Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Somalio piratų aktyvumas sumažėjo, bet džiaugtis ankstoka 

2019 sausio 31 d. 15:00
Skurdas Somalyje gena žmones grobti laivus. 
Skurdas Somalyje gena žmones grobti laivus. 
cpr.org nuotrauka

Piratavimas prie Somalio krantų anksčiau pasaulinei laivybai kėlė didelių iššūkių. Pastaraisiais metais šią grėsmę lyg ir pavyko sumažinti, nes tarptautinės pajėgos čia rengė įvairias operacijas. Vis dėlto šiuo metu didėja susirūpinimas, kad palyginti ramus periodas artėja prie pabaigos ir piratų atakos bus nuožmesnės.

Indijos vandenyno dalis, esanti tarp Arabijos pusiasalio ir Indijos, nestokoja piratavimo istorijų. Omano įlanka jungia Arabijos jūrą su Hormūzo sąsiauriu, per jį – su Persijos įlanka. Tai strategiškai svarbus vandens kelias, vedantis į atvirą vandenyną iš naftos turtingų Persijos įlankos šalių.

Piratai apraminti, bet nereiškia, kad visiškai atsisakė šios veiklos.

Somalio piratai patraukė tarptautinės visuomenės dėmesį 2005 metais. Kalbama, kad piratavimas šiose apylinkėse išplito dėl dažnų užsienio laivų žvejybos maršrutų. Apie 70 proc. vietos gyventojų palaiko jūrų plėšikavimą, nes tiki, jog tai apsaugos jų šalies vandenis nuo svetimšalių. Per patį krizės piką – 2011 metų sausį – piratai buvo užgrobę 32 laivus ir laikė įkaitais 736 žmones. Per tuos metus jie surengė 237 išpuolius.

Svarbiausias piratų tikslas – gauti išpirką. Kartais šis procesas užtrunka labai ilgai. Pavyzdžiui, 2016-aisiais Somalio piratai paleido 26 azijiečius, kuriuos laikė įkaitais beveik penkerius metus.

Tai priemonė nuo galimų įsibrovėlių. / cpr.org nuotrauka
Tai priemonė nuo galimų įsibrovėlių. / cpr.org nuotrauka

Daugybė priemonių

Sąlygos piratavimui kurį laiką buvo idealios. Klestėjimą iš esmės nulėmė centrinės valdžios trūkumas ir karinio jūrų laivyno išformavimas. Taigi piratai veikė laisvai ir pakrantėse turėjo daug slėptuvių. Gyventojai pasakoja, kad į miestelius atklysdavę piratai kėlė vietos ekonomiką, bet tuo pat metu terorizavo vietos bendruomenę.

Sutramdyti Somalio plėšikus padėjo daugybė priemonių, kurių reaguodama į didžiulį pavojų 2008 metais ėmėsi tarptautinė bendruomenė. Pirmiausia šiame regione buvo įvestas tarptautinis patruliavimas. Kartais vienu metu plaukiodavo iki 20 karo laivų. Jie garantavo saugų koridorių laivams ir persekiojo piratus. Tuo metu JAV žvalgybiniai nepilotuojami lėktuvai stebėjo ir siuntė pranešimus, kada plėšikai leidžiasi į jūrą nuo Somalio krantų.

Kapitonams, plaukiantiems pavojingais keliais, buvo išleistos rekomendacijos, kaip gintis ir ką daryti užpuolus piratams. Kai kurios iš tų priemonių labai paprastos, tarkime: įtraukti laivo kopėčias, užkalti iliuminatorius, apraizgyti bortus spygliuota viela, įtaisyti vandens patrankas, padidinti greitį. Laivybos bendrovės ėmė samdytis ir ginkluotą apsaugą.

Regione tvarką vis dar palaiko Europos Sąjungos karinė misija „Atalanta“.

Somalio piratai patraukė tarptautinės visuomenės dėmesį 2005 metais. / cpr.org nuotrauka
Somalio piratai patraukė tarptautinės visuomenės dėmesį 2005 metais. / cpr.org nuotrauka

Gerokai patobulėjo

Jungtinės Tautos ne kartą teigė, kad ramybė regione tebėra trapi, nes Somalio piratai turi pajėgų atnaujinti atakas. Vienas ekspertas pabrėžė, jog šiame regione per anksti buvo prarastas budrumas. Kol Somalyje veikia nusikalstamos gaujos, piratavimo reiškinys nenyksta. Žvejybiniai laivai ir toliau sulaukia jų išpuolių. Galimybė greitai praturtėti – viena pagrindinių varomųjų jėgų.

2015 metais Somalio pareigūnai perspėjo, kad piratavimas vėl suaktyvės, jei tarptautinė bendruomenė nepadės sukurti darbo vietų, stiprinti saugumo ir pažaboti nelegalios užsienio laivų žvejybos jūroje. Daugelį metų nesiliaujantis klanų konfliktas, „Al-Shabab“ islamistų atakos ir badas visiškai nualino šią valstybę.

Vietos pareigūnai sako, kad jų galimybės tebėra ribotos. Pavyzdžiui, trūksta laivų, su kuriais būtų galima patruliuoti jūroje. Vadinasi, jei užsienio pajėgos paliks Somalio vandenis, didelė tikimybė, jog piratai atsigaus. „Jie apraminti, bet nereiškia, kad visiškai atsisakė šios veiklos. Tik dirbdami kartu su vietos valdžia, galime slopinti ir sunaikinti piratavimą“, – kalbėjo kontradmirolas Alfonso Perezas de Nanclaresas.

Pasak Jungtinių Tautų Pasaulinio jūrų nusikalstamumo programos vadovo Alano Cole‘o, piratai per dešimtmetį gerokai patobulėjo. „Dabar nusikaltėliai įdeda daugiau pastangų rengdamiesi užpulti laivus“, – teigė jis.

Kataro universiteto politologas Afyare‘as Elmi, kuris yra parašęs keletą darbų apie piratavimą, įsitikinęs, kad pirmiausia reikia mažinti šalies skurdo problemą ir pažaboti nelegalią žvejybą. Tarptautinė bendruomenė, docento teigimu, turėtų sutelkti dėmesį į žvejybos plotų apsaugą.

Žvejyba - svarbus somaliečių pragyvenimo šaltinis. / shippingwatch.com nuotrauka
Žvejyba - svarbus somaliečių pragyvenimo šaltinis. / shippingwatch.com nuotrauka

Valdžios vakuumas

Somalis neturėjo stiprios centrinės vyriausybės nuo 1991 metų, kai buvo nuverstas karinis prezidento Siado Barre režimas. Tada prasidėjo ilgas anarchijos ir klanų konfliktų laikotarpis. Tai sudarė palankias sąlygas suklestėti grupuotei „Al-Shabab“. Ji užvaldė dideles teritorijas ir trukdė sukurti centrinę vyriausybę.

2017 metais naujuoju Somalio prezidentu išrinktas buvęs ministras pirmininkas, dvigubą, Somalio ir JAV, pilietybę turintis Mohamedas Abdullahi Farmajo. Tūkstančiai džiūgaujančių somaliečių pasipylė į gatves skanduodami naujojo prezidento vardą. „Somalis greitai taps kitoks“, – tvirtino minioje kartu su kitais švenčiantis gyventojas.

Baiminantis „Al-Shabab“ islamistų atakų buvo nutarta leisti prezidentą rinkti tik parlamentarams. Aukštųjų ir žemųjų rūmų nariai metė biuletenius į skaidrias dėžes itin saugomame Mogadišo pastate. Tačiau balsavimą vis tiek temdė pranešimai apie įtariamą korupciją. Kai kur, kaip skelbiama, už balsą mokėta iki 30 tūkst. JAV dolerių.

Lietuva diplomatinius santykius su Somaliu užmezgė tik 2017 metų lapkritį. Savo teritorija dešimtkart už Lietuvą didesnė jūrinė valstybė Šiaurės Rytų Afrikoje turi daugiau nei 14 mln. gyventojų.

Kaista Gvinėjos įlanka

Tarptautinio jūrų biuro duomenimis, pernai pasaulyje buvo užfiksuotas 201 piratavimo atvejis. Palyginti su ankstesniais metais, jų padaugėjo.

Kaip nurodoma pranešime, vis pavojingesnė tampa Gvinėjos įlanka. Čia piratavimo incidentų pernai padvigubėjo. Ypač aktyvūs buvo Nigerijos ir Benino piratai, kurie darosi vis įžūlesni ir taikosi į įvairius laivus. Juos labiau domina nafta ar kitas vertingas krovinys, o ne išpirkos. Ekspertų teigimu, užsiimti tokia veikla žmones čia labiausiai skatina nedarbas.

Sausio pradžioje prie Benino krantų piratai užpuolė vieną prekinį laivą ir pagrobė šešis jo įgulos narius. Specializuotas laivybos naujienų portalas „Portnews“ rašė, kad į laivą įsiveržė 7–9 užpuolikai, ginkluoti automatais ir peiliais bei mačetėmis. Po dviejų valandų piratai paliko laivą su šešiais įgulos nariais, kurie visi yra Rusijos piliečiai.

Spalį piratai užpuolė prie Nigerijos krantų plaukiojantį konteinerinį laivą ir pagrobė dalį jo įgulos narių, įskaitant aštuonis Lenkijos piliečius. Užpuolikai bortu įsiropštė į laivą, bet įgula spėjo radiju pasiųsti pagalbos signalą.

Rugsėjį piratų gauja Nigerijos teritoriniuose vandenyse pagrobė 12 Šveicarijos krovininio laivo įgulos narių. Piratai įlipo į laivą panaudodami ilgas kopėčias. Kaip buvo skelbiama, jie pateko ant denio perpjovę spygliuotos vielos apsaugas ir sunaikino didžiąją dalį laivo ryšių įrangos.

Kaip nurodo Tarptautinis jūrų biuras, Somalio vandenyse pernai nebuvo užgrobtas nė vienas laivas. Tiesa, piratai apšaudė keletą laivų. Ekspertai rekomendavo tęsti patruliavimo misijas ties vadinamuoju Afrikos ragu.

Piratavimo mastas Indonezijos, Malaizijos ir Filipinų pakrantėse pernai buvo mažesnis.

Šis reiškinys nesvetimas ir Karibų jūros pakrantėms. Organizacija „Oceans Beyond Piracy“ 2017-aisiais čia užfiksavo 71 incidentą. Tarp jų dažniausiai minimi jachtų plėšimai.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika