelio

Mokslininkai aiškinosi, ar antisemitizmo apraiškos susijusios su imigracija iš musulmoniškų Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių. Visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad atvykėliai dažnai laikomi potencialiais antisemitizmo nuostatų skleidėjais. Tačiau rezultatai, tyrėjų manymu, gali būti ne visai tikslūs dėl klausimų formuluočių.

Antisemitizmas – visos visuomenės, ne tik jos mažumos, problema.

Visose penkiose Vakarų Europos šalyse antisemitinių išpuolių padaugėjo 2000–2005 metais, kai vyko Antroji palestiniečių intifada (sukilimas). Veiksmai Izraelyje ir okupuotose palestiniečių teritorijose išprovokavo priešišką reakciją Vakarų Europoje, o kartu ir išpuolius prieš žydus.

Studijos autoriai pažymėjo, kad esama įvairių antisemitizmo rūšių. Priešiškumas žydams gali pasireikšti būtent dėl Izraelio veiksmų, žeidžiančių kai kuriuos asmenis. Tarkime, Prancūzijoje šio požiūrio labiau laikosi jauni imigrantų palikuonys, palaikantys palestiniečius ir tapatinantys save su kraštutine kaire. Vokietijoje yra kiek kitaip – čia antisemitines nuostatas paprastai skleidžia kraštutinės dešinės šalininkai.

„Antisemitizmas dažniau pasireiškia tarp musulmonų mažumų, taip pat tarp žmonių, kurie jaučia simpatiją kraštutinių dešiniųjų grupuotėms“, – pažymima mokslininkų išvadų santraukoje. Tačiau įrodymų, kad migrantų antplūdis iš Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių reikšmingai prisidėtų prie antisemitizmo stiprėjimo, kol kas nėra. Svetur atvykėliai jaučiasi netvirtai ir stengiasi pradėti naują gyvenimą.

Žydų skaičius šalyse

Prancūzijoje – 500 tūkst.

Didžiojoje Britanijoje – 250 tūkst.

Vokietijoje – 100 tūkst.

Nyderlanduose – 40–50 tūkst.

Belgijoje – 30–35 tūkst.

Ataskaitos duomenys

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"