Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Saudo Arabija ir Jungtinės Valstijos: draugystė, pagrįsta saugumu ir nafta 

2018 spalio 20 d. 18:55
Reuters/Scanpix nuotrauka

Saudo Arabija ilgą laiką yra svarbus JAV sąjungininkas Artimuosiuose Rytuose, daugiausia dėl saugumo sumetimų ir naftos.

Tačiau šalių diplomatinė draugystė ne visada buvo sklandi.

Partneriai nuo 1945-ųjų

Šalys diplomatinius santykius užmezgė 1940 metais, pačioje Antrojo pasaulinio karo pradžioje.

1945-ųjų vasario 14 dieną ši partnerystė buvo įtvirtinta per istorinį Saudo Arabijos karaliaus Abdel Azizo bin Saudo ir JAV prezidento Franklino Roosevelto susitikimą laive „USS Quincy“ Sueco kanale.

Pagal šį susitarimą JAV karalystei garantavo karinę apsaugą mainais už išskirtinę prieigą prie didžiulių Saudo Arabijos naftos atsargų, kurios buvo rastos ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Bendradarbiavimas dėl Saddamo Husseino

Po to, kai Irako diktatorius Saddamas Husseinas 1990-ųjų rugpjūtį įsiveržė į Kuveitą, Rijadas leido šalyje dislokuoti tūkstančius JAV karių.

Saudo Arabija tapo pagrindine JAV vadovaujamos karinės koalicijos baze per 1991-ųjų Persijos įlankos karą prieš S. Husseiną.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Paskesniais metais koalicija toliau šalyje dislokavo lėktuvus, siekdama įtvirtinti „neskraidymo zoną“ virš pietų Irako. Tai išprovokavo kai kurių Saudo Arabijos fundamentalistų nepasitenkinimą – šie prieš JAV pajėgas 90-ųjų viduryje įvykdė du išpuolius.

Įtampa po rugsėjo 11-osios

2001 metų rugsėjo 11-ąją įvykdyti teroro išpuoliai prieš Jungtines Valstijas tapo rimtu dvišalių santykių išbandymu, nes 15 iš 19-os lėktuvų užgrobėjų buvo Saudo Arabijos piliečiai.

Nors Rijadas griežtai pasmerkė išpuolius, šalis buvo apkaltinta tyliu Islamo ekstremizmo finansavimu.

Saudo Arabija atsisakė dalyvauti ir smūgiuose Afganistanui 2001-aisiais, ir 2003-aisiais prasidėjusiame Irako kare, nors JAV vėl naudojo Saudo Arabijos teritoriją oro smūgiams prieš S. Husseiną.

Vašingtonas išvedė daugumą savo karių iš Saudo Arabijos ir perkėlė juos į Katarą, kur yra įsikūrusi JAV karinių oro operacijų bazė Persijos įlankoje, bet ir toliau palaikė karinį bendradarbiavimą su Rijadu.

Pasitikėjimo krizė Obamos laikais

Rijadas rėmė Sirijos sukilimą prieš prezidentą Basharą al– Assadą bei neslėpė savo nepasitenkinimo po to, kai tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama 2013-ųjų rugsėjį atsisakė planų suduoti oro smūgių Sirijos režimui.

Tų metų spalį Saudo Arabija atsisakė dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje, protestuodama prieš tariamą JAV ir kitų šalių neveiksnumą dėl Sirijos krizės.

Saudo Arabijos pasitikėjimą B. Obamos administracija dar labiau pakirto 2015 metais pasirašytas Irano branduolinis susitarimas.

Trumpas sutvirtina ryšius

Džiaugdamiesi B. Obamos kadencijos pabaiga, Saudo Arabijos lyderiai džiugiai sutiko prezidento Donaldo Trumpo išrinkimą.

2017-ųjų gegužę D. Trumpas pirmojo savo vizito į užsienį išvyko į Saudo Arabiją, kur karalystės lyderiai pompastiškai sutiko naująjį JAV vadovą.

D. Trumpas šios kelionės metu paragino izoliuoti Iraną ir kovoti prieš augančią šiitų įtaką Artimuosiuose Rytuose.

JAV ir Saudo Arabija taip pat paskelbė apie didžiules karinės įrangos pardavimo sutartis, kurių vertė viršija 380 mlrd. JAV dolerių.

Šių metų kovo 20 dieną D. Trumpas, džiaugdamasis „puikia šalių draugyste“, Baltuosiuose rūmuose priėmė Saudo Arabijos princą Mohammedą bin Salmaną.

„Saudo Arabija yra labai turtinga šalis ir jie, tikiuosi, dalį to turto duos Jungtinėms Valstijoms per darbo vietas bei pirkdami geriausią karinę įrangą pasaulyje“, – tuomet pareiškė D. Trumpas.

Tuo tarpu gegužės 8 dieną Rijadas pasidžiaugė D. Trumpo sprendimu pasitraukti iš B. Obamos pasirašytos Irano branduolinės sutarties.

Khashoggi atvejis

Spalio 2 dieną Saudo Arabijos žurnalistas Jamalas Khashoggi įėjo į šalies konsulatą Stambule ir dingo.

„The Washington Post“ straipsnius rašęs žurnalistas kritikavo princą Mohammedą ir nuo 2017-ųjų gyveno JAV.

Turkijos pareigūnai kaltina Saudo Arabiją J. Khashoggi žmogžudystės organizavimu.

Nors Rijadas ilgą laiką teigė, kad žurnalistas iš konsulato išėjo gyvas, ankstų šeštadienio rytą šalis pripažino, kad J. Khashoggi konsulate mirė po esą „muštynių“.

D. Trumpas tokį paaiškinimą pavadino „įtikinamu“ ir pareiškė, jog tai yra „svarbus pirmas žingsnis“, bet pridūrė, kad JAV savo tyrimo dar neužbaigė.

Tačiau Saudo Arabijos versija išprovokavo skeptiškus kai kurių JAV įstatymų leidėjų vertinimus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"