Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Ukrainoje radikalai baugina romus 

2018 rugsėjo 12 d. 14:00
Lvovo pakraštyje miške įrengta romų gyvenvietė.
Lvovo pakraštyje miške įrengta romų gyvenvietė.
AFP/Scanpix nuotraukos

Per pastaruosius mėnesius skirtingose Ukrainos vietose padažnėjo išpuolių prieš romų gyvenvietes. Ukrainos valdžios institucijos sulaukė priekaištų, kad nesugeba pažaboti įsisiautėjusių kraštutinių dešiniųjų grupuočių.

Bene pirmas didesnis smurto proveržis prieš šią bendruomenę užfiksuotas balandį. Tąkart maždaug 30 neonacių grupuotės „C14“ narių padegė romų gyvenvietę, esančią Kijeve, šalia Lysa Horos kalvos. Į nelaimės vietą atvykę policijos pareigūnai patarė žmonėms geriau palikti Kijevą. Radikalai savo ruožtu feisbuke vėliau paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip jie degina palapines, ir pažadėjo surengti daugiau atakų.

Netrukus gegužę kaukėti vyrai padegė netoli Ternopilio esantį taborą. Jo gyventoja 42-ejų Irina pasakojo, kad neteko namų, dokumentų ir pinigų. Jos šeima persikėlė gyventi pas draugus. „Pasilikome čia, nes norėjome teisingumo“, – aiškino romė. Anot moters, gyvenvietėje dvi savaites budėjo policininkai, bet tai saugumo jausmo nepadidino.

Birželį peiliais ir grandinėmis ginkluotų kaukėtų jaunuolių būrelis įsiveržė į romų stovyklą Lvovo pakraštyje ir ėmė draskyti palapines, naikinti turtą ir puldinėti gyventojus. Per šį incidentą buvo mirtinai subadytas 24 metų vyras. Dar keli žmonės – tarp jų dešimtmetis berniukas – patyrė sužalojimų.

Panašūs išpuoliai Ukrainoje tęsėsi. Liepos pradžioje Užkarpatės srityje buvo nudurta romų tautybės moteris. Tai jau buvo aštuntas incidentas prieš šią mažumą per mažiau kaip tris mėnesius. Nusikaltėliai, deja, nebuvo nustatyti.

„Gyvenu čia jau 10 metų ir nesuprantu, ką romai padarė šiems nacionalistams. Nežinau, kodėl jie mus puola ir kas bus toliau“, – skundėsi Ternopilio pakraštyje namą turintis 43-ejų romas Andrijus. Po išpuolio netoliese esančiame tabore jis priėmė pas save kelias namų netekusias romų šeimas.

Įtarinėja Rusiją

Priešiškumas romams, gyvenantiems brezentinėse pastogėse ir apleistuose pastatuose Kijeve ir aplink jį, yra didelis. Daug kas tvirtina, kad tokios romų gyvenvietės yra netvarkingos ir kenkia sostinės prestižui. Ši bendruomenė tapo lengvu kraštutinių dešiniųjų grupių taikiniu, mat valdžios institucijos, regis, taip pat suinteresuotos išguiti iš sostinės prieigų šios mažumos atstovus.

Europos romų teisių centras kaltina Ukrainos policiją dėl aplaidumo saugant romus nuo etninio smurto ir netinkamai ištyrus šiuos išpuolius. Aktyvistai aptinka vis daugiau įrodymų, esą policija ir kraštutinių dešiniųjų grupuotės veikia išvien.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Birželio viduryje teisių gynimo grupės paragino Ukrainą ištirti išpuolius prieš romus ir pasmerkė „kone visiško nebaudžiamumo atmosferą“ šioje Vakarų remiamoje valstybėje. Laiške nurodoma, kad kelios radikalios grupės, tarp jų „C14“ ir ultranacionalistų judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), šiemet įvykdė mažiausiai dvidešimt kelias atakas ar puldinėjimus, o valdžia kol kas nesureagavo į daugumą šių incidentų.

Ternopilio policijos vadas Oleksandras Bohomolas susitikęs su Europos romų teisių centro atstovais apgailestavo, kad regione pasitaiko tokių gėdingų incidentų. Jo žodžiais, šiuos išpuolius kažkas planuoja iš išorės. „Turime ne itin draugišką kaimynę. Regis, kuo padėtis čia yra blogesnė, tuo ji jaučiasi geriau“, – kalbėjo jis.

Pastaraisiais metais Ukrainoje nacionalistų grupuotės, tokios kaip „C14“, aktyvėja. Jų veiklumą, kaip manoma, paskatino Ukrainos konfrontacija su Rusija ir vidaus politikos piktžaizdė – korupcija. 23 metų Regina teigė mananti, kad įtampą kursto Maskva. „Galbūt rusai taip bando destabilizuoti Ukrainą“, – svarstė jauna romė.

Europos romų teisių centro atstovas Jonathanas Lee sakė, kad daugelis romų įtarinėja Rusiją. „Ukrainoje vyksta karas ir žmonės dėl visko kaltina priešą“, – pažymėjo jis. Nežinia, kas finansuoja tas kraštutinių dešiniųjų grupes, tačiau viena aišku – išpuolius vykdo jauni ukrainiečiai, kurių nė nereikia ilgai drąsinti. Anot J. Lee, Ukrainos visuomenėje priešiškumas romams įsišaknijęs giliai.

Vynohradivo apylinkėse gyvenančios romės eina pasisemti vandens.
Vynohradivo apylinkėse gyvenančios romės eina pasisemti vandens.

Stato sienas

Užkarpatės srityje esančiame Berehovės mieste yra mūrine siena aptverta romų gyvenvietė. Čia įsikūrę daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Šią vietą romai vadina namais nuo XIX amžiaus septintojo dešimtmečio. Daugelis lūšnelių neturi nei vandentiekio, nei elektros, nei dujų.

Ukrainoje gyvena maždaug 48,5 mln. žmonių, iš jų – maždaug 260 tūkst. romų.

Ali dirbo Kijeve, bet grįžo į Berehovę. Vyras čia planuoja laikinai pabūti, kol šeimos nariai apsirūpins dokumentais, tinkamais išvykti į užsienį. „Tikimės gauti Vengrijos pilietybę, kad galėtume būti saugūs“, – užsiminė Ali. Jis su siaubu prisimena balandį, kai romų tabore prie Kijevo nacionalistai surengė išpuolį. Vyras piktinosi, kad policija nieko nedarė tol, kol nepradėjo sklisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip neonacių grupė degina palapines, o moteris ir mažus vaikus vaiko akmenimis bei paprikiniu purškalu.

Užhorode gyvenanti Darina rūpinasi vietos romų bendruomene ir tariasi su vietos valdžia. Ji augo su ukrainiečiais, rusais ir lietuviais. Vaikystėje visi buvo draugiški ir kartu žaisdavo. Tačiau santykiai pastaraisiais metais gerokai pasikeitė. Dabar jos vaikai neturi draugų už taboro ribų. Darina prisiminė incidentą parduotuvėje, kai baltųjų vaikai pavadino ją purvina čigone. Moters teigimu, dėl to kalti tik tėvai, kurie moko savo atžalas nekęsti romų ir stato sienas savo galvose.

Toje pačioje gyvenvietėje įsikūrusi 45-erių Nadija pritaria, kad padėtis blogėja. „Pats miestas mus izoliuoja. Štai atsirado tvora. Jie nenori, kad naujos mašinų plovyklos klientai matytų, jog čia gyvena romai“, – pasakojo ji. Moters teigimu, jei valdžios institucijos nesistengs išpuolius rengiančių asmenų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, po trejų ar ketverių metų romai bus visai atskirti nuo visuomenės.

Ukrainoje gyvena maždaug 48,5 mln. žmonių, iš jų – maždaug 260 tūkst. romų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"