Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Taivanas spiriasi išlaikyti savo laisvę ir demokratiją 

2019 sausio 5 d. 12:00
 Xi Jinpingas priminė Taivano žmonėms, kad Kinija prieš juos gali panaudoti jėgą.
 Xi Jinpingas priminė Taivano žmonėms, kad Kinija prieš juos gali panaudoti jėgą.
"Scanpix" nuotr. 

Kinijos prezidentas paragino Taivaną susitaikyti su tuo, kad sala privalės būti suvienyta su žemynine Kinija – tai neišvengiama ir būtina dėl Kinijos atsinaujinimo. Kalboje, skirtoje paminėti 40 metų, kai Kinija ir Taivanas ėmė gerinti santykius, Xi Jinpingas siūlė Taivanui principą „viena šalis, dvi sistemos“, bet drauge perspėjo, jog Kinija pasilieka teisę panaudoti karinę jėgą.

Taivanas turi savo valdžią ir de facto nepriklausomybę, tačiau niekada nėra oficialiai pasiskelbęs nepriklausoma šalimi. Kinija laiko Taivaną savo teritorija, atskilusia išdavikiška provincija, kuri galiausiai turės susijungti su visa valstybe.

Santykius su Taivanu Kinija laiko savo vidaus politikos dalimi, todėl jokio užsienio kišimosi netoleruoja.

Xi Jinpingas tvirtino, kad abi šalys priklauso tai pačiai kinų šeimai ir niekas nesutrukdys Kinijos suvienijimui, o Taivano nepriklausomybė prieštarauja istorijai ir yra aklavietėje. „Taivano žmonės privalo suprasti, kad nepriklausomybė lems vien sunkumus“, – kalbėjo Kinijos prezidentas. Jis pridūrė, jog Pekinas niekuomet netoleruos veiklos, skatinančios nepriklausomybę. Santykiai su Taivanu yra Kinijos vidaus politikos dalis, todėl joks užsienio kišimasis yra nepriimtinas.

Ar tokio pat požiūrio laikosi ir Taivanas? Praėjus kelioms valandoms, kai Kinijos lyderis pasakė kalbą, Taivano prezidentė Tsai Ing Wen pareiškė, kad Pekinas turi susitaikyti su Taivano egzistavimu. Ji taip pat teigė, jog Kinija turėtų gerbti 23 mln. Taivano žmonių ištikimybę laisvei ir demokratijai, kurios nėra žemyninėje Kinijoje ir kurios Taivano gyventojai niekada neatsisakys.

Lapkritį prezidentės partija patyrė didelį pralaimėjimą regioniniuose rinkimuose. Pekinas tai įvertino kaip smūgį jos separatistinei pozicijai.

Pastaraisiais metais Kinija ypač pabrėžia savo pretenzijas Taivanui. Jos požiūriu, kitos šalys negali užmegzti su Taivanu diplomatinių santykių. Pekinas vis daugiau Taipėjaus šalininkų įtikina nutraukti diplomatinius ryšius su Taivanu ir užmegzti juos su Kinija. Pernai šalis privertė užsienio oro linijas ir viešbučius savo tinklalapiuose Taivaną priskirti Kinijai.

Pabėgo nuo komunistų

Manoma, kad pirmi žmonės, įsikūrę Taivane, buvo kilę iš teritorijos, kuri dabar yra pietinė Kinija. Kinijos dokumentuose sala pirmą kartą paminėta 239 metais prieš mūsų erą, kai Kinija pasiuntė į ją tiriamąją ekspediciją. Šiuo faktu Pekinas grindžia savo teritorines pretenzijas į Taivaną.

1624–1661 metais Taivanas buvo olandų kolonija, o nuo 1683-iųjų iki 1895-ųjų jį administravo Kinijos Čingų dinastija. XVII amžiaus pradžioje čia ėmė kraustytis daug kinų, bėgančių nuo neramumų ir vargų. Daugiausia tai buvo žmonės iš Fudziano ir Guangdongo. Šių dviejų migrantų grupių palikuoniai dabar sudaro didžiąją dalį salos gyventojų.

1895 metais, po japonų pergalės pirmajame Kinijos ir Japonijos kare, Čingų vyriausybė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik atiduoti Taivaną Japonijai. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo Kinijos Respublika, viena nugalėtojų, sutikus sąjungininkėms JAV ir Didžiajai Britanijai, pradėjo valdyti Taivaną. Japonai kapituliavo ir iš salos pasitraukė. Bet netrukus tuomečio Kinijos lyderio Chiang Kai Sheko armiją pradėjo stumti komunistų pajėgos, vadovaujamos Mao Zedongo. Chiang Kai Shekas su savo Kuomintango (KMT) vyriausybės likučiais ir šalininkais 1949 metais pabėgo į Taivaną. Ši 1,5 mln. žmonių grupė, vadinama žemyniniais kinais, daugelį metų dominavo Taivano politikoje, nors tesudarė 14 proc. gyventojų.

Veiksmingą diktatūrą paveldėjęs Chiang Kai Sheko sūnus, susidurdamas su vietos žmonių pasipriešinimu autoritariniam valdymui ir spaudžiamas stiprėjančio demokratinio judėjimo, atleido varžtus. Prasidėjęs demokratėjimo procesas galiausiai atvedė prie to, kad 2000 metais pirmą kartą buvo išrinktas KMT nepriklausantis prezidentas Chen Shui Bianas.

Ekonominė priklausomybė

Po ilgus dešimtmečius trukusio priešiškumo Kinijos ir Taivano santykiai nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios ėmė taisytis. Būtent Kinija sugalvojo formulę „viena šalis, dvi sistemos“ ir pritaikė ją Honkongui, kai Didžioji Britanija sugrąžino šią koloniją Pekinui. Taivanas irgi gautų reikšmingą autonomiją, jei sutiktų susijungti su Kinija.

Taipėjus pasiūlymą atmetė, tačiau sušvelnino apsilankymo Kinijoje ir investicijų taisykles, o 1991 metais paskelbė, jog karas su Kinijos Liaudies Respublika baigėsi. Vyko abiejų šalių neoficialių atstovų derybos, bet Pekino pozicija, kad Kinijos Respublikos vyriausybė yra neteisėta, neleido megzti kontaktų aukščiausiu lygiu. 2000-aisiais Pekinas sunerimo dar labiau, nes Taivanas išsirinko prezidentu atvirai už salos nepriklausomybę pasisakantį Chen Shui Bianą. Kai 2004 metais jis buvo perrinktas antrai kadencijai, Kinija 2005-aisiais priėmė įstatymą, kuriame pasiliko teisę panaudoti karines priemones, jei Taivanas mėgintų atsiskirti nuo Kinijos.

2008 metais prezidentu buvo išrinktas Ma Ying Jeou. Jis siekė pagerinti santykius su Kinija, daugiausia – per ekonominius susitarimus. Rinkėjai buvo nepatenkinti jo ekonomikos politika, nelygybe, kylančiomis būsto kainomis ir susirūpinę, kad administracija pernelyg linksta Kinijos link. Taivano Konstitucija neleido Ma Ying Jeou siekti trečios prezidento kadencijos. Per rinkimus 2016 metų sausį Tsai Ing Wen nurungė Kuomintango kandidatą Ericą Chu.

Dabartinė prezidentė Tsai Ing Wen vadovauja Demokratinei pažangos partijai (DPP), kuri nepripažįsta, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis. Jai perėmus svarbiausią postą Taivano santykiai su Pekinu vėl sugižo. Kai rinkimus JAV laimėjo Donaldas Trumpas, Tsai Ing Wen paskambino išrinktajam prezidentui ir kalbėjosi su juo telefonu. Tai prieštaravo JAV politikai nuo 1979 metų, kai oficialūs santykiai su Taivanu buvo nutraukti.

Visus praėjusius 2018-uosius Kinija didino spaudimą tarptautinėms kompanijoms, kad jos savo interneto portaluose laikytų Taivaną Kinijos dalimi, ir grasino neįsileisti plėtoti verslo tų, kurios nesilaikė šio reikalavimo.

Tsai Ing Wen / "Scanpix" nuotr.
Tsai Ing Wen / "Scanpix" nuotr.

Neaiškus statusas

Tarp šalių nėra sutarimo dėl Taivano statuso, net ir dėl to, kaip jis turėtų vadintis.

1949 metais iš žemyno pabėgusi Chiang Kai Sheko Kinijos Respublikos vyriausybė iš pradžių tvirtino atstovaujanti visai Kinijai ir puoselėjo viltį atgauti savo galias. Ji tebeturėjo Kinijos vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, be to, daugelio Vakarų valstybių buvo pripažįstama kaip vienintelė Kinijos valdžia. Tačiau 1971 metais Jungtinės Tautos suteikė diplomatinį pripažinimą Pekinui. Nuo tada teliko apie 20 šalių, kurios vis dar pripažįsta Kinijos Respublikos vyriausybę ir palaiko diplomatinius ryšius su Taivanu.

Nors Kinija nuolat kartoja, kad panaudos jėgą salai atsiimti, Taivanas veikia iš esmės kaip nepriklausoma valstybė: turi Konstituciją, demokratiškai išrinktus lyderius, maždaug 300 tūkst. karių ginkluotąsias pajėgas, savo valiutą, atskirą politinę ir teisinę sistemas. Matydamos, kaip smarkiai skiriasi abiejų šalių pozicijos, dauguma valstybių tenkinasi tokia dviprasmiška padėtimi.

Nors politinis procesas beveik nejuda iš vietos, ryšiai tarp žmonių ir abiejų ekonomikų gerokai sustiprėjo. Taivano kompanijos investavo į Kiniją 60 mlrd. dolerių, ten gyvena beveik milijonas taivaniečių, daug jų vadovauja ir dirba Taivano gamyklose.

Dalis Taivano gyventojų susirūpinę, kad jų ekonomika tapo pernelyg priklausoma nuo Kinijos. Kiti mano, jog glaudesni verslo ryšiai mažina Kinijos karinių veiksmų grėsmę. Prieštaringai vertinama prekybos sutartis 2014 metais įžiebė „Saulėgrąžų judėjimą“ – studentai ir aktyvistai okupavo Taivano parlamentą protestuodami prieš tai, ką jie vadina didėjančia Kinijos įtaka.

DPP pasisako už Taivano nepriklausomybę, o KMT – galiausiai už susivienijimą. Apklausos rodo, kad tik labai maža dalis taivaniečių palaiko kokią nors vieną šių pozicijų. Juos tenkina dabartinė padėtis, tačiau vis daugiau žmonių jaučiasi esantys taivaniečiai, o ne kinai.

JAV vaidmuo

Vašingtonas iki šiol yra svarbiausias Taivano draugas ir vienintelis sąjungininkas. Didžiausią išbandymą abiejų šalių santykiai patyrė 1979-aisiais, kai prezidentas Jimmy Carteris nutraukė diplomatinį Taivano pripažinimą ir sutelkė dėmesį į besiskleidžiančius santykius su Kinija. Reaguodamas į šį žingsnį JAV Kongresas priėmė Santykių su Taivanu įstatymą, pagal kurį žadama aprūpinti salą ginklais, kad ji galėtų apsiginti, ir pabrėžiama, jog bet kokia Kinijos ataka sukels „didžiulį JAV susirūpinimą“. Nuo tada JAV politika apibūdinama kaip strateginė dviprasmybė – siekis suderinti Kinijos, kaip regioninės galybės, pripažinimą su žavėjimusi Taivano ekonomine sėkme ir demokratizacija.

JAV vaidmuo ypač išryškėjo 1996 metais, kai Kinija, siekdama paveikti pirmus tiesioginius Taivano prezidento rinkimus, surengė provokuojančius raketų bandymus. Atsakydamas į juos JAV prezidentas Billas Clintonas įsakė pademonstruoti didžiausią nuo Vietnamo karo JAV kovinę galybę Azijoje. Jis pasiuntė į Taivano sąsiaurį karinius laivus ir kartu aiškią žinią Pekinui.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"