Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Turkai masiškai bėga iš gimtinės 

2019 sausio 8 d. 13:00
2018 metų liepos 15 dieną turkai minėjo antrąsias žlugusio perversmo metines.
2018 metų liepos 15 dieną turkai minėjo antrąsias žlugusio perversmo metines.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pastaruosius 17 metų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas laimėdavo rinkimus žadėdamas gyventojams sugrąžinti šalies osmaniškosios praeities didybę. Plėtodamas prekybos ryšius ir dalyvaudamas įvairiose karinėse operacijose vadovas padidino savo valstybės įtaką pasaulyje, o nuolatinis ekonomikos augimas jo valdymo metais pakėlė turkų gyvenimo lygį. Tačiau viskas pasikeitė po nepavykusio 2016-ųjų perversmo, kai prezidentas ėmėsi griežto susidorojimo su tikrais ir tariamais priešais šalies viduje. Praėjusiais metais Turkijos ekonomika susvyravo, o lira patyrė krizę. Kaip rašo „The New York Times“, stiprėjant autoritarinėms tendencijoms valstybėje šįkart turkai balsuoja kitaip – bėgdami iš tėvynės.

Turkijos statistikos instituto duomenimis, 2017 metais iš šalies emigravo per 250 tūkst. turkų – 42 proc. daugiau nei metais prieš tai, kai šis skaičius siekė beveik 178 tūkst. asmenų. Tarp jų ne tik daug studentų, akademikų, bet ir verslininkų, kurie viską išparduoda ir su savo kapitalu bei šeimomis kraustosi gyventi kitur.

2017 metais iš šalies emigravo per 250 tūkst. turkų – 42 proc. daugiau nei metais prieš tai, kai šis skaičius siekė beveik 178 tūkstančius.

„Smegenų nutekėjimas“ yra realus“, – teigia Londono Regent's universiteto transnacionalinių studijų direktorius Ibrahimas Sirkeci.

Politinio persekiojimo baimė

Žmonių, talentų ir kapitalo egzodą skatina daugybė veiksnių: politinio persekiojimo, terorizmo baimė, nepasitikėjimas teismais, prastėjantis verslo klimatas ir didėjantis nerimas, kad R. T. Erdoganas manipuliuoja ekonomika stengdamasis pasipelnyti pats ir leisdamas tai daryti savo aplinkos asmenims.

Dėl šios priežasties pirmą kartą per beveik šimtmetį, kai buvo įkurta respublika, daugelis senos turtingųjų klasės atstovų, ypač sekuliarus elitas, kuris ilgus dešimtmečius dominavo Turkijos kultūriniame ir verslo gyvenime, palieka šalį, o jo vietą užima R. T. Erdoganui ir prezidento valdančiajai partijai artimi naujieji turtuoliai. Viena išvykstančiųjų – 38 metų Merve Bayindir, anksčiau buvusi bene garsiausia Turkijos skrybėlių dizainerė. Ji išsikrausto ir savo vardo verslą perkelia į Londoną. „Mes viską išparduodame“, – teigė dizainerė.

M. Bayindir buvo aktyvi 2013 metų masinių protestų prieš Gezio parko Stambule rekonstrukciją dalyvė. Ji tvirtino iki šiol jaučianti baimę dėl savo mieste matyto smurto.

R. T. Erdoganas pasmerkė protestuotojus kaip nusikaltėlius, todėl nemažai jų po arešto ir persekiojimo nusprendė palikti Turkiją. „Šalyje tiek daug diskriminacijos – ne tik kultūrinės, bet ir tarpasmeninės. Neįmanoma susidoroti su pykčiu, smurtu, – kalbėjo M. Bayandir. – Jei gyvenai geriau ir matai, jog tai nyksta, jautiesi beviltiškai.“

Tūkstančiai tokių turkų kaip ji kreipėsi dėl verslo vizos į Jungtinę Karalystę ar „auksinės vizos“ į Graikiją, Portugaliją bei Ispaniją, kurios suteikia imigrantams teisę nuolat gyventi šalyje, jei šie pajėgia įsigyti nuosavybės už tam tikrą sumą.

Pasak I. Sirkeci, kuris domisi Turkijos piliečių migracijos į Jungtinę Karalystę tendencijomis, per pastaruosius trejus metus smarkiai padaugėjo turkų, prašančių prieglobsčio Europoje. Jo skaičiavimais, tuo laikotarpiu apie 10 tūkst. turkų pasinaudojo verslo viza, kad persikeltų į Jungtinę Karalystę. I. Sirkeci, remdamasis iš Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros gautais duomenimis, nurodė, jog praėjus 6 mėnesiams, kai šalyje bandyta įvykdyti perversmą, politinio prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje prašančių turkų skaičius padidėjo tris kartus, o Vokietijoje – net 6 sykius. 2017 metais visame pasaulyje apie 33 tūkst. turkų pateikė prašymus dėl prieglobsčio.

Recepas Tayyipas Erdoganas Turkijos ministru pirmininku pirmą sykį tapo 2003 metais. / AFP/Scanpix nuotrauka
Recepas Tayyipas Erdoganas Turkijos ministru pirmininku pirmą sykį tapo 2003 metais. / AFP/Scanpix nuotrauka

Nenori grįžti

Didelė dalis bėgančiųjų iš Turkijos yra Pensilvanijoje gyvenančio dvasininko Fethullaho Guleno, kurį Ankara kaltina 2016 metų perversmo organizavimu, šalininkai arba asmenys, kaltinami esantys jo sekėjai. Po nepavykusio bandymo nuversti valdžią darbo neteko tūkstančiai mokytojų ir akademikų. Tarp jų buvo šimtai tų, kurie pasirašė peticiją, raginančią vyriausybę nutraukti karinius veiksmus prieš kurdus ir sugrįžti prie taikos proceso. Dalis tų žmonių jau susirado darbą užsienyje.

R. T. Erdoganas siekia, kad Turkija būtų konservatyvesnė ir religingesnė. Būtent šios sąmoningos prezidento pastangos, pasak visuomenės nuomonės Turkijoje bendrovės „Konda“ direktoriaus Bekiri Agirdiro, ir paskatino masinį kapitalo bei talentų „nutekėjimą“.

Jo žodžiais, teikdama subsidijas ir sudarydama palankias sąlygas vyriausybė padeda kurtis naujam verslui, tad šis greitai keičia senąjį. „Vyksta kapitalo perdavimas, – aiškino B. Agirdiras. – Tai socialinė ir politinė inžinerija.“

Matematikas Ilkeras Birbilas, kuriam grėsė kaltinimai už tai, kad pasirašė taikos su kurdais peticiją, išvažiavo iš Turkijos ir įsidarbino Roterdamo Erasmuso universitete, Nyderlanduose. Jo įsitikinimu, Turkija visam laikui netenka savo žmonių. „Išvykstantys gyventojai nenori sugrįžti“, – patikino I. Birbilas. Matematikas pridūrė, kad gavo daugybė laiškų iš studentų ir draugų, trokštančių palikti Turkiją.

Stambulo MEF universiteto, kuriame mokoma inovacijų ir verslumo, įkūrėjas Erhanas Erkutas neslėpė, jog studentai nesitiki, kad pokyčiai įmanomi, nes didžiąją jų gyvenimo dalį Turkiją valdo R. T. Erdoganas. „Tai vienintelė vyriausybė, kurią tie jauni žmonės yra regėję. Jie nežino, kad gali būti kitaip“, – pabrėžė E. Erkutas.

Turkų šeimos kuria užsienyje verslo įmones, kurias paveldės jaunesnioji karta. Į šią kategoriją patenka ir dauguma I. Sirkeci privataus universiteto „Regent's“ studentų.

Kapitalo nutekėjimas

Banko „AfrAsia Bank“ kasmet pateikiamoje Globalaus turto migracijos apžvalgoje nurodoma, kad bent 12 tūkst. Turkijos milijonierių – apie 12 proc. šalies turtingųjų klasės atstovų – 2016 ir 2017 metais perkėlė savo turtus į kitas valstybes. Dauguma jų persikraustė į Europą arba į Jungtinius Arabų Emyratus.

Stambiausias Turkijos verslo centras Stambulas patenka į septintuką miestų, išgyvenančių didžiausią turtingų žmonių egzodą. „Pažiūrėkime į bet kokios didelės valstybės žlugimą istorijoje – pamatysime, kad prieš jį paprastai stebima turtingų gyventojų emigraciją“, – sakoma „AfrAsia Bank“ ataskaitoje.

R. T. Erdoganas smarkiai užsipuolė verslininkus, kurie, Turkijos ekonomikai pradėjus smukti, perkėlė savo verslą ir turtus į užsienį. „Jūs jau dovanokit, bet mes neatleidžiame“, – balandį sakydamas kalbą verslo asociacijoje „Foreign Economic Relations Board“ pareiškė šalies vadovas. Jo manymu, „toks elgesys negali būti pateisinamas“.

Prezidentas pasakė šiuos žodžius pasirodžius pranešimams, kad keletas didžiausių Turkijos kompanijų perkelia savo kapitalą į kitas valstybes. Viena jų – Turkijos konglomeratas „Yildiz Holding“, kuris socialinėje žiniasklaidoje buvo apkaltintas ryšiais su F. Guleno judėjimu. Visai netrukus „Yildiz Holding“ turimas turkiškų sausainių gamintojos „Ulker“ akcijas pardavė savo kontroliuojančiai /////////// bendrovei „Pladis“, įsikūrusiai Londone.

„Milijardai dolerių paliko Turkiją per pastaruosius kelerius metus, ypač po bandymo įvykdyti perversmą, kai žmonės ėmė jausti grėsmę“, – teigė teisės paslaugų įmonės Stambule savininkas Mehmetas Gunas.

M. Bayindir prieš dvejus metus pamažu pradėjo kelti savo verslą į Londoną. Turkijoje jai dirbo keletas žmonių, dizainerė turėjo prekių demonstravimo salę, bet dabar pati kuria skrybėles išsinuomotoje studijoje Londone.

„Galėjau likti, – neslėpė moteris. – Finansiškai mano situacija būtų buvusi geresnė.“ Tačiau gyvenimas Turkijoje, anot verslininkės, tapo toks įtemptas, kad ji ėmė baimintis, jog tarp R. T. Erdogano šalininkų ir priešininkų gali kilti pilietinė nesantaika ar net karas. „Kai čia atvykstu, Stambulas atrodo kitoks – pavargęs, nebeturintis gyvybingumo. Tai, kad nebenoriu lankytis Stambule, labai neįprasta, nes esu iš tų žmonių, kurie yra įsimylėję šį miestą“, – kalbėjo M. Bayindir.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"