Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Ukrainiečių dvasininkas: artėjant prezidento rinkimams pafrontėje didėja įtampa 

2019 kovo 7 d. 14:33
Tėvas Serhijus iš Ukrainos Lietuvoje viešėjo pirmą kartą.  
Tėvas Serhijus iš Ukrainos Lietuvoje viešėjo pirmą kartą.  
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ukrainietis Tėvas Serhijus, atvykęs į Lietuvos sostinę, pasakojo, kad šiuo metu fronto zonoje Ukrainos rytuose auga įtampa, ją prieš artėjančius šios šalies prezidento rinkimus kelia separatistai. O užimtose teritorijose jie uždarinėja Kijevo patriarchatui priklausančias cerkves.

Lietuvoje pirmą kartą viešėjęs ukrainietis Serhijus Dmytrijevas, vadinamas Tėvu Serhijaus, jau 22 metus yra dvasininkas. Jis 18 metų atstovavo Maskvos patriarchatui, bet prieš ketverius metus perėjo į Kijevo patriarchatą. Dvasininkas gyveno Ukrainos mieste Chersone, netoli Krymo, dabar – Kijeve.

Prorusiški separatistai nesnaudžia

Tėvas Serhijus yra vienos labiausiai vėtytos ir mėtytos šiame kare 30-osios brigados karo kapelionas, jo šaukinys – Padre. Klausiamas, kokia šiuo metu situacija fronto linijoje, kai artėja Ukrainos prezidento rinkimai, kurie rengiami šių metų kovo 21-ąją, jis tvirtino: „Esu ne karo ekspertas, o karių dvasios pastorius. Stengiuosi nesigilinti. Jei būčiau paimtas į nelaisvę, realiai nieko nepasakyčiau nei apie karinę padėtį, nei kur karinė technika laikoma, nes nežinau.“

Vis dėlto karo kapelionas papasakojo, kad karo zonoje jaučiama įtampa. „2014–2015 metais kariniai veiksmai buvo aktyvūs, bet po Debalcevės šturmo jie šiek tiek nurimo. Suaktyvėdavo kartkartėmis tik vienoje ar kitoje fronto linijos vietoje, – teigė jis. – Dabar atsiranda įtampos. Mes tai siejame su prezidento rinkimais. Ana šalis rodo, kad ji nesnaudžia. Tikrina, ar esame pasirengę duoti atkirtį.“

Tiksliai nežinoma, kiek liko belaisvių

Pasak Tėvo Serhijaus, karo laikotarpiu Ukrainos kariuomenė spėjo gerai „apsikasti“. Dabar jos gynyba tokia stipri, kad atakos atveju priešas patirtų labai daug nuostolių. Todėl dvasininkas nemano, jog artėja naujas puolimas, – vien dėl galimų nuostolių.

„Kiekviename Ukrainos mieste yra kare dalyvavusių veteranų. Net skirsdamas čia vieną mačiau lėktuve. Turbūt vyko į reabilitaciją, ėjo remdamasis lazdele. Tokių vyrų mūsų šalyje daug. Todėl bandyti įsiveržti į Ukrainą būtų nesaugu“, – liūdnai, bet kartu ironiškai paaiškino Tėvas Serhijus.

Karo kapeliono nuomone, okupuotose Ukrainoje teritorijose gali nutikti taip pat, kaip Padniestrėje, Abchazijoje ar Pietų Osetijoje, bet Čečėnijos scenarijus nepasikartos. Mat Ukraina karą sustabdė.

„Lietuvos žinių“ klausiamas, kiek šiuo metu ukrainiečių karo belaisvių vis dar laikoma prorusiškų separatistų užimtose teritorijose ir Rusijoje, Tėvas Serhijus atsakė tikslaus skaičiaus nežinantis. Yra dingusiųjų be žinios – neaišku, ar jie žuvo, ar tapo karo belaisviais, apie tuos žmones nieko nepranešama. Dvasininkas mano, jog tikslios informacijos neturi ir valstybės institucijos.

„Derybos visą laiką vyksta, – teigė jis. – Deramasi dėl tų, apie kuriuos žinoma, kad yra nelaisvėje. Dirba speciali komisija.“

Ukrainietis tėvas Serhijus (dešinėje) Vilniuje per susitikimą su žurnalistais ir visuomenės atstovais. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Ukrainietis tėvas Serhijus (dešinėje) Vilniuje per susitikimą su žurnalistais ir visuomenės atstovais. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Separatistai uždaro Kijevo patriarchato cerkves

Praėjusį rudenį Ukrainos ortodoksų bažnyčia atsiskyrė nuo Maskvos patriarchato. Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą. Ukrainiečiai puikiai prisimena, kad 2014 metais įsiplieskus ginkluotam konfliktui Rytų Ukrainoje Maskvos patriarchato dvasininkai palaikė prorusiškus separatistus ir rusų samdinius, net aktyviai juos rėmė – cerkvėse slėpė ginklus, pritarė Krymo aneksijai.

„Per religiją ateina kultūra, bet religija gali ir naikinti. Tai pajutome savo šalyje, kai tose vietose, kuriose nebuvo Ukrainos cerkvės, prasidėjo karas, – prisiminė dvasininkas. – Mūsų Chersono rajone įtampa buvo labai didelė. Chersono mieste maždaug pusė šventovių ukrainietiškos, pusė – Maskvos cerkvės, likusios – protestantų, graikų apeigų, katalikų... „Rusų pasauliui“ ten nepavyko ateiti, nes lemiamą akimirką į aikštę susirinko visi religiniai lyderiai. Buvo ir Krymo totorių imamas, judėjų, baptistų atstovų. Tąsyk atėjo apie 10 tūkst. žmonių – pakankamai daug kaip nedideliam Chersono miestui. Tuos, kurie atvyko iš Krymo ir Charkovo, įsodinome atgal į autobusus.“

Tėvas Serhijus pabrėžė, kad dabar, atsiskyrus patriarchatams, prorusiškų separatistų ir rusų samdinių užimtose teritorijose uždaromos Kijevo patriarchatui priklausančios cerkvės. „Luhansko mieste ir rajone liko kelios mūsų parapijos. Ten nuolat vyksta patikrinimai, dvasininkai gąsdinami. Tačiau nėra tokios agresijos kaip Donecko rajone. Šioje vietoje netoleruojamos kitos konfesijos, ypač protestantų, o neseniai per vieną dieną buvo užantspauduota daugiau kaip 16 mūsų cerkvių, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis. – Tai lyg atsakas į patriarchatų atsiskyrimą.“

Lėti pokyčiai

Dar prieš porą mėnesių Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojų ligoninė priklausė Maskvos patriarchatui. „Įsivaizduokite, gydosi karininkai, žvalgybininkai, o kapelionas – ne tik iš Maskvos patriarchato, bet ir labai prorusiškas bei agresyvus žmogus“, – apie paradoksą kalbėjo Tėvas Serhijus. Dabar tas kapelionas jau pakeistas.

Dvasininkas neslėpė, kad po atsiskyrimo į Kijevo patriarchatą perėjo tik apie tris šimtus iš 12 tūkst. Maskvos patriarchato parapijų. Jo nuomone, iki Ukrainos prezidento rinkimų daugiau ir nepereis. Mat Rusijos propaganda tikina Maskvos patriarchato dvasininkus, kad Ukraina šiuos rinkimus pralaimės, grįš senoji valdžia ir tada viskas „stos į savo vietas“.

Tuo ypač tikima Rytų Ukrainoje. Ten bijoma puolimo, gyvenama baimėje, todėl atsisakoma permainų ir parapijų perėjimo į Kijevo patriarchatą. „Rytų Ukrainos dvasininkai nepasirengę aktyviems veiksmams“, – pažymėjo Tėvas Serhijus.

Vis dėlto ukrainietis įsitikinęs, jog procesas nenutrūks, jis – negrįžtamas. „Cerkvė, esanti ne su savo tauta, pasmerkia save migracijai“, – sakė Tėvas Serhijus.

Panašūs išgyvenimai

Pašnekovo žodžiais, ukrainiečiai norėtų, kad laimėtų tiesa. Jie nesiekia teritorijų atsikariauti, žudyti. „Norime, jog tos žemės sugrįžtų Ukrainai. Dvasininko buvimas fronte nėra palaiminimas, kad kariai žudytų, – tvirtino karo kapelionas. – Būname su mūsų žmonėmis ten, kur pavojai. Ir būsime iki galo. Tokia mūsų cerkvės pozicija.“

Karo zonoje yra ir taikių gyventojų. Jiems galima padėti per karius, kartu pasiekti pavojingiausias vietas ir pasirūpinti vietos žmonėmis. Ukrainiečių dvasininkai tai ir daro.

„Cerkvė gali palaikyti dialogą tarp kariaujančių šalių, siekti taikos“, – teigė Tėvas Serhijus.

Vilniuje ukrainiečiui didelį įspūdį padarė barikados prie Seimo, pastatytos prieš Sausio 13-ąją, ant jų išlikę užrašai. Dvasininkas užsiminė, kad tokių yra ir Donbase. „Tai, ką Lietuva išgyveno tada, iš dalies primena tai, ką dabar išgyvename mes“, – sakė Tėvas Serhijus.

Turi lietuviškų šaknų

Per susitikimą Vilniuje, Rytų Europos studijų centre, Tėvas Serhijus buvo pavadintas žmogumi-orkestru. Ukrainiečių dvasininko veikla labai plati. Tėvas Sergijus – vienas iš metropolito Epifanijaus komandos žmonių, Kijevo Šv. Michailo cerkvės šventikas, daugiau kaip penkis tūkstančius karių turinčios 30-osios brigados karo kapelionas. Jis taip pat svariai prisidėjo prie autokefalijos proceso. Šiuo metu dvasininkas vadovauja organizacijai, kuri rūpinasi betėviais vaikais, žuvusiųjų kare šeimomis, sužeistaisiais, veteranais.

Tėvas Serhijus gimė ir užaugo Rusijoje, Murmanske, tremtinių šeimoje, kuriai neleista grįžti į Ukrainą. Per susitikimą Vilniuje jis atskleidė, kad turi ir lietuviškų šaknų. „O lietuviai yra mano geri draugai“, – patikino ukrainietis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika