Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Trys labiausiai tikėtini „Brexit“ proceso tolesnės raidos scenarijai 

2019 sausio 16 d. 07:47
Reuters/Scanpix nuotrauka

Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos May su Briuseliu suderintą išstojimo iš Europos Sąjungos sutartį buvo inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe, todėl „Brexit“ proceso tolesnė raida atsidūrė didelėje nežinioje.

Žemiau pateikiami trys pagrindiniai scenarijai, liekant vis mažiau laiko iki kovo 29-ąją suplanuoto Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos po 46 metus trukusios narystės.

Mėginti dar kartą

Britų vyriausybė ir ES lyderiai sako, kad dabartinė „Brexit“ sutartis yra geriausias įmanomas kompromisas. Nepaisydama istorinio pralaimėjimo, Th. May antradienį sakė, kad šis susitarimas yra vienintelė galima išeitis.

Kai kurie jos Konservatorių partijos nariai sako, kad sutarties projektas numato pernelyg glaudžius tolesnius Britanijos ryšius su ES, o opozicija teigia, kad pasiektas susitarimas neapsaugos ekonominių saitų su bloku.

Abi pusės taip pat itin skeptiškai vertina vadinamąją apsidraudimo priemonę (backstop), turinčią užtikrinti, kad tarp ES narės Airijos Respublikos ir Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos provincijos neatsirastų reali siena.

Th. May jau paprašė ES lyderių padaryti nuolaidų dėl šios priemonės, bet jie atsisakė pakeisti pačią sutartį, o premjerės kritikai nebuvo įtikinti.

Antradienį ji perspėjo, kad ES negali pasiūlyti „jokios alternatyvios sutarties“, bet sakė esanti atvira galimybei aptarti su įstatymų leidėjais sumanymus, dėl kurių „iš tikrųjų būtų galima derėtis“ ir „nagrinėti juos su Europos Sąjunga“.

Generalinis atornėjus Geoffrey Coxas anksčiau sakė parlamento nariams, kad „Brexit“ sutartis „turės sugrįžti būdama daugmaž to paties pavidalo ir daugiausiai to paties turinio“.

Vyriausybė nėra niekaip suvaržyta kelis kartus siūlyti Bendruomenių Rūmams balsuoti dėl tos pačios sutarties, kol įstatymų leidėjai ją priims arba pasistengs nuversti Th. May. Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas inicijavo trečiadienį turintį įvykti balsavimą dėl nepasitikėjimo dabartine vyriausybe.

„Brexit“ be jokio susitarimo

Ši išeitis laikoma apokalipsiniu scenarijumi, galinčia sukelti recesiją Britanijoje ir smarkiai sulėtinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą.

Vis dėlto šis pasirinkimas yra labiausiai tikėtinas, jeigu Britanijos parlamentas galutinai atmes sutartį, o iki kovo 29-osios nebus rasta jokių kitų sprendinių.

Th. May suderėtas susitarimas turėjo užtikrinti, kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų pabaigos prekybos ryšiai tarp penktosios pagal dydį pasaulio ekonomikos ir jos didžiausios eksporto rinkos išliktų praktiškai nepakitę.

Staigus perėjimas prie skirtingų standartų paveiktų beveik kiekvieną ekonomikos sektorių, tikriausiai lemtų kasdienio vartojimo produktų pabrangimą Britanijoje, taip pat sutrikdytų logistikos centrų, tokių kaip jūrų ir oro uostai, darbą.

Vyriausybė pastarąsias kelias savaites demonstratyviai intensyvino pastangas pasiruošti griežtajam „Brexit“.

Tiek Londone, tiek Briuselyje stiprėja spėlionės, kad Th. May gali prašyti atidėti „Brexi“, kad būtų išvengta išstojimo be jokio susitarimo scenarijaus.

Antrasis referendumas

Nuo pat 2016 metų referendumo, per kurį 52 proc. prieš 48 proc. buvo nubalsuota už išstojimą iš ES, tolesnės Britanijos narystės bloke šalininkai surengti pakartotinį plebiscitą. Šie raginimai pastaraisiais mėnesiais smarkiai suintensyvėjo.

Nėra jokio įstatymo, neleidžiančio Britanijai surengti antrojo referendumo, bet daugelis kelia klausimą, ar tai būtų demokratiška.

Be to, naujas balsavimas gali būti ne mažiau skaldantis: apklausos rodo, kad šalis „Brexit“ klausimu tebėra pasidalijusi į panašaus dydžio stovyklas.

Th. May perspėjo, kad kitas balsavimas „padarytų nepataisomos žalos mūsų politikos tvarumui“.

Taigi, labiausiai tikėtinas žingsnis būtų mėginimas pavėlinti Britanijos išstojimo datą, nors ES diplomatai perspėja, kad „Brexit“ atidėti būtų įmanoma tik keliems mėnesiams.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika