Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Šiaurės šalių galvos skausmas – gimstamumo mažėjimas 

2019 sausio 30 d. 15:00
Švedija skatina vyrus nebijoti eiti vaiko priežiūros atostogų.
Švedija skatina vyrus nebijoti eiti vaiko priežiūros atostogų.
sverigesradio.se nuotrauka

Ilgą laiką Europos šiaurėje esančios valstybės džiaugėsi gerais gimstamumo rodikliais. Tačiau šiuo metu, kaip teigia ekspertai, vaikų čia gimsta per mažai. Tai kelia nuogąstavimų dėl vadinamojo gerovės valstybės modelio ateities.

„Norvegijai reikia daugiau vaikų! Nemanau, kad turiu pasakoti, kaip tai daroma“, – tvirtino Norvegijos premjerė Erna Solberg. Savo Naujųjų metų kalboje konservatorė perspėjo norvegus, kad per ateinančius dešimtmečius dėl to gali kilti nemenkų problemų. Kaip aiškino vyriausybės vadovė, šalyse mažėja jaunų žmonių, galinčių nešti sunkią gerovės valstybės naštą.

Ieško priežasčių

2017 metais Norvegijoje, Suomijoje ir Islandijoje gimstamumo rodikliai pasiekė istorines žemumas. Čia vienai moteriai vidutiniškai teko 1,49–1,71 vaiko. Regis, dar ne taip seniai šis rodiklis regione siekė 2,1. To užtenka stabiliam šių šalių gyventojų skaičiui palaikyti.

Oslo universiteto sociologė Trude Lappegard pažymėjo, kad visose Šiaurės šalyse gimstamumas pradėjo mažėti po 2008 metų finansų krizės. „Krizė baigėsi, bet rodiklis ir toliau smunka“, – sakė ji.

Demografiniai rodikliai Šiaurės šalyse atskleidžia du dalykus: čia didelių šeimų yra mažiau, o moterys neskuba susilaukti pirmojo vaiko. Tarp tikėtinų tokią padėtį lemiančių veiksnių gali būti finansinis netikrumas ir staigus išlaidų būstui šuolis. Jauni žmonės galbūt turi didesnių karjeros tikslų, be to, išrankesni ieškodami tinkamo partnerio.

Ilgainiui tai reiškia, kad Šiaurės Europoje bus mažiau darbingo amžiaus žmonių, kurie mokės mokesčius ir rems dosnias gerovės valstybės programas. Taigi nebus ir kam apmokėti ilgų tėvystės atostogų, kurios Švedijoje gali tęstis iki 16 mėnesių.

Beje, Lietuvoje su gimstamumu susiję rodikliai taip pat nėra džiuginantys. 2017 metais vidutinis pirmą vaiką gimdančios moters amžius šalyje siekė 27,5 metų, o vidutiniškai vienai moteriai teko 1,63 vaiko.

Motyvuoja pinigais

Ekspertai pateikia skirtingų priemonių padėčiai taisyti.

Norvegijoje vienas ekonomistas, susirūpinęs dėl demografijos pokyčių neigiamos įtakos ekonomikai, pasiūlė moterims už kiekvieną pagimdytą vaiką didinti pensiją – skirti 500 tūkst. kronų (apie 50 tūkst. eurų) į pensijų fondą.

Demografiniai rodikliai Šiaurės šalyse atskleidžia du dalykus: čia didelių šeimų yra mažiau, o moterys neskuba susilaukti pirmojo vaiko.

Suomijos savivaldybės nusprendė atverti savo pinigines, kad paskatintų vietos gyventojus susilaukti daugiau vaikų. Šalies pietuose esančio Miehikelės miestelio valdžia siūlo poroms 10 tūkst. eurų išmoką už kiekvieną savivaldybėje pagimdytą kūdikį.

„Daugėja bevaikių porų, mažėja moterų, pagimdžiusių tris ar daugiau vaikų. Toks nuosmukis šiuolaikinėje Suomijoje yra negirdėtas dalykas“, – sakė sociologė Anna Rotkirch.

Tuo metu Danijoje vyrai užsimano tapti tėvais dar vėliau negu moterys. 1970 metais danai pirmos atžalos susilaukdavo būdami maždaug 24-erių. O šiuo metu šalies vidurkis vyrui yra 31 metai, o moteriai – 29-eri. Šalyje jau kurį laiką vykdomos informacinės kampanijos, perspėjančios, kad vaisingumas su metais mažėja.

Šiaurės Europos regionas jau seniai garsėja šeimoms palankiomis iniciatyvomis. Iš jų galima paminėti dosnias vaiko priežiūros atostogas, lankstų darbo grafiką, plačiai prieinamą vaikų darželių tinklą. O jei to nepakanka, gal šalims gelbėjimosi lynu galėtų tapti imigracija?

Švedijos pavyzdys

Bendra demografinė padėtis Švedijoje nėra džiuginanti – gimstamumas čia taip pat mažėja. Tačiau Europos Sąjungos mastu pagal vienai moteriai tenkantį pagimdytų vaikų skaičių ši šalis kol kas yra tarp pirmūnių ir nusileidžia tik Prancūzijai. 2016 metais Švedijoje vienai moteriai teko 1,85 vaiko.

Iš dalies taip yra dėl Švedijos vykdomos ilgametės draugiškos imigracijos politikos. Atvykėlių moterys linkusios turėti daugiau vaikų nei švedai. Pastaraisiais metais pietiniame Anebio mieste vienai moteriai teko net 2,6 vaiko. Tai vienas didžiausių rodiklių šalyje. Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Anebis priėmė per 200 eritrėjiečių, o vėliau čia prisiglaudė Balkanų regiono gyventojų.

Vis dėlto spartus imigrantų bendruomenių gausėjimas paskatino ir nuogąstavimų. Buvęs Norvegijos teisingumo ministras Peras-Willy Amundsenas ragino mažinti išmokas šeimoms, kai šios susilaukia trijų vaikų. Pareigūnas taip vylėsi stabdyti somaliečių gimstamumą, kuris šalyje buvo didesnis nei norvegų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika