Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Problemiškiausi pasaulio pasieniai 

2019 sausio 21 d. 13:00
Mergaitė prie tvoros, kuri kerta Meksikos miestą Siudad Chuaresą, stebi kitoje pusėje vykstančią amerikiečių demonstraciją "Sienoms - ne". 
Mergaitė prie tvoros, kuri kerta Meksikos miestą Siudad Chuaresą, stebi kitoje pusėje vykstančią amerikiečių demonstraciją "Sienoms - ne". 
AFP/Scanpix nuotrauka

Donaldo Trumpo reikalavimas, kad JAV ir Meksikos pasienyje dėl neva ten vykstančios humanitarinės ir saugumo krizės būtų pastatyta tvora, ir Kongreso atsisakymas ją finansuoti yra puikus priminimas, jog valstybių sienos yra daug daugiau nei vien politinius darinius vieną nuo kito skiriančios linijos. Tai galingi simboliai, dėl kurių vyksta politiniai mūšiai ir tikri karai. Kokie yra labiausiai saugomi ir problemiškiausi pasieniai pasaulyje?

Meksika ir JAV

Pastaruoju metu bene daugiausia girdime apie JAV ir Meksikos pasienį. Dėl respublikono JAV prezidento ir demokratų kontroliuojamų Atstovų Rūmų nesugebėjimo susitarti praeitų metų gruodžio 22 dieną dalis šalies federalinės vyriausybės įstaigų sustabdė darbą. Tai ilgiausias JAV vyriausybės uždarymas per visą istoriją. Dėl šios priežasties apie 800 tūkst. federalinių įstaigų darbuotojų negauna atlyginimų.

Nepaisydamas to, D. Trumpas nenusileidžia ir tvirtina, kad tik taip privers Kongresą skirti 5,7 mlrd. JAV dolerių fizinės sienos su Meksika statybai. Demokratai šį prezidento prašymą blokuoja, sakydami, jog D. Trumpo retorika tėra „krizės išsigalvojimas“.

Bandymas vien tvora sustabdyti iš Afrikos atvykstančius migrantus yra toks pats nerealus, kaip pasakojimas apie olandų berniuką, kuris išgelbėjo savo šalį, pirštu užkimšęs skylę užtvankoje.

JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, pareigūnai 2017 metais sulaikė 303 916 nelegaliai sieną iš Meksikos norėjusių kirsti migrantų, o 2018 metais – 396 579 asmenis. Tačiau, žiūrint plačiau, per pastaruosius 18 metų smarkiai sumažėjo pietinę JAV sieną bandančių kirsti migrantų – 2000 metais tai mėgino padaryti 1,64 mln. žmonių.

Be to, nors sieną be leidimo kertantys žmonės sulaukia daugiau žiniasklaidos dėmesio, didžioji dalis nelegaliai JAV gyvenančių migrantų atvyksta su vizomis ir lieka joms pasibaigus. Galima palyginti: 2016 metų duomenimis, 739 478 žmonės pasiliko JAV pasibaigus vizai, o 563 204 nelegaliai kirto kurią nors iš JAV sienų.

Pietų Korėjos prezidentas Moonas Jae-inas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas prieš pat paspaudžiant vienas kitam ranką abi šalis skiriančioje demilitarizuotojoje zonoje praeitų metų balandį. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Pietų Korėjos prezidentas Moonas Jae-inas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas prieš pat paspaudžiant vienas kitam ranką abi šalis skiriančioje demilitarizuotojoje zonoje praeitų metų balandį. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja

Šiaurės Korėją nuo Pietų Korėjos skiriančią sieną daugelis žino kitu jos pavadinimu, kaip 38-ąją lygiagretę. Ilgus dešimtmečius tai yra vienas problemiškiausių pasienių pasaulyje.

Kovos veiksmai Korėjos pusiasalyje baigėsi 1953 metais paliaubomis, bet iki šiol abi valstybės nėra pasirašiusios taikos sutartis, tad oficialiai vis dar kariauja. Pasirašant paliaubų susitarimą Jungtinių Tautų palaikoma Pietų Korėja ir Šiaurės Korėjos bei Kinijos generolai nusprendė sukurti apie 4 metrų pločio buferio zoną, kuri atskyrė dvi nesutaikomas armijas.

Ši teritorija žinoma kaip Korėjos demilitarizuotoji zona, tačiau pavadinimas yra gana klaidinantis. Netrukus ji tapo vienu labiausiai pasaulyje apsaugotų pasienio ruožų, nusėtu minomis ir apsuptu tvorų bei sargybos postų. Nuo demilitarizuotosios zonos įkūrimo yra įvykę daugybė incidentų, kai buvo pažeistas paliaubų susitarimas.

Tačiau praėjusiais metas Pietų Korėjos prezidentas Moonas Jae-inas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas žengė simbolį žingsnį. Susikibę už rankų jie drauge perėjo demilitarizuotąją zoną, ir tai suteikė viltį, kad gali išaušti nauja šių valstybių santykių era.

Tiesa, per dviejų lyderių susitikimą nebuvo sutarta dėl konkretaus plano pasiekti taiką. Ir nors formalus taikos susitarimas gali būti pasirašytas jau netolimoje ateityje, kol kas pasienis išlieka smarkiai apsaugotas.

Siena Jeruzalės pakraštyje: kairėje Pisgat Zeevo žydų nausėdija Rytų Jeruzalėje, dešinėje - Shuafat pabėgėlių stovykla. / AFP/Scanpix nuotrauka
Siena Jeruzalės pakraštyje: kairėje Pisgat Zeevo žydų nausėdija Rytų Jeruzalėje, dešinėje - Shuafat pabėgėlių stovykla. / AFP/Scanpix nuotrauka

Izraelis ir Vakarų Krantas

Dar visai neseniai oficialią Izraelio teritoriją nuo okupuoto Vakarų Kranto skyrė nematoma linija. Tačiau 2002 metais Izraelis pradėjo statyti fizinę sieną, kurios neva reikėjo siekiant užtikrinti šalies piliečių saugumą.

Barjeras nukrypsta nuo vadinamosios žaliosios (demarkacijos) linijos, 1949 metais nustatytos paliaubų susitarimu po arabų ir Izraelio karo (1948 m.) tarp Izraelio ir jo kaimynių, ir užgriebia nemažą dalį po 1967 metų karo okupuotos teritorijos.

Statoma siena tapo vis labiau politiška, o sienos architektai ja ėmė aptverinėti pagal tarptautinę teisę neteisėtomis laikomas žydų nausėdijas ir teritoriją Vakarų Krante, kurią Izraelis tikisi pasilikti po ateities taikos susitarimo. Palestiniečiai Vakarų Krantą su Rytų Jeruzuale ir Gazos Ruožą laiko savo būsimos valstybės teritorija. Tačiau dėl sienos, palestiniečių teritoriją Vakarų Krante padalijusios į mažas saleles, tarp kurių įsiterpusios žydų nausėdijos, dviejų valstybių sprendimas atrodo vis mažiau įmanomas.

2004 metais Tarptautinis Teisingumo Teismas priėmė neįpareigojantį nutarimą, kuriame pareiškė, kad Izraelis užtvarą Vakarų Krante tarptautinės teisės požiūriu statė neteisėtai, o dalis tuomet jau pastatytos sienos turi būti nugriauta.

Palestiniečiai atmeta Izraelio argumentus, kad užtvara yra būtina dėl saugumo, ir vadiną šį statinį „apartheido“ siena.

Tūkstančiai palestiniečių darbininkų, gavę specialų leidimą, kasdien kerta sieną į Izraelio teritoriją. Kadangi tokį leidimą gauti gana sunku, daugybė palestiniečių ją kerta slapta. Izraelio piliečių įvažiavimas į Vakarų Krantą yra nevaržomas.

Migrantai sėdi ant tvoros, skiriančios Maroką nuo Ispanijos eksklavo Seutos. / AFP/Scanpix nuotrauka
Migrantai sėdi ant tvoros, skiriančios Maroką nuo Ispanijos eksklavo Seutos. / AFP/Scanpix nuotrauka

Vengrija ir Serbija

2015 metais Europą užplūdo didžiulė banga migrantų iš Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos.

Daugelis atvykusiųjų bėgo nuo karo, persekiojimo bei skurdo ir pasiekę Europos pakraščius ieškojo prieglobsčio, tačiau skirtingose žemyno valstybėse jie buvo pasitikti labai įvairiai. Kai kurios šalys buvo svetingos, tačiau kitos nusprendė uždaryti sienas.

Tokios valstybės kaip Vengrija raginimas statyti pasienio tvorą tapo vienu pagrindinių populistų politinių šūkių.

Vengrija palei pasienį su Serbija pasistatė tvorą, kad sulaikytų migrantus ir prieglobsčio prašytojus. Į šalį atvykstančių žmonių srautas sustojo ir kraštutinės dešinės politikai susirinko politinį derlių.

Tačiau dauguma migrantų niekada ir neketino įsikurti Vengrijoje. Jiems ji tebuvo tranzitinė valstybė. Tikrasis jų tikslas buvo pasiekti klestinčias Europos šalis, tad uždarius šį kelią migrantai tiesiog ėmė ieškoti kitų galimybių į jas atvykti.

Jungtinė Karalystė ir Airija

Šiandien sunku tuo patikėti, tačiau per neramumų laikotarpį Šiaurės Airijoje, nuo praėjusio amžiaus 7-ojo iki paskutinio dešimtmečio, Airijos ir Šiaurės Airijos siena buvo smarkiai militarizuota – apstatyta kariniais kontrolės punktais, apžvalgos bokštais ir muitinės postais.

Nuo 1998 metų, kai buvo pasirašytas Gerojo penktadienio susitarimas, siena, galima sakyti, išnyko ir jos vietoje teliko linija žemėlapyje. Ilgus dešimtmečius Airija ir Jungtinė Karalystė priklausė Europos Sąjungai bei jos bendrajai rinkai, ir tai leido laisvai judėti žmonėms ir prekėms.

Daugelyje vietų miestai yra išsiplėtę per abiejų valstybių teritoriją. O važiuojant per abi valstybes besidriekiančiais keliais vienintelis būdas suprasti, jog kirtai sieną, tai pažvelgti į kelio ženklus, kuriuose greičio apribojimai nurodomi nebe kilometrais (Airija), o myliomis (Šiaurės Airija). 500 km ilgio sieną kasdien darbo reikalais kerta maždaug 30 tūkst. žmonių, kas mėnesį per ją važiuoja apie 177 tūkst. sunkvežimių ir 250 tūkst. furgonų.

Tačiau britams nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), Šiaurės Airijos ir Airijos pasienis virs vienintele sausumos siena tarp Europos ir Jungtinės Karalystės.

Niekas nenori grįžti prie ankstesnių laikų, tačiau dabar nematoma Šiaurės Airiją ir Airiją skirianti riba ir vėl tapo vienu daugiausia ginčių keliančių klausimų.

Marokas ir Ispanija

Nedidelis ES pietinės sienos lopinėlis liečia Maroką, tad šią teritoriją galima pasiekti žeme. Pastaruoju metu vis daugiau migrantų iš Šiaurės Afrikos siekia būtent taip atvykti į Europą, nes kiti keliai tampa vis pavojingesni.

Šis eksklavas, priklausantis Ispanijai, žinomas Seutos vardu. Ten būnant sunku nepastebėti 6 metrų tvoros, kuri driekiasi 9,7 kilometro. Šioje teritorijoje budi apie 1100 Ispanijos policijos ir civilinės gvardijos pareigūnų.

Nors imamasi visų saugumo priemonių, jauni migrantai, kartais pavieniui, o kartasis ir didelėmis grupėmis, bando perlipti tvorą.

„Bandymas vien tvora sustabdyti iš Afrikos atvykstančius migrantus yra toks pats nerealus, kaip pasakojimas apie olandų berniuką, kuris išgelbėjo savo šalį, pirštu užkimšęs skylę užtvankoje“, – kartą pareiškė Tarptautinės migracijos organizacijos atstovas Leonardas Doyle'as.

Eritrėja ir Etiopija

Brutalus kelerius metus trukęs Etiopijos ir Eritrėjos karas, kilęs dėl kelių ginčytinų teritorijų pasienyje, baigėsi 2000 metais. Tačiau priešiškumas niekur nedingo ir kelis dešimtmečius tarp šių valstybių tvyrojo tai, ką komentatoriai vadina karo padėtimi. Etiopija ir Eritrėja visiškai nutraukė ekonominius, prekybos ir diplomatinius santykius bei uždarė bendrą sieną, ją smarkiai militarizuodamos.

Tačiau praeitų metų liepą Etiopijos ir Eritrėjos lyderiai pasirašė taikos susitarimą, užbaigusį dešimtmečius trukusią abiejų šalių nesantaiką. Po kelių mėnesių, švenčiant Etiopijos naujuosius metus, valstybių vadovai oficialiai atidarė sieną, ir tai leido atnaujinti prekybinius santykius bei pasimatyti šeimų nariams, kurie metų metus buvo atskirti vieni nuo kitų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika