Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Susiskaldžiusi Amerika: Atstovų Rūmai – demokratų, Senatas – respublikonų 

2018 lapkričio 7 d. 20:23
Pergalingai rinkimų į Atstovų Rūmus kampanijai vadovavusi demokratė Nancy Pelosi greičiausiai taps šių rūmų pirmininke./
Pergalingai rinkimų į Atstovų Rūmus kampanijai vadovavusi demokratė Nancy Pelosi greičiausiai taps šių rūmų pirmininke./
Reuters/Scanpix nuotrauka

Antradienį JAV vykę kadencijos vidurio rinkimai prikaustė ne tik amerikiečių, bet ir viso pasaulio dėmesį, nes jie buvo vertinami kaip referendumas dėl prezidento Donaldo Trumpo valdymo. Rinkimų rezultatai atskleidė, jog Amerika šiuo klausimu yra smarkiai susiskaldžiusi. Nors po 8 metų pertraukos demokratai perėmė Atstovų Rūmų kontrolę, tačiau prezidento Respublikonų partijai pavyko sustiprinti savo pozicijas Senate.

Per kadencijos vidurio rinkimus buvo perrenkami visi Atstovų Rūmai, tačiau tik trečdalis Senato. Norint perimti Atstovų Rūmų kontrolę, demokratams reikėjo iš respublikonų perimti bent 23 vietas, ir trečiadienio popietę, dar negalutiniais skaičiavimais, jie buvo peržengę daugumai reikiamą 218 iš 435 vietų ribą.

Atstovų Rūmų demokratų lyderė Nancy Pelosi, kuri, tikėtina, taps šių rūmų pirmininke, Vašingtone susirinkusiems rėmėjams pareiškė: „Ačiū jums, ryt Amerikoje išauš nauja diena.“ Jos teigimu, pergalė Atstovų Rūmuose reiškia, kad bus atkurta stabdžių ir atsvarų sistema. Taip ji nurodo į valdžių padalijimo principą, kuris leidžia pažaboti prezidento galias.

Tačiau pats D. Trumpas labiau koncentravosi į Senato rinkimų rezultatus. Tviterio paskyroje jis parašė: „Didžiulis pasisekimas šįvakar. Ačiū jums visiems!“ Po kelių valandų JAV prezidentas taip pat paskelbė konservatyvių pažiūrų komentatoriaus Beno Steino jį giriančius žodžius: „Tik 5 kartus per pastaruosius 105 metus valdžioje esantis prezidentas sugebėjo pelnyti vietų Senate per kadencijos vidurio rinkimus. Ponas D. Trumpas turi magiškų galių. (...) Jis nuostabus balsų pelnytojas ir agitatorius.“

Demokratai džiaugiasi iškovota pergale.AFP/Scanpix nuotrauka
Demokratai džiaugiasi iškovota pergale.AFP/Scanpix nuotrauka

Demokratų galimybės

Rinkimuose į Atstovų Rūmus respublikonai patyrė nemenkų pralaimėjimų ir prarado ne vieną tradiciškai konservatyvią apygardą. Šių rūmų pralaimėjimas turės nemažai įtakos dvejiems likusiems D. Trumpo kadencijos metams.

Perėmę Atstovų Rūmų kontrolę, demokratai turės daugumą ir svarbiausiuose komitetuose, todėl galės vykdyti įvairius tyrimus, susijusius su D. Trumpu ir jo administracijos nariais. Jie pagaliau galės peržiūrėti prezidento mokesčių deklaracijas, kas gali atskleisti įtariamus interesų konfliktus, nuodugniai ištirti Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų prezidento rinkimus bei išsiaiškinti, ar vykdant šį tyrimą D. Trumpas nebandė trukdyti teisingumui.

Be to, demokratai galės efektyviau blokuoti D. Trumpo teisėkūros iniciatyvas. Respublikonai buvo pažadėję dar labiau apkarpyti mokesčius bei atšaukti buvusio prezidento Baracko Obamos inicijuotą sveikatos apsaugos įstatymą, tačiau, tikėtina, kad demokratams kontroliuojant Atstovų Rūmus šie pažadai nebus įgyvendinti. Vargu ar pasienyje su Meksika taip pat išdygs ir D. Trumpo taip išreklamuota siena.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak BBC, analitikai teigia, jog prezidentui nebūtinai bus sudėtinga valdyti su jam priešiškais Atstovų Rūmais, nes jis garsėja ne tik konfrontaciniu stiliumi, bet ir nuolatiniu pozicijų keitimu. Tad jis gali arba kaltinti demokratus kenkėjišku trukdymu, arba bandyti su jais sudarinėti sandorius, kad galėtų leisti įstatymus.

Šie metai moterims buvo rekordiniai – antradienį rinkimus laimėjo per 90 moterų. Dauguma jų yra demokratės ir bent 28 iš jų pirmą kartą buvo išrinktos į Atstovų Rūmus. 29 metų Alexandria Ocasio-Cortez ir Abby Finkenauer bus jauniausios moterys istorijoje, iškovojusios pergalę į žemuosius rūmus. Rinkėjai į Atstovų Rūmus taip pat pirmą kartą istorijoje pasiuntė 2 musulmones moteris – iš Somalio kilusią Ilhan Omar ir palestiniečių kilmės Rashidą Tlaib.

Pagrindiniai klausimai, lėmę rinkėjų apsisprendimą, buvo sveikatos apsauga, imigracija ir Donaldas Trumpas.

Maža to, Sharice Davids ir Debra Haaland tapo pirmosiomis į Kongresą išrinktomis Amerikos čiabuvių atstovėmis. Jos taip pat yra demokratės.

Susiskaldęs Kongresas

Nors demokratai ir perėmė Atstovų Rūmų kontrolę, kova dėl Senato jiems nebuvo tokia sėkminga. Tikėtina, kad respublikonai 100 vietų Senate turėtą 51 asmens daugumą padidins iki 54. Tai reiškia, kad D. Trumpas vis dar turės daugumą, leisiančią jam užsitikrinti paskyrimus į Baltųjų rūmų administraciją. Be to, prezidentui bus lengviau tvirtinti teisėjus, o tai ir toliau leis teisminę valdžią stumti į dešinę. D. Trumpas iki šiol jau turėjo galimybę į federalinius teisėjus patvirtinti 84 konservatyvius teisininkus.

Tiesa, jėgų pasiskirstymas Senate nieko nenustebino, nes šiais metais demokratai turėjo apginti net 26 vietas, kai respublikonai tik 9. Pagrindines pergales respublikonai pasiekė Indianoje, Misūryje, Floridoje ir Šiaurės Dakotoje, kur jiems pavyko įveikti pareigas einančius demokratus. Visi šie demokratai balsavo prieš Bretto Kavanaugho, apkaltinto seksualine prievarta, paskyrimą į Aukščiausiąjį Teismą. Tačiau respublikonai taip pat prarado poziciją Nevadoje.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

Bene daugiausia dėmesio pritraukė rinkimai Teksase, kur respublikonų senatorius ir buvęs kandidatas į prezidentus Tedas Cruzas tradiciškai konservatyvioje valstijoje sulaukė stipraus iššūkio iš kylančios demokratų žvaigždės Beto O'Rourke. Šio pavardė kartais minima tarp galimų kandidatų į 2020 metais vyksiančius prezidento rinkimus.

Valdžia valstijose

Naujienų agentūros AP apklausos duomenimis, pagrindiniai klausimai, lėmę rinkėjų apsisprendimą, buvo sveikatos apsauga, imigracija ir D. Trumpas.

Į kadencijos vidurio rinkimus visoje šalyje patraukė neįprastai daug rinkėjų. Nors oficialūs duomenys nebus žinomi dar kelias dienas, niekas neabejoja, kad jie smarkiai viršys 2014 metų skaičius. „The New York Times“ skaičiavimu, antradienį savo valią išreiškė 114 mln. rinkėjų, palyginti su 83 mln. amerikiečių, balsavusių prieš 4 metus.

Antradienį amerikiečiai taip pat rinko 36 iš 50 valstijų gubernatorius. Demokratams pavyko perimti kelis respublikonų turėtus postus. Pavyzdžiui, demokratas Tony Eversas įveikė Viskonsino gubernatorių Scottą Walkerį, taip sutrukdydamas respublikonui laimėti trečią kadenciją. O Kanzase rinkėjai vietoj nusiteikusio prieš imigraciją Kriso Kobacho, kuris gretinosi prie D. Trumpo, pasirinko demokratę Laurą Kelly.

Demokratas Jaredas Polisas, laimėjęs Kolorade, taps pirmuoju savo homoseksualumo neslepiančiu JAV gubernatoriumi.

Tačiau demokratai skaudų praradimą patyrė Floridoje, kur visos viltys buvo sudėtos į juodaodį Andrew Gillumą, prieš kurį respublikonas oponentas ir stiprus D. Trumpo šalininkas Ronas DeSantisas vykdė ties rasizmo riba balansuojančią kampaniją. Tiesa, demokratų kandidatas pralaimėjo itin menku skirtumu – suskaičiavus 99 proc. balsų R. DeSantisas pirmavo vos 0,7 procento.

Nuteistiesiems grąžinta rinkimų teisė

Amerikiečiai ne tik rinko savo atstovus valstijose ir federaliniu lygiu, bet ir balsavo dėl daugelio kitų svarbių klausimų.

Floridos gyventojai nusprendė grąžinti rinkimų teisę bausmę atlikusiems asmenims. Pasak „Miami Herald“, 65 proc. balsavusiųjų pritarė pataisai, pakeitusiai valstijos Konstituciją. Anksčiau Florida buvo 1 iš 4 JAV valstijų, kuriose už sunkų nusikaltimą nuteisti asmenys automatiškai ir visam likusiam gyvenimui prarasdavo rinkimų teisę. Jie galėjo prašyti malonės, tačiau atlikę bausmę privalėjo laukti 5 metus ir tik tada kreiptis į gubernatorių. Nuo 2011 metų balsavimo teisę atgavo tik 2 tūkst. asmenų.

Nuo šiol, kad atgautų teisę balsuoti, buvę kaliniai privalo būti atlikę jiems paskirtą bausmę, net jei buvo nuteisti lygtinai. Tiesa, pataisa negalios asmenims, nuteistiems už žmogžudystę ar rimtus seksualinius nusikaltimus. Vis dėlto tikėtina, kad per kitus rinkimus jau galės balsuoti per 1 mln. Floridos gyventojų.

O štai rinkėjai Masačusetse pritarė įstatymui, kuris suteikė apsaugą nuo diskriminacijos translyčiams asmenims.

Istoriniai pirmieji

Jauniausia į Kongresą išrinkta moteris istorijoje

Alexandria Ocasio-Cortez nustebino ne vieną, kai birželį per pirmalaikius rinkimus Niujorke įveikė 10 kadencijų Kongrese išbuvusį demokratą. Dabar 29 metų mergina tapo jauniausia į Kongresą išrinkta moterimi JAV istorijoje.

Šie metai moterims buvo rekordiniai - antradienį rinkimus laimėjo per 90 moterų. Viena jų - Alexandria Ocasio-Cortez.Reuters/Scanpix nuotrauka
Šie metai moterims buvo rekordiniai - antradienį rinkimus laimėjo per 90 moterų. Viena jų - Alexandria Ocasio-Cortez.Reuters/Scanpix nuotrauka

Ajovoje laimėjusiai demokratei Abby Finkenauer – taip pat 29, tačiau ji yra keliais mėnesiais vyresnė už niujorkietę.

Pirmosios kongresmenės musulmonės

Rashida Tlaib tapo pirmąja palestiniečių kilmės amerikiete Kongrese ir viena iš dviejų pirmą sykį į jį išrinktų musulmonių moterų.

Kita šia garbe besidalijanti moteris yra iš Somalio kilusi Ilhan Omar, anksčiau sakiusi, jog yra tikras Donaldo Trumpo košmaras: ji atvyko į JAV kaip pabėgėlė, yra musulmonė ir moteris.

Pirmosios į Kongresą išrinktos Amerikos čiabuvės

Kanzase laimėjusi Sharice Davids ir Debra Haaland iš Naujosios Meksikos tapo pirmomis Amerikos čiabuvių atstovėmis JAV Kongrese per visą šalies istoriją.

Pirmas atvirai homoseksualus gubernatorius

Demokratų kandidatas Jaredas Polisas Kolorado valstijoje rinkėjams pasiūlė itin progresyvią kairiųjų programą, kuri pagerintų gyventojų sveikatos apsaugą, uždraustų mirties bausmę, sugriežtintų ginklų įsigijimo įstatymus bei legalizuotų marihuaną. Rinkėjams tai patiko ir J. Polisas tapo pirmuoju atvirai homoseksualiu JAV gubernatoriumi istorijoje.

Parengta pagal BBC, The Guardian

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"