Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Švedijos rinkėjų apklausos: laimėjo socdemai, demokratai – treti 

2018 rugsėjo 10 d. 06:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Švedijos ministro pirmininko Stefano Lofveno socialdemokratai pirmauja sekmadienį vykusiuose šalies parlamento rinkimuose, rodo preliminarūs rezultatai, taip pat skelbiantys apie kraštutinių dešiniųjų augimą.

Suskaičiavus balsalapius daugiau nei pusėje iš 6004 rinkimų apylinkių matyti, kad socialdemokratai surinko 28 proc. balsų – trimis procentiniais punktais mažiau nei 2014 metų rinkimuose.

Vis dėlto išlieka neaišku, ar S. Lofvenui, vadovaujančiam vienai iš kelių kairiųjų Vyriausybių Europoje, pavyks užsitikrinti pakankamą palaikymą parlamente, kad jis dar kartą galėtų formuoti Ministrų kabinetą.

Premjero kairysis blokas ir opozicinis centro – dešinės aljansas kol kas renka apylygiai balsų, tačiau abi politinės jėgos atskirai neturėtų iškovoti absoliučios daugumos naujajame parlamente.

Rinkimų kampanijos debatus link migracijos temų kreipusi kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD) turėtų laimėti daugiau vietų parlamente, nei 2014 metais, kai surinko 12,9 proc. balsų. Naujausiais duomenimis, sekmadienio rinkimuose SD gavo 17,9 proc. balsų.

Tai reikštų, kad SD liks trečia didžiausia partija Švedijos parlamente, nes antrąją vietą rinkimuose užsitikrintų Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) vadovaujama konservatyvi Nuosaikiųjų partija, šiuo metu surinkusi 19,4 proc. balsų.

SD lyderis Jimmie Akessonas (Jimis Okesonas) yra teigęs, kad rinkimuose tikisi gauti tarp 20 ir 30 proc. balsų.

Vis dėlto Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen sekmadienį pasveikino SD augimą.

„Dar vieną prasta naktis Europos Sąjungai. Demokratinė revoliucija Europoje juda į priekį!“, – tviteryje parašė politikė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

S. Lofvenas yra pavadinęs sekmadienį vykusius rinkimus „referendumu dėl gerovės valstybės ateities“, tačiau SD rinkimų kampaniją kreipė į migrantų ir jų integracijos klausimus, Švedijai nuo 2012 metų priėmus maždaug 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Iš neonacių judėjimo kildinama SD tvirtino, kad prieglobsčio prašytojai kelia grėsmę Švedijos kultūrai ir kuria nepageidaujamą naštą gerovės valstybės mechanizmams.

Statistikų duomenimis, beveik penktadalis iš 10 milijonų Švedijos gyventojų yra gimę užsienyje.

Premjeras S. Lofvenas anksčiau sekmadienį ragino švedus nebalsuoti už SD – ją politikas pavadino „rasistine partija“.

„Tai yra (...) apie padorumą, apie padorią demokratiją. Socialdemokratai ir socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė yra garantija, kad Vyriausybėje įtakos neturės ekstremistinė Švedijos demokratų partija, rasistinė partija“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Socialdemokratai nuo 2014 metų vadovauja mažumos Vyriausybei, ji yra sudaryta bendradarbiaujant su žaliaisiais.

Jeigu preliminarūs rezultatai pasitvirtins, Švedijos socialdemokratams tai bus prasčiausi rinkimai per šimtmetį.

„Priešiška užsieniečiams“

Stokholmo gyventojas Mattias teigia, kad yra ypač susirūpinęs dėl kraštutinių dešiniųjų augimo.

„Rinkimai vyksta tarp potencialios demokratijos ir potencialaus fašizmo“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Už nedidelę Centro partiją Stokholme balsavusi 28-ių teisininkė Anna Berglund teigė, kad augantis palaikymas SD yra „bloga žinia“.

„Bijau, kad tampame priešiškesne užsieniečiams visuomene“, – tvirtino moteris.

Keturių partijų – nuosaikųjų, centro, liberalų ir krikščionių demokratų – koalicijos vadovas U. Kristerssonas naujienų agentūrai AFP balsavimo dieną tikino, kad jo aljansas yra vienintelė pokyčių Švedijoje opcija.

„Per kampaniją bandžiau įrodyti rinkėjams, kad jeigu jūs iš tikrųjų norite pokyčių, turite balsuoti (...) už mūsų keturias partijas. Mes esame dabartinės Vyriausybės išstūmimo iš valdžios garantija“, – sakė politikas.

Žinodamas, kad nei S. Lofveno „raudonai žalias“ blokas, nei jo aljansas neturi galimybių iškovoti daugumos parlamente, U. Kristerssonas teigė, jog Švedijai reikia „stipraus blokų bendradarbiavimo, kad būtų izoliuotos jėgos (...), siekiančios atitraukti Švediją nuo tarptautinio bendradarbiavimo“.

„Atėjo metas kalbėtis su Švedijos demokratais“

Rinkimų rezultatai turėtų būti suskaičiuoti vėliau sekmadienį, bet būsimos Vyriausybės sudėtis gali likti nežinoma dar ilgai.

Valdančiajai koalicijai susiburti gali prireikti ilgų derybų, tačiau neatmetamas ir mažumos Vyriausybės variantas.

Opozicija siekia, kad S. Lofvenas nevadovautų švedų Vyriausybei, o kai kurie Nuosaikiųjų partijos nariai deklaruoja dėl to netgi esantys pasirengę derėtis su SD.

Tai galėtų reikšti U. Kristerssono vadovaujamo aljanso pabaigą, nes liberalų ir centro partijos griežtai atmeta galimybę turėti reikalų su kraštutiniais dešiniaisiais.

Iki šiol nė viena iš minimų septynių partijų nenorėjo derėtis su SD, pirmą kartą į parlamentą patekusia 2006 metais, kai surinko 5,7 proc. balsų.

„Visuomenės problemos, apie kurias perspėjome, išaugo, todėl žmonės sutinka su mūsų požiūriu į realybę“, – nacionaliniam transliuotojui SVT sakė SD frakcijos parlamente lyderis Mattias Karlssonas.

„Kai ta pati partija vis auga ir auga, o kitos partijos nejuda iš vietos, tada reikėtų klausyti tos gyventojų dalies, kuri balsuoja už šią partiją. Atėjo metas imtis atsakomybės ir kalbėtis su Švedijos demokratais“, – pridūrė jis.

Rinkimų kampanijos metu AFP duotame interviu J. Akessonas sakė, kad po rinkimų paskelbs savo reikalavimus, pirmiausia susijusius su migracijos politika, kova su nusikalstamumu ir sveikatos apsauga.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"