Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Rinkimai Latvijoje: tarp Šiaurės Europos ir Rusijos orbitos 

2018 spalio 6 d. 09:00
Vasarą Latvijoje vyko protestai prieš mokymą latvių kalba valstybinėse mokyklose. / 
Vasarą Latvijoje vyko protestai prieš mokymą latvių kalba valstybinėse mokyklose. / 
AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Spalio 6 dieną latviai renka naują parlamentą. Šio balsavimo rezultatai svarbūs ne tik šiai Baltijos valstybei, nes į valdžią gali ateiti jėgos, dėl politinių ar verslo interesų siekiančios glaudesnių ryšių su Rusija.

100 Latvijos parlamento (Saeimos) narių renkami pagal partijų sąrašus. Kad pakliūtų į parlamentą, partija turi peržengti 5 proc. slenkstį, o tos, kurios surenka 2 proc. balsų, ketverius metus gauna valstybės finansavimą. Latvijoje jokiai partijai beveik neįmanoma gauti daugumos mandatų, todėl vyriausybę visuomet formuoja kelių partijų koalicija. Prezidentas pasirenka premjerą iš bet kurios jų, nebūtinai laimėjusios daugiausia balsų. Tuomet jau premjeras teikia ministrus parlamentui.

Rinkimai parodys, ar šalis renkasi sekti šiaurine savo kaimyne Estija ir kurti atvirą Šiaurės Europos tipo visuomenę, ar pasuks populizmo keliu.

Visi žino, jog per šiuos rinkimus daugiausia balsų tikriausiai laimės rusakalbių partija „Santarvė“. Tačiau ne tai svarbiausia – kur kas svarbiau, ar ji ras koalicijos partnerių ir pateks į vyriausybę.

Dviveidė „Santarvė“

Nors ne visi Latvijos rusai balsuoja už „Santarvę“, ji tradiciškai laikoma pagrindine didžiausios Latvijos etninės mažumos politine jėga. 2017 metų duomenimis, 26 proc. Latvijos gyventojų yra rusai, 3,2 proc. – baltarusiai, 2,4 proc. – ukrainiečiai. 2010 metų parlamento rinkimuose „Santarvė“ pelnė 26 proc. balsų, tačiau jos derybos su kitomis partijomis žlugo ir į vyriausybę ji neįėjo. 2012 metais šios partijos lyderiai siekė paversti rusų kalbą antra valstybine Latvijos kalba, o 2014 metais „Santarvė“ nepalaikė oficialios Latvijos pozicijos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Be to, „Santarvė“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos prezidento „Vieningąja Rusija“. Visa tai stabdo kitas partijas su ja bendradarbiauti, taip pat kai kuriuos rinkėjus.

Nepaisant to, „Santarvė“ yra pagrindinė politinė jėga Latvijos sostinėje, nuo 2009 metų vadovaujanti Rygos miesto tarybai. Neprarasdama vilties pritraukti ir latvių rinkėjų, pastaraisiais metais „Santarvė“ pateikia save kaip modernią, europietišką, socialdemokratinę partiją. Tačiau šis įvaizdis nesiderina su jos konservatyvia retorika, Rusijos tipo „šeimos vertybėmis“.

„Santarvės“ lyderis Nilas Ušakovas – populiarus politikas Rygoje.
„Santarvės“ lyderis Nilas Ušakovas – populiarus politikas Rygoje.

Prieš šiuos rinkimus „Santarvė“ nutraukė bendradarbiavimą su „Vieningąja Rusija“ ir vengia tokių temų kaip karas Ukrainoje. Pavasarį „Santarvės“ deputatai balsavo prieš naujus įstatymus, reikalaujančius, kad visose Latvijos valstybinėse mokyklose būtų mokoma latvių kalba, bet ir neragino šalininkų dalyvauti protestuose, kuriuos rengė mažesnės radikalesnės rusakalbių partijos.

Vis dėlto vargu ar šios pastangos patraukti latvių rinkėjus padidins „Santarvės“ vietų skaičių parlamente. Kaip parodė 2017 metų Rygos savivaldos rinkimai, „Santarvė“ kažin ar begali išplėsti savo elektoratą. Latvijoje etninis susiskaldymas tebėra didelis tarp vyresnės kartos rinkėjų, o jaunąją kartą atbaido „Santarvės“ požiūris į Rusijos režimą. Ne paskutinėje vietoje ir korupcijos skandalai Rygos miesto taryboje. Taigi per šiuos rinkimus „Santarvė“ turbūt negaus daugiau balsų, bet ji gali laimėti nepalyginti daugiau – galimybę patekti į koaliciją.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Netikėtas populistų iškilimas

2013 metais jaunas Latvijos aktorius Artusas Kaimiņšas pradėjo savo laidą privačioje nežinomoje radijo stotyje. Jo tiesmukas kalbėjimas, priešingas nei valdančiojo elito, greitai pritraukė didžiulę auditoriją. Laida, transliuojama ir internetu, tapo labai populiari tarp jaunimo. 2014 metais A. Kaimiņšas buvo išrinktas į parlamentą. Jo partija – marginalių politinių grupių aljansas – gavo 8 vietas ir laikėsi vien dėl A. Kaimiņšo populiarumo. 2016 metais jis įsteigė savo partiją įdomiu pavadinimu – „Kam priklauso valstybė?“

Nuo to laiko praėjo dveji metai. Šiuo metu „Kam priklauso valstybė“ (KPV) yra trečia populiariausia politinė jėga Latvijoje. Ji neturi aiškios programos, tik sąrašą patrauklių pažadų, ant kurių kimba visuomenė. Pavyzdžiui, padidinti vaikų darželių skaičių ir sveikatos apsaugos finansavimą, sumažinti vaistų kainas ir valstybės tarnautojų, pagerinti pensininkų padėtį ir teisingumo sistemą. Pagrindinis KPV šūkis „Valstybė turi pradėti nuo savęs!“

Mintis, kuri slepiasi šioje neaiškioje frazėje, atliepia nusistatymą prieš elitą: jokios permainos Latvijoje neįmanomos, kol nebus pašalinta supuvusi valdančioji klasė, apraizgiusi valstybę korupcija. KPV ne tik vartoja Donaldo Trumpo stiliaus retoriką. Ji yra pirmoji šalyje partija, labai tikslingai siekianti laimėti užsienyje gyvenančių latvių balsus. Nuo 2004 metų, kai Latvija įstojo į Europos Sąjungą, iš šalies išvyko apie 250 tūkst. latvių. Drauge su „senąja diaspora“ – tais, kurie pasitraukė nuo sovietų po Antrojo pasaulinio karo ir jų palikuoniais, – visi šie emigrantai potencialiai gali išrinkti 8 iš 100 deputatų. KPV patraukli tiems, kas emigravo ne dėl naujų galimybių, o bėgdami nuo skurdo ir nusivylimo.

Nors KPV laimi iš žmonių pasipiktinimo elitu, žurnalistai atkapstė jos ryšius su Latvijos oligarchu Aināru Šleseriu. Šis simpatizuoja „Vieningajai Rusijai“ ir linkęs bendradarbiauti su „Santarve“. Su tuo sutiktų ir A. Kaimiņšas, jeigu „Santarvė“ atsisakytų ketinimų dėl rusų kalbos Latvijos mokyklose, pripažintų Latvijos sovietinę okupaciją ir neteisėtą Krymo aneksiją. Kol kas neaišku, ar „Santarvė“ to atsisakytų mainais į galimybę dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, nenuspėjama ir pati KPV. Tačiau jos rinkėjai lojalūs, kad ir kas būtų. Kai birželį A. Kaimiņšas buvo areštuotas ir apklaustas dėl įtarimų nelegaliu jo partijos finansavimu, tai nenumušė jo populiarumo.

Per rinkimų debatus, kuriuos organizavo latvių diaspora Londone, jis išsisuko nuo atsakymo į klausimą, ar jo partija eitų į koaliciją su „Santarve“. Tačiau net ir tokiu atveju reikėtų trečiojo žaidėjo. Vienintelis pasirinkimas būtų Latvijos žaliųjų ir ūkininkų sąjunga. Šiuo metu jai priklauso premjero ir prezidento postai.

Partija be ideologijos

Latvijos žalieji ir ūkininkai neturi nieko bendra su Europos žaliųjų politika. Ši partija glaudžiai susijusi su Ventspilio meru Aivaru Lembergu. Ji yra stabiliausia Latvijos politinė jėga nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, priklausė visoms valdančiosioms koalicijoms nuo 2002 iki 2011 metų ir paskui vėl nuo 2014-ųjų iki dabar. Partija turi stiprią bazę kaime Latvijos vakaruose, ten ji įtakinga beveik visose savivaldybėse. Daugeliui jos šalininkų bendradarbiavimas su „Santarve“ būtų nepriimtinas, bet ne partijos rėmėjui A. Lembergui. Viename žiniasklaidai nutekintame pokalbyje jis teigia nurodęs Žaliųjų ir ūkininkų sąjungai neleisti nė vienam „Santarvei“ priešiškam savo nariui patekti į aukštus postus. Tačiau jaunesnieji partijos nariai tolsta nuo A. Lembergo. Nepaisydama jo priešiškumo NATO, Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga tvirtai pasisako už Latvijos orientaciją į Vakarus.

Silpnėjantys nacionalistai, stiprėjantys konservatoriai

Ne taip, kaip daug kur Europoje, šie rinkimai Latvijoje nieko nežada nacionalistams. Nacionalinis aljansas nepadidins savo narių skaičiaus parlamente. Ši partija įeina į vyriausybę nuo 2011 metų, bet prarado prieš elitą nusistačiusios jėgos įvaizdį. Maža to, anksčiau teigusi, kad vadovaujasi nepriekaištinga etika, dabar ji susiduria su buvusio pirmininko persekiojimu dėl kaltinimų grobstymu.

Pagrindinė Nacionalinio aljanso varžovė šiuose rinkimuose yra Naujoji konservatorių partija, vadovaujama Jānio Bordāno, buvusio Nacionalinio aljanso nario ir teisingumo ministro. Jis įsteigė Naująją konservatorių partiją 2014 metais ir akcentuoja kovą su korupcija.

Tiek Nacionalinis aljansas, tiek naujieji konservatoriai yra labai proeuropietiškos, už NATO pasisakančios jėgos. Nė viena jų nebendradarbiaus su „Santarve“, o naujieji konservatoriai to nedarys ir su Latvijos žaliaisiais ir ūkininkais dėl jų ryšių su Ventspilio oligarchu. Tad abiejų šių partijų galimybės patekti į valdančiąją koaliciją nėra didelės.

Susiskaldę liberalai

Individo teises ir laisves stipriai remia trys Latvijos partijos. Tarp jų yra „Naujoji vienybė“, anksčiau vadinusis „Vienybės“ partija ir vadovavusi šaliai dramatišku laikotarpiu po 2008–2009 metų ekonomikos krizės. Ji buvo svarbiausia politinė partija Latvijoje iki 2014 metų, bet prarado įtaką dėl vidaus konfliktų ir Valdžio Dombrovskio, itin populiaraus buvusio ministro pirmininko, išvykimo į Briuselį.

Dėl liberalių rinkėjų taip pat varžosi centro kairiųjų programą sudariusi „Attīstībai/Par!“ ir visiškai nauja Latvijos politikoje Pažangiųjų partija, siūlanti socialdemokratinę programą ir į aukštus postus kelianti moteris. Visos trys šios partijos pasisako už vienos lyties asmenų civilinę santuoka, o tai svarbus ir prieštaringas klausimas šiuose rinkimuose. Tačiau jos nesutaria dėl socialinės politikos. Patyrusių politikų, tarp jų ir dabartinį užsienio reikalų ministrą Edgarą Rinkevičių turinti „Naujoji vienybė“ laikosi griežtos fiskalinės politikos, o kitos dvi nori didinti socialines išlaidas. Šioms partijoms nepavyksta suvienyti jėgų ir sudaryti bendro sąrašo. Apklausos rodo, kad „Naujoji vienybė“ laimės apie 8 proc. balsų, o kitos dvi gali nepatekti į parlamentą.

Latvijos ateitis

Nuo 1991 metų, kai Latvija atgavo nepriklausomybę, jos politika buvo aiškiai orientuota į integraciją su Europa ir NATO. Sunku įsivaizduoti, kas galėtų išmušti Latviją iš šio kelio. Tačiau Latvija nejučia gali nuslysti į Rusijos įtakos zoną.

Apklausos rodo, kad raktus į Latvijos ateitį turės Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga. Laimėjusi apie 17 proc. balsų, ji bus antra po „Santarvės“ ir rinksis, su kuo dirbti vyriausybėje. Viena galimybė – tokia pati „Vienybės“, Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos bei Nacionalinio aljanso vyriausybė, kokia yra dabar. Ji išlaikys Latviją provakarietiškame kelyje.

Tačiau Latvijos žalieji ir ūkininkai gali nuspręsti valdyti su KPV ir „Santarve“, jei viršų paims A. Lembergas. Tokiu atveju Latvijos užsienio politika taptų nenuspėjama. Tik proeuropietiškas užsienio reikalų ministras ir diplomatų profesionalumas išlaikytų Latvijos kursą į Vakarus iki kitų rinkimų. Tačiau yra didelė rizika, kad tokia vyriausybė paslinks Latviją arčiau Rusijos įtakos zonos.

2014 metais „Santarvės“ lyderis Nilas Ušakovas pasisakė prieš sankcijas Rusijai, iškart po Krymo aneksijos važiavo į Maskvą ir kritikavo užsienio reikalų ministrą neleidus keliems Rusijos piliečiams atvykti į Latviją. KPV lyderiai neturi jokios patirties užsienio politikoje, o jei teisingi įtarimai ryšiais su oligarchu A. Šleseriu, jo simpatijos Rusijos režimui niekam ne paslaptis.

Per visus nepriklausomybės dešimtmečius Latvija tarsi svyravo kryžkelėje tarp Šiaurės ir Vidurio Europos. Spalio 6-osios rinkimai parodys, ar šalis renkasi sekti šiaurine savo kaimyne Estija ir kurti atvirą Šiaurės Europos tipo visuomenę, ar pasuks populizmo keliu. Dar niekada nuo 1991 metų liberalios jėgos Latvijoje nebuvo tokios stiprios, prorusiškos – taip arti prie prie tikslo patekti į vyriausybę, o populizmas toks ryškus. Spręs rinkėjai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"