Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Rusijos valdžia kovos su „išgalvotomis naujienomis“ 

2019 kovo 6 d. 17:38
Internetas asociatyvi nuotr. 
Internetas asociatyvi nuotr. 
pixabay.com nuotrauka

Rusijos parlamentarams trečiadienį pritarus vienam įstatymo projektui, šalies pareigūnai galės bausti arba blokuoti internetinius leidinius, skelbiančius, jų vertinimu, „išgalvotas naujienas“.

Teisių grupės tvirtina, kad tai prilygsta cenzūrai.

Rusijos žemieji parlamento rūmai, kur dominuoja prokremliškos partijos „Vieningoji Rusija“ atstovai, trečiadienį antruoju skaitymu pritarė įstatymo projektui.

Šis teisės aktas leis prokurorams spręsti, kas yra „išgalvotos naujienos“, ir suteiks žiniasklaidos priežiūros institucijai įgaliojimus reikalauti iš leidinių ištrinti tam tikrą informaciją.

Jei portalai nevykdys tokių reikalavimų, jie bus blokuojami.

Įstatyme taip pat numatytos baudos iki 1,5 mln. rublių (apie 20 tūkst. eurų), jei leidinių paskelbta informacija sukelia sunkių padarinių, tokių kaip mirtis ar riaušės.

Internete platinamos „išgalvotos naujienos“ gali „sukelti masinius neramumus“ ir pakenkti valstybiniam saugumui, sako įstatymo projekto autoriai.

Rusų parlamentarai prakalbo apie tokio teisės akto poreikį po to, kai Naujųjų metų išvakarėse pramoniniame Magnitogorsko mieste daugiabutyje nugriaudėjęs sprogimas pareikalavo dešimčių žmonių gyvybių.

Netrukus po nelaimės pasirodė kelios šio incidento versijos. Pareigūnai tvirtino, kad sprogo nutekėjusios buitinės dujos, tačiau keli nepriklausomi leidiniai paskelbė, kad tai galėjo būti teroro aktas.

Praėjus dviem savaitėms po to sprogimo, atsakomybę už jį prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), todėl visuomenėje kilo painiava.

Minimo teisės akto kritikai sako, kad įstatymo projektas suformuluotas labai neaiškiai ir jis dar labiau komplikuotų sudėtingą ir pavojingą Rusijos opozicijos žurnalistų darbą.

„Dar daugiau cenzūros!“ – savo rusų kalba vedamoje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF).

„Pareigūnai dabar blokuos tinklalapius ir (socialinių tinklų) paskyras be teismo“, – parašė opozicijos politikas Vladimiras Ryžkovas.

Rusijos Valstybės Dūma pritarė ir dar vieno įstatymo projektui, numatančiam bausmę už „valstybinių simbolių paniekinimą“.

Įsigaliojus šiam įstatymui, šalies žiniasklaidos prievaizdas galėtų blokuoti turinį, kuriame „reiškiama atvira nepagarba“ Rusijos valdžiai.

Abu teisės aktai veikiausiai bus patvirtinti trečiu skaitymu vėliau šią savaitę, o vėliau jiems dar turės pritarti aukštieji parlamento rūmai ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika