Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Rusijos ir Ukrainos krizė: reikalinga Vokietijos ir Prancūzijos pagalba 

2018 lapkričio 26 d. 19:28
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas: "Prancūzija ir Vokietija dės bendras pastangas, prireikus – kaip tarpininkės, siekdamos išvengti konflikto, galinčio nuvesti iki rimtos krizės"./
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas: "Prancūzija ir Vokietija dės bendras pastangas, prireikus – kaip tarpininkės, siekdamos išvengti konflikto, galinčio nuvesti iki rimtos krizės"./
Scanpix nuotrauka

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pirmadienį pasiūlė, kad Prancūzija ir Vokietija tarpininkautų mėginant išspręsti rimtą Maskvos ir Kijevo santykių krizę, kilusią Rusijos laivams Kerčės sąsiauryje apšaudžius ir perėmus tris ukrainiečių laivus.

Madride besilankantis H. Maasas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija „dės bendras pastangas, prireikus – kaip tarpininkės, siekdamos išvengti konflikto, galinčio nuvesti iki rimtos krizės“, šių šalių atstovams susitikus su kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos.

Visų keturių valstybių užsienio reikalų ministerijų pareigūnai pirmadienį ruošėsi deryboms, kurias surengti buvo planuota dar prieš kilus sekmadienio krizei. Ji prasidėjo Rusijai perėmus tris Ukrainos laivus, kuriuos kaltina nelegaliai įplaukus į Rusijos vandenis prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų.

Anot H. Maaso, tai būtų „pirmoji galimybė surinkti visas konflikto šalis“.

Ukrainiečių kariuomenė paskelbė aukšto lygio parengtį, o šalies parlamentas ruošiasi balsuoti dėl P. Porošenkos prašymo įvesti 30 dienų karo padėtį. Anksčiau pirmadienį šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba buvo pasiūliusi skelbti 60 dienų karo padėtį, bet prezidentas pasiūlė šį laikotarpį sutrumpinti perpus, kad nebūtų sutrikdyta ateinančiais metais kovo pabaigoje turinčių vykti valstybės vadovo rinkimų kampanijos pradžia.

Šis incidentas reikšmingai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį pradėjo nepaprastąjį posėdį. NATO taip pat šaukia pasitarimą dėl šio incidento.

Anot H. Maaso, užsitęsęs Kijevo konfliktas su Maskva bei prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje kelia „pavojų Europos saugumui, tad mes abu stengsimės pagaliau rasti politinį sprendinį, kurį jau seniai turėjome surasti“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"