Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Švedijoje pasibaigė politinis vakuumas 

2019 sausio 18 d. 13:23
AFP/Scanpix nuotrauka

Švedijos įstatymų leidėjai penktadienį, po keturis mėnesius trukusio politinio vakuumo, paskyrė ministrą pirmininką Stefaną Lofveną antrai kadencijai.

61 metų S. Lofvenas užsitikrino pergalę, tačiau buvusio suvirintojo pozicijas susilpnino politinės rietenos po rugsėjį vykusių rinkimų, privertusių jį tartis dėl paramos su centro dešiniuoju sparnu.

Įstatymų leidėjai penktadienį 153 balsais prieš 115 pritarė parlamento pirmininko teikimui skirti S. Lofveną premjeru ketverių metų kadencijai. Dar 77 parlamento nariai balsuojant susilaikė.

S. Lofveno centro kairioji mažumos vyriausybė, kurią sudaro jo Švedijos socialdemokratų darbo partija (SAP) ir Žaliųjų partija (MP), bus viena silpniausių Švedijoje per 70 metų. Per rinkimus už šias partijas savo balsus atidavė tik 32,7 proc. rinkėjų.

S. Lofvenas užsitikrino Centro partijos ir liberalų paramą. Anksčiau šios partijos, su kuriomis premjeras pasirašė politinį dokumentą, priklausė keturias politines jėgas vienijusiam opoziciniam centro dešiniųjų Aljansui.

SAP, MP, Centro partija ir liberalai 349 vietų parlamente drauge turi 167 vietas – aštuoniomis mažiau nei reikia daugumai.

Ekskomunistų Kairioji partija nuo 2014 metų rėmė ankstesnę S. Lofveno mažumos vyriausybę. Jos parama buvo itin svarbi priimant įstatymus parlamente.

Tačiau šįkart Kairioji partija, dabar parlamente turinti 28 vietas, liko nuošaly, S. Lofvenui pastūmėjus vyriausybę arčiau politinio centro.

Visgi kairieji, siekdami neleisti kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijai (SD) įgyti įtakos parlamente, paskelbė vis tiek palaikysiantys S. Lofveno paskyrimą.

„Jei penktadienį balsuotume prieš, tikėtina, jog galiausiai turėtume mėlynai rudą vyriausybę“, – sakė Kairiosios partijos lyderis Jonas Sjostedtas (Jonas Šostetas), turėdamas galvoje SD palaikomą konservatorių vyriausybę.

Švedijos politinėje sistemoje vyriausybė gali funkcionuoti, kol dauguma įstatymų leidėjų nenubalsuoja už jos nušalinimą.

Premjeras pirmadienį planuoja oficialiai paskelbti naujosios socialdemokratų ir žaliųjų vyriausybės sudėtį bei jos programą.

„Visame pasaulyje matome didėjančią dešiniojo ekstremizmo įtaką. Tačiau mes Švedijoje atstovaujame demokratijai, žmonių lygioms teisėms“, – po balsavimo sakė S. Lofvenas.

„Švedija turės veiklią vyriausybę, nepriklausomą nuo Švedijos demokratų“, – pabrėžė jis.

Dešiniojo sparno suskaldymas

Per visuotinius rinkimus pernai rugsėjį nacionalistinė ir antiimigracinė Švedijos demokratų partija surinko 17,6 proc. balsų ir liko trečioje vietoje, užsitikrindama svarbų vaidmenį derybose dėl vyriausybės formavimo.

Visgi nei S. Lofvenui, nei dešiniojo sparno Aljanso lyderiui Ulfui Kristerssonui per daug savaičių vykusias įtemptas derybas nepavyko suformuoti vyriausybės. Nė vienam jų nepavyko suformuoti daugumos atsisakius vesti derybas su SD.

Įstatymų leidėjai atmetė jų abiejų kandidatūras į ministrus pirmininkus.

„Ilgą laiką Švedijos politikoje dominavo dviejų politinių blokų konfliktas. Po Švedijos demokratų partijos iškilimo susidūrėme su trijų blokų situacija. Dabar padėtis drastiškai pasikeitė“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Olofas Peterssonas.

Per derybas po rinkimų S. Lofvenas pasirodė kaip įžvalgiausias veikėjas, mano analitikas.

„S. Lofvenas pasiekė savo strateginius tikslus: likti valdžioje ir suskaldyti nesocialistinį opozicinį Aljansą“, – sakė O. Peterssonas.

Tačiau susitarime tarp koalicijos ir dviejų centro dešiniųjų partijų esama „kairiajam sparnui susirūpinimą keliančių elementų“, ypač dėl mokesčių politikos, „galinčių padidinti Švedijos visuomenės nelygybę“, sakė Geteborgo universiteto politologas Ulfas Bjereldas, bendradarbiaujantis su SD.

Kairioji partija įspėjo, jog tai, kad ji netrukdys S. Lofveno skyrimui premjeru, nereiškia, kad ji suteiks vyriausybei visišką veiksmų laisvę. Anot partijos, ji bus pasirengusi imtis veiksmų nušalinti naująją administraciją, jei ši įgyvendins planą sušvelninti griežtus Švedijos darbo įstatymus ir įvesti nuomos rinkos kainas.

O. Peterssonas sakė, kad tokios grėsmės nėra, nes tai būtų „politinė savižudybė“.

Nuosaikiųjų partija ir krikščionys demokratai drauge turi 92 vietas.

„Balsavimui dėl nepasitikėjimo inicijuoti reikia mažiausiai 35 parlamentarų pritarimo. Kairioji partija turi tik 28 vietas“, – sakė analitikas.

„Būtų politinė savižudybė Kairiajai partijai ieškoti konservatyvios Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ar Švedijos demokratų partijos palaikymo, kad užsitikrintų 35 balsus (interpeliacijai inicijuoti)“, – aiškino jis.

Tačiau Nuosaikiųjų partijos vadovas U. Kristerssonas kritikavo „labai netvirtą“ naująją vyriausybę.

„Kairioji partija grasina ją nuversti, jeigu ji vykdys savo pažadus dėl reformų, o Centro (partija) ir liberalai grasina ją nuversti, jeigu pažadai nebus vykdomi. Tai vyriausybė be politinio kompaso ar krypties“, – teigė jis.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika