Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Šnipų lizdas – Viena: kodėl Austrija tokia patogi šnipinėjimui? 

2018 lapkričio 21 d. 15:00
Šnipai nuo seno patogiai jaučiasi Vienoje - mieste, kuriame lengva ištirpti nepastebėtam.
Šnipai nuo seno patogiai jaučiasi Vienoje - mieste, kuriame lengva ištirpti nepastebėtam.
Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

2010 metais Vienos oro uoste nusileido lėktuvas, užsakomuoju reisu iš Niujorko atskraidinęs 10 Rusijos šnipų. Ten pat jau buvo Rusijos lėktuvas su dar keturiais agentais. Netrukus įvyko didžiausias po šaltojo karo, kaip buvo sakoma, šnipų apsikeitimas tarp JAV ir Rusijos. Niekas nenustebo, kad šių mainų vieta buvo pasirinkta Viena. Miestas, nuo seno garsėjantis kaip tarptautinis šnipinėjimo centras, išlaiko šią tradiciją iki šių dienų.

Naujausias atvejis – ypač keblus Austrijai. Demaskuotas austrų pulkininkas, nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio šnipinėjęs Rusijai. Austrija laikoma viena iš nedaugelio Rusijos draugių Europos Sąjungoje (ES). Vos mėnesį prieš tai prezidentas Vladimiras Putinas nustebino pasaulį, kaip svečias pasirodęs šios šalies užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse.

O tuomet, 2010-aisiais, tarp šnipų, kuriais apsikeitė JAV ir Rusija, buvo ir Sergejus Skripalis – Rusijos karinės žvalgybos karininkas, kurį šiemet mėginta nunuodyti Solsberyje, Jungtinėje Karalystėje. Jis buvo britams dirbęs dvigubas agentas. Kitaip nei daugelis kitų valstybių, Austrija po nuodijimo skandalo neišmetė Rusijos diplomatų iš šalies.

Agentų šimtai ar net tūkstančiai

Viena pelnė šnipų centro reputaciją iš dalies dėl savo geografijos. Neutrali šalis, komunizmo laikais buvusi prie pat geležinės uždangos, buvo labai patogi kaip klausymosi punktas. Austrijos istorikas bei Žvalgybos, propagandos ir saugumo studijų centro įkūrėjas Siegfriedas Beeras teigia, kad žvalgybos tarnybos, šaltojo karo laikais įsikūrusios Vienoje, galėjo organizuoti įvairias operacijas Jugoslavijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje ir net Lenkijoje. O tuo metu Austrijos valdžia stengėsi išlaikyti neutralitetą ir atmosferą, kurioje visi jautėsi gana patogiai ir buvo vieni kitiems naudingi. Ekspertas vadina šnipinėjimą verslu. Toks jis tebėra ir dabar, pritraukiantis daug žmonių su daug pinigų, didelė parama šaliai.

Šnipų centru Europoje Viena tapo dar tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Vėliau Trečiasis reichas būtent Vienoje surinko didžiąją dalį žvalgybinių duomenų apie Pietų ir Rytų Europos šalis.

Okupuota pokario Viena buvo suskirstyta į keturias sąjungininkų zonas, kontroliuojamas britų, amerikiečių, prancūzų ir sovietų. Šaltojo karo metais joje gyveno daug pabėgėlių, kuriems reikėjo sudurti galą su galu, net jei tai reiškė informacijos pardavimą užsienio žvalgyboms. Tie laikai seniai praėję, geležinės uždangos nebėra, bet šnipai pasiliko.

Vienoje įsikūrusios svarbių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, būstinės, savo biurus turi iš viso apie 40 tarptautinių organizacijų Tai reiškia, jog daugelis šalių turi Vienoje ne tik ambasadas, bet ir dar po porą papildomų diplomatinių misijų šiose tarptautinėse organizacijose. Tai garantuoja diplomatinę neliečiamybę ir gerą priedangą šnipams.

Austrijos sostinėje įsikūrusios daugiau kaip 300 diplomatinių atstovybių, dirba arti 4 tūkst. diplomatų bei daugiau kaip 6 tūkst. tarptautinių pareigūnų. Taigi mieste apstu informacijos, kurią gauti trokšta žvalgybos tarnybos. Prie tradicinių darbų, tokių kaip karinių atašė ir pramoninio šnipinėjimo, pastaruoju metu prisideda ir grynai politinės užduotys: pogrindinis darbas prieš žurnalistus ir visuomenines struktūras, kišimasis į politinius procesus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kasmetinėje Austrijos federalinio Konstitucijos apsaugos ir kovos su terorizmu biuro ataskaitoje sakoma, jog Austrija yra užsienio šnipų mėgstama operacijų zona ir joje esančių žvalgybos agentų skaičius išlieka didelis. Biuro vadovas Peteris Gridlingas neatskleidė, kiek tiksliai agentų veikia Vienoje, bet sakė, jog tai „šimtai žmonių“. Tiesa, jis pridūrė, jog šiuo metu ES nepriklausančių šalių žvalgybos tarnybų Briuselyje yra daugiau nei Vienoje.

Ir vis dėlto – kokie galėtų būti skaičiai? Buvęs Austrijos žvalgybos tarnybos šefas yra minėjęs, kad 1,8 mln. gyventojų turinčioje Vienoje veikia daugiau nei 7 tūkst. šnipų.

Insbruko universiteto tarptautinių santykių profesoriaus Gerhardo Mangotto teigimu, visi žino, jog šie agentai mėgina verbuoti austrų informatorius. Be to, slaptosios tarnybos labai aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje ir varžosi dėl informatorių įvairiose institucijose. Profesorius prisipažino, kad jį patį mėgino užverbuoti rusai ir britai. „Dešimtąjį dešimtmetį su manimi susisiekė Rusijos slaptosios tarnybos atstovas ir kalbino dirbti rusams, MI6 taip pat užmezgė kontaktą, kad būčiau informatorius, – sakė G. Mangottas. – Esu tikras, kad daug austrų dirba užsienio slaptosioms tarnyboms. Šio šnipo atskleidimas neturėjo būti staigmena Austrijos vyriausybei.“

Su tuo sutinka ir S. Beeras: „Politikai privalo žinoti, kad šnipinėjimas yra tarptautinis verslas, kuriame dalyvauja visi. Todėl, užuot kaltinę rusus, austrai turėtų pasižiūrėti patys šį save ir paklausti, kaip mūsų gretose 25 metus galėjo būti šnipas.“

Miesto atmosfera – puiki terpė šnipams

Viena – puikus miestas šnipams įsikurti, gyventi ir atsivežti savo šeimas. Daugelio manymu, pati Vienos atmosfera palanki slaptai veiklai. Mat Austrijos sostinė garsėja kavinėmis, kuriose nuo seno susitinka rašytojai, menininkai, muzikantai, filosofai. Savo metu jose lankėsi Levas Trockis, lygiai prieš 100 metų slaptu nurodymu Petrograde įsteigęs sovietų karinę žvalgybą GRU.

Šiuo metu Europos Sąjungai nepriklausančių šalių žvalgybos tarnybų Briuselyje veikia daugiau nei Vienoje.

Tokiame šurmulyje labai patogu nepastebimai susitikti su savo šaltiniu, aptarti slaptus reikalus. Vienos minioje lengva ištirpti nepastebėtam ir atsikratyti uodegos, jei reikia. Tam palanki Vienos transporto sistema – važinėja tramvajai, iš kurių lengva peršokti į požeminius traukinius, o norint skubiai palikti šalį galima pasinaudoti Austrijos greitaisiais traukiniais. Jie per valandą nuveš į Bratislavą, mažiau nei per tris – į Budapeštą, per keturias valandas pasieks Prahą ar Miuncheną.

Reikia pasakyti ir tai, kad Austrijos įstatymai dėl šnipinėjimo yra vieni švelniausių pasaulyje, nekeisti nuo Austrijos ir Vengrijos imperijos žlugimo laikų. Vienintelė neleistina šnipinėjimo veikla – ta, kuri tiesiogiai nukreipta prieš Austriją. Taigi prisivirti bėdų Vienoje galima tik tada, kai šnipinėji šeimininkus. Būtent tai darantys ir buvo pagauti rusai.

70 metų pulkininkas, dėl privatumo įstatymų identifikuojamas tik kaip Martinas M., išėjęs į pensiją ir apsigyvenęs Zalcburge, pardavinėjo Austrijos paslaptis GRU nuo 1992 metų iki šių metų rugsėjo. Dar nėra aišku, ką jis perdavė rusams, bet, pasak įvairių pranešimų, tai buvo slapta informacija apie ginklus, gynybos planus ir karinius pirkimus.

Pavojinga draugystė

Tačiau ši istorija labai nemaloni Austrijos dešiniųjų vyriausybei. Į valdančiąją koaliciją įeina atvirai V. Putinui palanki Laisvės partija, su Kremliumi pasirašiusi „bendradarbiavimo paktą“. Kancleris Sebastianas Kurzas pasmerkė šnipinėjimą prieš Austriją kaip „nepriimtiną“ ir pareikalavo skaidrios informacijos iš Rusijos. Užsienio reikalų ministrė K. Kneissl atidėjo kelionę į Maskvą, kad išvengtų keblių klausimų apie šnipinėjimo skandalą. Tačiau apskritai aukščiausi Austrijos politikai linkę kukliai vertinti pulkininko padarytą žalą. Galbūt ji išties nėra didelė, jei tikri pranešimai, kad jis gavo apie 300 tūkst. eurų, – ne pasakiška suma per beveik tris dešimtmečius.

Vienoje šnabždama, kad pulkininkas M. – ne vienintelis rusų „kurmis“. Dar vienas Kremliaus informatorius veikė pačiame Austrijos saugumo aparate. Įtarimai dėl buvusio šios agentūros darbuotojo krito 2017 metais. Abiem atvejais dėl rusų „kurmių“ Vieną įspėjo Vakarų partneriai. Pasak spaudos, tai buvo britų žvalgyba.

Tokį normalų žvalgybų bendradarbiavimą Kremliaus propagandos aparatas vaizduoja kaip piktą britų planą sužlugdyti puikius Vienos ir Rusijos santykius. Austrijos vyriausybei tai gera proga įsitikinti, kad Maskvai nereikia draugų, ji turi tik vasalus ir klientus.

Vakarų saugumo tarnybos yra perspėjusios Austriją dėl pavojaus, kurį kelia Vienos bičiulystė su Kremliumi. Kelios Vakarų žvalgybos agentūros apribojo savo ilgalaikius partneriškus ryšius su Viena baimindamosi, kad pasidalyta informacija nutekės į Rusiją.

Kiek iš tiesų didelė pulkininko padaryta žala, dar lieka pamatyti. Kol kas jis paleistas ir laukia teismo.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"