Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Reikalauja paleisti pagrobtą Estijos pareigūną 

2014 rugsėjo 12 d. 17:45
AFP/Scanpix nuotrauka

Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrai kreipėsi į Rusiją, reikalaudami nedelsiant išlaisvinti pagrobtą Estijos pareigūną ir užtikrinti saugų jo grįžimą į Estiją.

„Raginame Rusiją nedelsiant išlaisvinti Estoną Kohverą ir užtikrinti saugų jo grįžimą į Estiją“, - penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Taline sakė ministrai.

Pareiškime pabrėžta, kad Estijos saugumo policijos (KaPo) pareigūną Rusijos federalinė saugumo tarnyba rugsėjo 5 dieną pagrobė šiam einant tarnybines pareigas Estijos teritorijoje. Rusija estą oficialiai apkaltino šnipinėjimu.

„Ši šiurkšti provokacija Estijos atžvilgiu, kai buvo pažeista Estijos valstybinė siena, įsiveržta į jos teritoriją ir panaudojant ginklus bei jėgą pagrobtas bei į Rusijos Federaciją išvežtas tuo metu tarnyboje buvęs pareigūnas, privalo būti nedelsiant ir visapusiškai ištirta, o už šią provokaciją atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn“, - rašoma bendrame pareiškime.

Penktadienį Taline posėdžiaujantys užsienio reikalų ministrai taip pat išreiškė solidarumą su Lietuva dėl asmenų, atsisakiusių tarnauti sovietinėje kariuomenėje, persekiojimo.

Kaip informavo BNS, Lietuvos generalinė prokuratūra iš Rusijos sulaukė teisinės pagalbos prašymo dėl Lietuvos piliečio, kuris atsisakė tarnybos sovietų kariuomenėje. Nuogąstaujama, kad Rusijos baudžiamasis persekiojimas gresia visiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai.

Baltijos ir Šiaurės šalių ministrai Taline taip pat konstatavo, kad būtina dėti daugiau pastangų, jog situacija Ukrainoje būtų stabilizuota.

„Reikia ne tik humanitarinės pagalbos, bet ir skubiai reformuoti gynybos sistemą bei teikti ekspertinę pagalbą Ukrainos Vyriausybei. Ką tik Velse pasibaigęs NATO šalių vadovų susitikimas leidžia mums tikėtis padidinti regiono saugumą, tačiau tam turime eiti išvien, dirbti kartu, įgyvendindami priimtus sprendimus, ir kaip įmanoma labiau įtraukti NATO partneres – Suomiją ir Švediją“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"