Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Skripalių nuodijimo tyrimas – tarsi azartinis žaidimas 

2019 kovo 5 d. 16:00
Įtariamieji Skripalių byloje.
Įtariamieji Skripalių byloje.
svoboda.org montažas

Lygiai prieš metus buvo bandomas nunuodyti Didžioje Britanijoje gyvenęs buvęs rusų žvalgybininkas Sergejus Skripalis, nukentėjo ir jo dukra Julija. Netrukus buvo nustatyta, kad nusikaltimu įtariami du Rusijos GRU darbuotojai. Tokių nusikaltimų, kuriuos užsienyje rengdavo ir vykdydavo Sovietų Sąjunga ir vėliau Rusija, daugybė. Būna, kad jie paaiškėja po daugelio metų iš archyvinių nusikaltimų. Tačiau atvirame pasaulyje tokius dalykus nuslėpti – vis sudėtingiau.

Prieš metus, kovo 4 dieną, nedideliame Anglijos miestelyje Solsberyje buvo pastebėta pora ant suolelio, turinti stipraus apnuodijimo požymių. Tie žmonės – buvęs Rusijos žvalgybos karininkas Sergejus Skripalis, atsidūręs Britanijoje po to, kai buvo apkeistas, ir jo dukra Julija. Netrukus paaiškėjo, kad jiedu apnuodyti nervus paralyžuojančia medžiaga „Novičok“, kadaise ji buvo sukurta Sovietų Sąjungoje karinėms reikmėms. Bandymu nužudyti britai apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas, o Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pareiškė, kad operacija buvo patvirtina Kremliuje.

Paaiškėjo, kad pasaulis atviras, permatomas. Visi viską pamatė – įtariamųjų skrydžius, jų pasivaikščiojimus, asmens dokumentus...

Rugsėjo 5 dieną Didžiosios Britanijos policija paskelbė, kad sąmokslu nužudyti S. Skripalį ir jo dukrą Juliją įtariami Rusijos karinės žvalgybos (GRU) pareigūnai Ruslanas Boširovas ir Aleksandras Petrovas.

O žurnalistinių tyrimų grupė „Bellingcat“, pasinaudodama prieinamomis priemonėmis, nustatė, kad Skripalių apnuodijimu Britanijos kaltinami asmenys yra du Rusijos karinės žvalgybos GRU pareigūnai – Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, o „Boširovas“ ir „Petrovas“ – priedangos pavardės.

Permatomas pasaulis

„Radio Svoboda“ laidoje vakar, kovo 4 dieną, buvo svarstoma apie tai, kaip vyko tyrimas, koks požiūris Rusijoje ir Britanijoje praėjus metams po šių įvykių.

„Ar galima manyti, kad praėjus metams po šio nusikaltimo, jis yra išaiškintas?“ – klausė laidos vedėjas Sergejus Dobryninas.

„Sakyčiau, kad vaizdas aiškus, – teigė istorikas Nikita Petrovas. – Nusikaltimą laikyti išaiškintu gali tik policija, kai tyrimo rezultatus pristato teismui, kai ruošia kaltinimą. Stebėtina – nustatytos svarbiausios detalės, galinčios būti įrodymais Rusijos valstybės ir šių konkrečių įtariamųjų kaltės.“

Istorikas teigė, kad viskas buvo labai dinamiška. Paaiškėjo, kad pasaulis atviras, permatomas. Visi viską pamatė – įtariamųjų skrydžius, jų pasivaikščiojimus, asmens dokumentus... Tyrė ir policija, ir nepriklausomi ekspertai bei žurnalistai.

„Šio pasikėsinimo nunuodyti tyrimas buvo šiek tiek panašus į azartinį žaidimą, – teigė laidos vedėjas S. Dobryninas. – Už viso to slepiasi klausimas: dėl ko nuodijimas buvo organizuojamas, jei laikomės hipotezės, kad jį iš tiesų surengė GRU darbuotojai?“

„V. Putinas: S. Skripalis – išdavikas, tiesiog padugnė“

Laidos dalyvė žurnalistė Galina Sidorova teigė, šiuo metu asmenys, dabar valdantys Rusiją, yra gana pikti ir kerštingi. Ji priminė šalies prezidento Vladimiro Putino pasakytus žodžius: „Mes žinome, kas jie tokie, mes juos radome. O šitas S. Skripalis – išdavikas, tiesiog padugnė. Šnipinėjimas ir prostitucija – vienos svarbiausių profesijų pasaulyje. Na, ir kas?“ Šie žodžiai atskleidė Rusijos prezidento požiūrį esą nėra stebėtis, kad kažkas taip pasielgė su S. Skripaliu.

Pasak G. Sidorovos, rengti pasikėsinimą nunuodyti neprotinga, todėl Rusija atsidūrė dar labiau sudėtingoje situacijoje, negu buvo iki tol. Įvesta naujų sankcijų, o Rusija tarptautinėje arenoje ir vėl pasirodė kaip kažkoks monstras. „Be to, svarbu, kad tai vis dėlto buvo susiję su tuo, ką S. Skripalis veikė tuo metu, o jis kartu Ispanijos specialiosiomis tarnybomis aiškinosi apie rusų mafijos grupes, dalijosi informacija apie konkrečius žmones, mat tokios turėjo dėl savo ankstesnio darbo, profesionaliai analizavo“, – sakė žurnalistė. Ji pridūrė, kad tai susiję su asmenimis Rusijoje, kuriuos tai galėjo „stipriai užgauti“.

Laidos vedėjas S. Dobryninas teigė, kad yra nepatvirtinta versija, kad pats Rusijos prezidentas dešimtajame dešimtmetyje galėjo būti susijęs su kriminalinėmis struktūromis.

Kai nebeliko Sovietų Sąjungos, Rusijos specialiųjų tarnybų darbo niekas nebekontroliavo. Todėl atsirado toks bjaurus reiškinys, kaip smurtinis sąskaitų suvedinėjimas, individualus teroras.

G. Sidorovos teigimu, tuo metu V. Putinas turėjo artimus ir painius ryšius su labai įvairiais žmonėmis, taip pat ir iš kriminalinio pasaulio. O kartas nuo karto šios žinios pasiekia visuomenę. Kai kurie dalykai viešai nepasirodo. „Tikėtina, kad S. Skripalis turėjo kontaktų, taip ir su ispanų specialiosiomis tarnybomis, per kuriuos teikė žinias apie skausmingus dalykus tų, kurie dabar yra valdžioje, neatmetu, kad kažkokiu būdu galėjo būti paliesti ir paties Rusijos prezidento interesai“, – svarstė žurnalistė.

Tikėjosi, kad viskas bus ramiai ir tyliai

Pasak laidos vedėjo S. Dobrynino, neįtikėtina, kad metodas, kuris buvo panaudotas, siekiant nužudyti S. Skripalį, toks pabrėžtinai siaubingas, tai yra apnuodijimas medžiaga, kuri buvo sukurta praėjusiame amžiuje ir nuo tada panaudota tik vieną kartą, o nuodas taip veikia, kad jei žmogus ir nemirs, visam laikui neteks sveikatos.

„Nemanau, kad tai buvo demonstratyvus elgesys, – teigė istorikas N. Petrovas. – Pirma, nuodai ne kartą būdavo naudojami. Antra, jiems atrodė, kad viskas bus tyliai ir ramiai, jog viskas bus nurašyta kažkokioms natūralioms pagyvenusio žmogaus mirties priežastims.

Istoriko žodžiais, demonstratyvu tai tapo tada, kai viskas iškilo į paviršių. O daugeliu atveju viskas likdavo paslaptyje. „Kiek buvo tokių atvejų? – klausė N. Petrovas. – Etatiniai Rusijos propagandininkai, kurie nuo praėjusių metų pavasario pūtė vieną dūdą, neva, kas toks tas S. Skripalis, kam reikalingas. Tačiau, jei jis ramiai kaip pensininkas sėdėtų sau Vakaruose, nieko panašaus nebūtų įvykę. Kremlius šito tikėjosi, bet pasirodė, kad jis buvo aktyvus veikėjas. S. Skripalis ir toliau buvo pasiruošęs teikti konsultavimo paslaugas. Tai buvo įvertinta kaip tęsinys veiklos, už kurią jis sėdėjo Rusijoje.“

Istoriko nuomone, tai, kas buvo padaryta, – valstybinis nusikaltimas, kuriam nurodymas buvo duotas iš paties viršaus.

Šis atvejis – tik ledkalnio viršūnė

S. Dobryninas svarstė, kad šis bandymas nunuodyti Skripalių – tik ledkalnio viršūnė, kad iš tiesų tokių nusikaltimų gali būti daugiau, tik jie buvo geriau organizuoti. Ir kad galbūt yra kokia nors GRU komanda, kuri užsiima pašalinimu buvusių žvalgybininkų, šnipų, išdavikų, gal yra koks nors sąrašas, pagal kurį tai daroma.

„Manau, kad tuo galima neabejoti, – sakė N. Petrovas. – Juk visada kalbama išskirtinai apie nesėkmes. O apie sėkmingas operacijas, tai yra nusikaltimus, kurie savo laiku liko neišaiškinti, galima sužinoti iš archyvinių dokumentų tik po daugelio metų.“

Istoriko teigimu, tokių pavyzdžių Rusijos istorijoje yra daug. „Buvo ir demonstratyvių dalykų. Pavyzdžiui, 1959 metų atvejis, kai Miunchene buvo nužudytas Stepanas Bandera, tapo žinomu, – tęsė jis. – Tačiau dvejais metai anksčiau įvykdyta žmogžudystė liko nepastebėta, buvo palaikyta mirtimi dėl natūralių priežasčių. Vienas iš Banderos bendražygių buvo nužudytas tokiu pat būdu, bet kadangi dujos prasivėdino, stiklo šukių nerado, to atvejo neišsiaiškino. Kiek daug tokių dalykų paaiškėja vėliau, tik tada, kai pradedami tirti archyvai. Tad kada nors, po daugelio metų, galima bus sužinoti apie operacijas, kurios nenuskambėjo.“

Kaip teigė N. Petrovas, sovietmečiu KGB kontroliavo Komunistų partijos Centro komitetas, saugumiečiai po S. Banderos mirties laikėsi tam tikro „moratoriumo“ ir dažniausiai žudydavo ne savo, bet svetimomis rankomis. Kai nebeliko Sovietų Sąjungos, Rusijos specialiųjų tarnybų darbo niekas nebekontroliavo. Todėl atsirado toks bjaurus reiškinys, kaip smurtinis sąskaitų suvedinėjimas, individualus teroras, mat buvo nuspręsta, kai tai daryti galima.

„Dabar tai aptariama kaip tam tikras teisingas dalykas, – stebėjosi istorikas. – Tačiau taip nėra, tai – nusikaltimai, daromi kitų valstybių teritorijose, tai – tarptautiniai skandalai, tai – faktinis cheminis Europos šalies užpuolimas.“

***

Rusijos karinės žvalgybos pulkininką pensijoje S. Skripalį 2006 metais nuteisė 13 metų už šnipinėjimą Didžiosios Britanijos naudai. Jį pripažino kaltu dėl informacijos apie ES po priedanga dirbusius rusų agentus perdavimo Britanijos slaptajai žvalgybai. Buvusį žvalgybininką išlaisvino pagal apsikeitimą tarp JAV ir Rusijos 2010 metais. Tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas jam suteikė malonę. Greitai Britanijoje S. Skripaliui buvo suteiktas politinis prieglobstis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika