Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Serbai laukia Vladimiro Putino tarsi popiežiaus 

2019 sausio 17 d. 11:00
Banstole statoma cerkvė. 
Banstole statoma cerkvė. 
abcnews.go.com nuotrauka

Sausio 17 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų lankytis Serbijoje. Šis vizitas, kaip teigė Kremlius, sustiprins dvišalius santykius. O jie, pažvelgus į pasirengimą, atrodo ir taip jau ganėtinai šilti.

Rusijos vadovo garbei Serbijoje jau pavadintas kaimas, slyvų trauktinė, keletas kavinių, pastatyta vaškinė figūra. Savaitės pradžioje jo vardu buvo pavadinta ir viena šiuo metu šalyje statoma cerkvė.

Ši rusiško stiliaus šventovė su žaliais ir auksiniais svogūno formos kupolais dar tik kyla nedideliame Banstolo miestelyje Serbijos šiaurės vakaruose, bet ji jau yra vadinama Putino cerkve. Cerkvė sulaukė ne tik žiniasklaidos dėmesio, bet ir gausios finansinės paramos.

Vietos gyventojai aiškina, kad šis statinys yra pagarbos Rusijos prezidentui ženklas ir šimtmečius menančių broliškų šalių, kurias sieja slaviškos šaknys ir stačiatikybė, ryšių įtvirtinimas. Banstolo gyventojai viliasi, kad šalyje besilankantis V. Putinas atvyks pasižiūrėti ir jų statomos cerkvės.

Kaip teigė projekto autorius Branko Simonovičius, cerkvė vadinama V. Putino vardu ne šiaip sau. Šis lyderis yra naujos Rusijos simbolis, šalies, kuria serbai vėl ėmė tikėti.

Pesimistiškos nuotaikos

Balkanų regiono strateginė pozicija lemia tai, kad šalys yra priverstos rinktis tarp Rytų ir Vakarų. Iš aštuonių Serbijos kaimynių penkios yra NATO narės, keturios priklauso Europos Sąjungai (ES), o dar dvi siekia narystės.

Tuo metu Serbija iš pažiūros yra pragmatiškiausia valstybė. Nors oficialiai siekia tapti ES nare, ši šalis yra ištikima Maskvos sąjungininkė. Belgradas atsisakė prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai dėl šios veiksmų Ukrainoje ir pažadėjo nestoti į NATO.

Kaip rodo naujausia apklausa, iš visų pasaulio lyderių šalies gyventojai labiausiai pasitiki Vladimiru Putinu.

Tarp serbų stiprėja pesimistiškos nuotaikos narystės ES klausimu. Kaip rodo laikraščio „Politika“ užsakymu neseniai atliktos apklausos rezultatai, du trečdaliai gyventojų tiki, kad Serbija niekada neįstos į ES arba tai nutiks po 2030 metų. Parama šiai organizacijai taip pat yra sumažėjusi. Šiandien ją teigiamai vertina 34 proc. apklaustųjų, o prieš metus tokių asmenų buvo keturiais nuošimčiais daugiau.

Serbijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Irinėjus sakė, kad Serbija nori gerų santykių su Europa, Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija. Tačiau Rusija yra pirmoje vietoje, mat Vakarų interesai kertasi su Serbijos.

Populiarumo priežastis

Serbijos ir Rusijos santykiai ne visada buvo tokie puikūs. Štai šaltojo karo metais tuometės Jugoslavijos vadovas Josipas Broz Titas nusigręžė nuo Sovietų Sąjungos ir ėmė puoselėti ryšius su Vakarais.

Vis dėlto šiandien Serbijos gatvėse galima įsigyti marškinėlių su V. Putino atvaizdu, o vyriausybėje sėdi atvirai prorusiški ministrai. Dauguma serbų mano, kad Rusija yra didžiausia šalies sąjungininkė ir finansinė donorė.

Kaip rodo naujausia apklausa, iš visų pasaulio lyderių šalies gyventojai labiausiai pasitiki V. Putinu (57 proc.). Po jo rikiuojasi Kinijos vadovas Xi Jinpingas (36 proc.), Vokietijos kanclerė Angela Merkel (30 proc.), JAV prezidentas Donaldas Trumpas (26 proc.) ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (14 proc.).

V. Putino populiarumas yra didelis daugiausia dėl to, kad Kremlius nepritaria Kosovo nepriklausomybei. Šią teritoriją Serbija vis dar laiko savo provincija. Tuo metu daugelis Vakarų valstybių nuo 2008 metų, kai Kosovas paskelbė apie vienašališką atsiskyrimą nuo Serbijos, pripažino jo valstybingumą.

Organizuoja autobusus

Manoma, kad būtent Stačiatikių bažnyčia padeda išlaikyti Rusijos įtaką Balkanuose. Serbijos stačiatikių bažnyčia neseniai pademonstravo lojalumą, kai pasmerkė Ukrainos stačiatikių bažnyčios nepriklausomybę nuo Maskvos.

Rusijos prezidentas viešės vieną dieną ir aplankys Belgrade esantį Šv. Savos soborą. Ši stačiatikių šventovė yra didžiausia Balkanuose. Keletą joje esančių mozaikų sukūrė Rusijos menininkai, kuriems už darbą sumokėjo Kremlius.

Kai kurie apžvalgininkai juokauja, kad šalis rengiasi sutikti V. Putiną taip, kaip kitos šalys popiežių. Prie soboro pasveikinti svečio ir pasiklausyti kalbų turėtų ateiti kelios dešimtys tūkstančių serbų. Žmonėms iš atokesnių rajonų net organizuojami specialūs autobusai.

Virš Belgrade esančios kavinės - plakatas, sveikinantis Rusijos prezidentą su gimtadieniu. / abcnews.go.com nuotrauka
Virš Belgrade esančios kavinės - plakatas, sveikinantis Rusijos prezidentą su gimtadieniu. / abcnews.go.com nuotrauka

„Esu įsitikinęs, kad susitikimas Belgrade dar labiau įtvirtins mūsų abipusiškai naudingą bendradarbiavimą įvairiose srityse“, – teigiama V. Putino pareiškime. Vadovas vadino serbus broliška tauta ir nurodė, kad dabartiniai santykiai vystosi dinamiškai. Pastarąjį kartą prezidentai buvo susitikę spalį Maskvoje.

Praėjusią savaitę V. Putinas pasirašė dekretą skirti Aleksandro Nevskio ordiną Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui už jo asmeninį indėlį gerinant dvišalį bendradarbiavimą. Šį apdovanojimą jis turėtų įteikti kolegai per susitikimą.

Įtemptas metas

Kai kas sako, kad A. Vučičius, rengdamas pompastišką sutikimą, bando nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų. Belgrade jau šešis savaitgalius iš eilės vyksta demonstracijos, nukreiptos prieš šalies prezidentą. Žmonės piktinasi, jog A. Vučičiaus valdymas darosi vis autokratiškesnis. Jų teigimu, lyderis pamina demokratiją, teisės viršenybę ir žiniasklaidos laisvę.

Rusijos vadovo apsilankymas Serbijoje turi didelę politinę reikšmę. V. Putinas atvyksta į Belgradą tuo metu, kai Kosovo klausimo padėtis yra kritinė, derybos dėl narystės ES sustojusios, o JAV buvimas regione darosi vis ryškesnis.

Interviu privačiai televizijai A. Vučičius nurodė, kad Rusijos lyderio viešnagė yra labai svarbi siekiant rasti atsakymus į Serbijos energetikos politikos klausimus. Jo teigimu, rusiškos dujos šiuo metu yra pigesnės nei Vakarų siūlomos alternatyvos.

Serbijos žiniasklaida skelbė, kad per V. Putino vizitą Belgrade ketinama pasirašyti per 20 susitarimų. Daugiausia dėmesio bus skiriama bendriems energetikos, infrastruktūros ir inovacijų projektams. Kaip teigė Serbijos prezidentas A. Vučičius, susitikimas bus labai produktyvus.

A. Vučičius prezidentu buvo išrinktas 2017 metais. Anksčiau jis ėjo ministro pirmininko pareigas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika