Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Ukrainos ortodoksų nepriklausomybė piktina Maskvą 

2018 spalio 12 d. 10:10
Petro Porošenka ir Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios patriarchatu Kijeve. /
Petro Porošenka ir Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios patriarchatu Kijeve. /
Reuters/Scanpix nuotrauka

Stambule įsikūręs ekumeninis patriarchatas ketvirtadienį paskelbė sutikęs pripažinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę – šis sprendimas buvo džiaugsmingai įvertintas Kijeve, bet pasmerktas Maskvoje.

Rusija buvo perspėjusi neleisti Ukrainos Bažnyčiai nutraukti ryšių su Maskva, o įtakingas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas anksčiau šiais metais buvo nuvykęs į Stambulą įkalbinėti ekumeninį patriarchatą apsigalvoti.

Šis klausimas bus labai svarbus per kovo mėnesį įvyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus.

Šis klausimas bus labai svarbus per kovo mėnesį įvyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus. Dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka, planuojantis siekti perrinkimo, nepriklausomybę nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios – autokefaliją – iškėlė kaip svarbų klausimą.

P. Porošenka gyrė sprendimą, kurį priėmė ekumeninis patriarchatas, įsikūręs istoriniame pastate Stambule, buvusiame Konstantinopolyje ir Bizantijos imperijos sostinėje, kol ją 1453-aisiais užėmė Osmanų imperijos kariuomenė.

„Tai gėrio pergalė prieš blogį, tamsos (pergalė) prieš šviesą“, – per televiziją pareiškė P. Porošenka. Jis pridūrė, kad Ukraina šio „istorinio įvykio“ laukė daugiau kaip 330 metų.

Tačiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pareiškė, kad Konstantinopolio patriarchatas priėmė „katastrofiškų“ sau ir viso pasaulio ortodoksijai sprendimų.

„Konstantinopolio patriarchatas peržengė raudoną liniją“, – per televiziją sakė patriarcho Kirilo atstovas Aleksandras Volkovas.

„Kanoniškai grąžinti“

Maskvos patriarchatas, kurį tvirtai remia Kremlius, įrodinėja, kad techniškai prižiūri daugumą Ukrainos ortodoksiškų parapijų, ir perspėjo, kad nepriklausomybė išprovokuos skilimą pasaulinėje ortodoksijoje.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ukrainos Bažnyčia šiuo metu yra pasidalijusi į tris Bažnyčias, kurių vieną techniškai prižiūri Maskvos patriarchas. Vyriausybė Kijeve šį faktą laiko nepriimtinu vykstant karui su Rusijos remiamais Rytų Ukrainos separatistais.

Stambulo sinodo susitikimas, kuriam pirmininkavo ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, laikomas „pirmuoju tarp lygių“ 300 mln. tikinčiųjų turinčioje pasaulio ortodoksų krikščionių bendruomenėje, „nusprendė tęsti autokefalijos suteikimo Ukrainos bažnyčiai“ procesą, sakoma oficialiame patriarchato pranešime.

„Tai gėrio pergalė prieš blogį, tamsos (pergalė) prieš šviesą“, – per televiziją pareiškė P. Porošenka. Jis pridūrė, kad Ukraina šio „istorinio įvykio“ laukė daugiau kaip 330 metų.

Ukrainoje šiuo metu yra trys ortodoksų Bažnyčios. Didžiausia iš jų yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), kuri liko Rusijos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi atsiskyrusios Bažnyčios: dabar ekumeninio patriarchato pripažįstama Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

Žengdamas kitą svarbų žingsnį ekumeninio patriarchato Šventasis Sinodas – Baltramiejaus I vadovaujama sprendimų priėmimo institucija – taip pat sutiko grąžinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Filaretui ir Kijevo metropolitui Makarijui kanoninius rangus po jų ekskomunikacijos ginče su Maskva.

„Tuo būdu minėtieji asmenys kanoniškai grąžinti į savo hierarchinius ar kunigiškus rangus“, – sakoma pareiškime, paskelbtame po antradienį prasidėjusio susitikimo.

„Tarnauti Ukrainos žmonėms“

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia nuo Maskvos atsiskyrė 10-e dešimtmetyje, o charizmatiškasis Filaretas buvo pagrindinis naujos nepriklausomos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios gynėjas.

Pateikdamas savo pirmą reakciją Filaretas sakė, kad ketvirtadienio sprendimas sudarys jo šaliai sąlygas galutinai įkurti vieningą Ukrainos Bažnyčią, ir pažadėjo netrukus sušaukti susitikimą susivienijimui aptarti ir naujam patriarchui išrinkti.

„Norime, kad Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia būtų vieninga ne tik išoriškai, bet ir savo dvasia, kad galėtų tarnauti Ukrainos žmonėms“, – žurnalistams prie Šv. Vladimiro katedros Kijeve sakė Filaretas.

Maskvos patriarchatas dėl šio reikalo jau nutraukė „diplomatinius ryšius“ su ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I, Stambule reziduojančiu pasaulio ortodoksų krikščionių dvasiniu lyderiu, apkaltinęs jį neleistinu kėsinimusi į jo dvasinę teritoriją.

Trečiadienį įtakingas Maskvos patriarchato hierarchas net perspėjo, kad parapijiečiai Ukrainoje savo noru neperduos bažnyčių naujajai ortodoksų institucijai.

„Žinoma, žmonės išeis į gatves ir gins savo šventas vietas“, – per vieną religinį suvažiavimą Kazachstane pareiškė Maskvos patriarchato diplomatinių ryšių vadovas metropolitas Ilarionas Alfejevas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Ukrainą jau ketverius metus krečiantis konfliktas tarp Kijevo vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų šalies rytuose daugelį ukrainiečių paskatino nusigręžti nuo Maskvai pavaldžios Bažnyčios.

Ukraina ir Rusija susipyko 2014 metais, kai gatvių protestai Kijeve, reikalaujant Ukrainos integracijos į Europą, nulėmė promaskvietiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimą.

Vėliau tais pačiais metais Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir ėmė remti separatistus, paskelbusius dvi nepripažįstamas separatistines „respublikas“ gamtinių išteklių turtingame Rytų Ukrainos regione. Rytų Ukrainoje kilęs konfliktas tęsiasi iki šiol.

Ukrainos valdžia ir daugelis tikinčiųjų nerimauja dėl Kirilo, laikomo svarbiu prezidento Vladimiro Putino sąjungininku, įtakos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"