Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Slaptos Kinijos perauklėjimo stovyklos – kas nutiko dingusiems uigūrams 

2019 kovo 5 d. 14:00
Dauguma tokių "profesinio mokymo" stovyklų aptvertos spygliuotomis tvoromis, o jų "studentai" prižiūrimi iš stebėjimo bokštų.
Dauguma tokių "profesinio mokymo" stovyklų aptvertos spygliuotomis tvoromis, o jų "studentai" prižiūrimi iš stebėjimo bokštų.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Kinija kaltinama šimtų tūkstančių musulmonų kalinimu be teismo vakariniame Sindziango regione veikiančiose stovykloje. Vyriausybė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad šių žmonių laisvės nevaržo, jie patys noriai lanko specialias profesines mokyklas, kurių tikslas – kovoti su terorizmu bei ekstremizmu.

Pirmieji pranešimai, kad Kinijos Sindziango regione veikia musulmonų koncentracijos stovyklų sistema, pasirodė 2017 metais, rašo BBC. Kinija nuosekliai neigia, kad musulmonai kalinami be teismo. Oficialiai šios stovyklos laikomos ne kalinimo, o švietimo įstaigomis.

Atsakydamos į vis aršesnę tarptautinę kritiką, Kinijos valdžios institucijos pradėjo stambią propagandos kampaniją. Valstybinės televizijos transliuojamuose reportažuose matyti švarios auditorijos ir dėkingi studentai, noriai kimbantys į mokslus. Nenurodoma, kokiais kriterijais remiantis studentai atrenkami į šį kursą, arba kaip ilgai trunka mokslai. Tačiau užuominų esama.

Skelbiama, kad pagrindinis šių įstaigų tikslas – kovoti su ekstremizmu mokant teisės teorijos, darbo įgūdžių ir kinų kalbos. Paskutinis elementas nurodo, kad, nesvarbu, kaip šias įstaigas vadinsime – mokyklomis ar stovyklomis, galima nesunkiai numanyti jų gyventojų sudėtį.

Šios įstaigos skirtos Sindziango musulmonų bendruomenės nariams, kurių daugumai kinų kalba nėra gimtoji. Propagandiniame vaizdo įraše matyti, kad vadinamosiose mokyklose taikomas aprangos kodas – nematyti nė vienos plaukus prisidengusios studentės.

Artimesni Bagdadui nei Pekinui

Sindziange gyvena daugiau nei 10 mln. uigūrų. Jie kalba tiurkų kalba ir iš išvaizdos panašūs tiek į Vidurinės Azijos gyventojus, tiek į hanių tautos atstovus, kurių tarp Kinijos gyventojų daugiausia.

Dažnai akcentuojama, kad pietinis Kašgaro miestas geografiškai yra artimesnis Bagdadui nei Pekinui, kartais atrodo, kad kultūriškai – taip pat. Istoriškai Kinijos uigūrai dažnai sukildavo ir priešindavosi valdžiai. Šios musulmonų mažumos ir politinės šalies lyderystės santykiai jau seniai yra sudėtingi bei įtempti.

Prieš į valdžią ateinant komunistams Sindziangas retkarčiais vis išsprūsdavo iš centrinės valdžios glėbio ir pasiskelbdavo nepriklausoma valstybe. Vėliau regione kartais vis pratrūkdavo protestai ir smurtas.

Naudingųjų iškasenų, ypač naftos ir dujų, turtingas Sindziango regionas pritraukė daug kinų investicijų, o dėl sparčiai augančios ekonomikos į sritį persikėlė daug hanių. Uigūrai buvo nepatenkinti, kad kartu su ekonomika augančios viešosios pajamos paskirstomos netolygiai. Reaguodamos į kritiką, Kinijos valdžios institucijos nurodo, kad Sindziange pastebimai gerėja gyvenimo kokybė.

Tačiau pastarąjį dešimtmetį dėl riaušių, smurto tarp bendruomenių, iš anksto suplanuotų išpuolių ir policijos veiksmų čia prarasta šimtai gyvybių. 2013 metais Pekino Tiananmeno aikštėje uigūrai automobiliu rėžėsi į pėsčiuosius, iš viso žuvo penki žmonės. Nors skaičius palyginti nedidelis, šis incidentas stipriai supurtė kinų valstybės pamatus. Kitais metais Kunmingo geležinkelio stotyje, esančioje daugiau nei už 2 tūkst. km nuo Sindziango, peiliais ginkluoti uigūrai nužudė 31 žmogų.

Tokiose perauklėjimo stovyklose kali bent keli šimtai tūkstančių, o gal net milijonas, uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų.

Per pastaruosius ketverius metus Sindziange įvestos vienos griežčiausių apsaugos priemonių, kurias valstybė kada nors yra panaudojusi savo tautai kontroliuoti. Saugumo tikslais masiškai renkami biometriniai duomenys, plačiai naudojamos technologijos – veidus atpažįstančios kameros, prietaisai, nuskaitantys mobiliųjų telefonų turinį.

Be to, imtasi griežtų naujų teisinių nuobaudų, kuriomis siekiama užgniaužti musulmonų tapatybę ir islamo praktiką – be kita ko, uždrausta auginti ilgas barzdas ir plaukus dengti skaromis, mokyti vaikus religinių dogmų ir net duoti jiems musulmoniškai skambančius vardus. Atrodo, tokia politika atspindi esminį oficialaus mąstymo pokytį – separatizmas laikomas nebe kelių izoliuotų asmenų, bet visos uigūrų kultūros ar net islamo problema.

Kinijoje lojalumas šeimai ir tikėjimui negali būti svarbesnis už ištikimybę Komunistų partijai. Dėl unikalios kultūros ir savitos tapatybės į uigūrus dažnai žvelgiama įtariai. Nepasitikėjimą kursto ir pranešimai, kad šimtai jų išvyko į Siriją kautis su įvairiomis kovotojų grupėmis.

Valdžios institucijos labai riboja uigūrų keliones, o įstatymas įpareigoja Sindziango srities gyventojus policijai perduoti „saugoti“ visus jiems išduotus pasus. Uigūrų kilmės valstybės tarnautojams draudžiama praktikuoti islamą, lankytis mečetėse ar pasninkauti ramadano metu.

Vasario 5 dieną prie JAV misijos Jungtinėse Tautose būstinės vyko protestas. Jo dalyviai reikalavo Valstybės departamento griežčiau reikalauti Kinijos valdžios išlaisvinti stovyklose kalinamus uigūrus. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Vasario 5 dieną prie JAV misijos Jungtinėse Tautose būstinės vyko protestas. Jo dalyviai reikalavo Valstybės departamento griežčiau reikalauti Kinijos valdžios išlaisvinti stovyklose kalinamus uigūrus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Projektą laiko sėkmingu

Atsižvelgiant į tai, galbūt nieko stebėtina, kad Kinija manomą uigūrų piliečių nelojalumo problemą ėmėsi spręsti koncentracijos stovyklomis.

Nors vyriausybė ir neigia tokių stovyklų egzistavimą, įtikinamų įrodymų galima rasti būtent oficialiuose valstybės institucijų dokumentuose. Jie suteikia išsamios informacijos apie dešimčių atskirų objektų statybą arba perstatymą Sindziango regione.

Daugeliu atvejų viešųjų pirkimų konkursų sąlygose nurodomi reikalavimai įrengti visapuses apsaugos priemones – stebėjimo bokštus, spygliuotos vielos tvoras, sekimo sistemas ir apsauginių patalpas. Remiantis šiais dokumentais ir lyginant juos su įvairių žiniasklaidos šaltinių pateikiama informacija, galima daryti išvadą, kad tokiose perauklėjimo stovyklose kali bent keli šimtai tūkstančių, o gal net milijonas, uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų.

Vos pradėjus veikti šioms stovykloms, „studijos“ trukdavo gana trumpai, bet per pastaruosius dvejus metus beveik negaunama pranešimų, kad iš jų kas nors buvo paleistas.

Shohratas Zakiras, uigūras ir (bent teoriškai) antras įtakingiausias politikas Sindziango regione, mano, kad mūšis beveik laimėtas. Valstybinei žiniasklaidai jis sakė: „Per pastarąjį 21 mėnesį neįvyko nė vienas smurtinis teroro išpuolis, labai sumažėjo kriminalinių bylų, įskaitant tas, kurios kelia grėsmę visuomenės saugumui. Sindziangas yra ne tik gražus, bet ir saugus bei stabilus.“

Tačiau kas nutiks, kai stovyklose kalinami uigūrai išeis į laisvę?

Tai, ką kinai vadina masine perauklėjimo programa, iš tiesų yra daugybės tūkstančių musulmonų kalinimas be teismo ir nepareiškus jokių kaltinimų. Kinija jau giriasi šio plano sėkme. Tačiau istorijoje gausu nerimą keliančių precedentų, kuo gali baigtis panašūs projektai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika