Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Prieš rinkimus Švedijoje dominuoja imigracijos tema 

2018 rugpjūčio 23 d. 16:00
Gėlės, o ne svastikos puošia Jimmie Aakessono, Švedijos demokratų lyderio, rinkimų kampaniją.
Gėlės, o ne svastikos puošia Jimmie Aakessono, Švedijos demokratų lyderio, rinkimų kampaniją.
AFP/Scanpix nuotraukos

Kelis dešimtmečius Švedija buvo šalis, noriai priimanti karo pabėgėlius ir pabrėžianti, jog didžiuojasi sėkminga jų integracija. Dabar viskas pasikeitė – migrantų antplūdis, su juo susijęs nesaugumas ir nusikalstamumas kardinaliai pakeitė rinkėjų ir politikų požiūrį į imigraciją.

Švedija moka dvidešimties metų „labai nesėkmingos integracijos politikos“ kainą, – tai pareiškė šios Skandinavijos šalies konservatorių lyderis Ulfas Kristerssonas. Pasak opozicijoje esančios Moderatų partijos vadovo, neseniai per šalį nusiritusi šaudymų ir padegimų banga yra ne mažiau rimtas dalykas nei dešimtojo dešimtmečio finansų krizė.

Apklausos rodo, kad prieš rugsėjo 9-osios rinkimus U. Kristerssono partija užima trečią vietą po valdančiųjų socialdemokratų ir sparčiai populiarumą auginančių prieš imigraciją nusistačiusių Švedijos demokratų. Pastaroji populistinė kraštutinių dešiniųjų partija visuomet buvo siejama su rudamarškiniais nacių gerbėjais ir likdavo politikos bei žiniasklaidos paraštėse. Nors nė viena pagrindinių Švedijos partijų dar nėra pareiškusi, kad svarstytų galimybę sudaryti koaliciją su demokratais, moderatai pasiryžę po rinkimų tartis su jų lyderiu Jimmie Aakessonu dėl naujo imigracijos susitarimo. „Vis labiau ir labiau J. Aakessonas laikomas tokiu pačiu politiku kaip ir visi kiti“, – sakė Švedijos politikos ekspertas Carlas Truedssonas.

Gana yra gana

Tačiau šią vasarą Švedijoje populiari ne tik ruda spalva. Precedento neturintys miškų gaisrai, sukėlę švedams šoką, privertė prisiminti ir žaliuosius. Ugnis nusiaubė daugiau kaip 60 tūkst. akrų plotą ir siautė net už poliarinio rato, buvo evakuoti ištisi kaimai, Europa skolino lėktuvų ugniai iš oro gesinti. Dabar ūkininkai prašo kompensacijų už sunaikintą derlių, maisto kainos prekybos centruose kyla. Dėl viso to švedai kaltina žmogaus sukeltą klimato kaitą, nes tą patį sako ir mokslas – vienas preliminarus tyrimas rodo, jog labai tikėtina, kad šiemet miškus Šiaurės Europoje išdžiovinusios karščio bangos yra klimato kaitos padarinys.

Viena apklausa parodė, kad klimato ir aplinkosaugos tema net pranoko tokius tradiciškai aktualius klausimus kaip sveikatos apsauga ir teisėtvarka. Vis dėlto dauguma visų kitų apklausų rodo, kad svarbiausia rinkėjams yra pabėgėlių ir imigracijos tema. Net vyresni rinkėjai, daugybę metų balsavę už centro kairiųjų socialdemokratus – seniausią ir didžiausią Švedijos partiją, dabar esančią valdžioje, sako: gana yra gana.

Viena tokių vyresnių rinkėjų savo laiptinėje turi kaimynus – sirų šeimą. „Aš nesu rasistė, – pradeda ji, – bet šie žmonės čia gyvena ketverius metus, niekur nedirba ir gauna pašalpas.“ Panašius dalykus regi ir kiti Švedijos rinkėjai, vis dažniau priversti pasirinkti šią klasikinę frazę, kad nebūtų apkaltinti rasizmu, kai nori pareikšti tiesiog normalų savo požiūrį.

Naudojasi gerovės valstybe

Po Vokietijos Švedija buvo geidžiamiausias migrantų tikslas, kai 2015 metais jie nekontroliuojami masiškai plūdo į Vakarų ir Šiaurės Europą iš Sirijos, Irako ir kitų šalių. Švedijos gerovės valstybė dosni – tiems, kurie įgyja teisę gyventi, ji, C. Truedssono žodžiais, visiškai atsiveria. Žmonės, kaip toji pagyvenusi rinkėja, pasipiktinę – visą savo gyvenimą dirbę ir mokėję mokesčius jie nemato, kad atvykėliai prie to prisidėtų arba asimiliuotųsi.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Dėl tokių nuotaikų labiausiai laimi Švedijos demokratai, bet tai padrąsino ir ekstremalesnes grupes, tokias kaip Šiaurės rezistencijos judėjimas, atvirai rasistinis ir antisemitinis neofašistų ir smurtaujančių skustagalvių sambūris. Vietų parlamente jie nelaimės, bet Geteborgo teismas leido jiems rengti rinkimų mitingus, nes Konstitucija garantuoja politinių susirinkimų laisvę.

Neseniai per Švediją nusirito riaušių ir pasikėsinimų banga kai kuriuose šalies didžiausių miestų antros ir trečios kartos imigrantų gyvenamuose rajonuose. Švedai taip pat nepamiršo, kad pernai balandį prieglobsčio negavęs prašytojas iš Uzbekistano, teigęs prisiekęs „Islamo valstybei“, pavogtu sunkvežimiu atakavo pėsčiuosius parduotuvių alėjoje. Pasak C. Truedssono, smurto padidėjimas realus, nors tai tėra pavieniai atvejai, dažniausiai susiję su nusikaltėlių gaujomis ir narkotikų karteliais bei ginklais. Žiniasklaida nuolat praneša naujienas apie smurto atvejus, tad ir pagrindinės partijos ėmė raginti griežtinti imigracijos politiką.

Moderatų partijos lyderis U. Kristerssonas, pasiglemždamas šią temą iš Švedijos demokratų, pareiškė, kad „socialinį sandorį grasina sužlugdyti“ 300 šaudymų ir 28 žuvusieji vien šiais metais, šimtai padegtų automobilių per riaušes Geteborge.

Centro dešiniųjų Moderatų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas prakalbo apie nesėkmingą imigrantų integracijos politiką.
Centro dešiniųjų Moderatų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas prakalbo apie nesėkmingą imigrantų integracijos politiką.

Svarbiausios Švedijos rinkimų temos (pagal liepą atliktą „Aftonbladet“ apklausą)

* Pabėgėliai ir imigrantai – 43 proc. (+7 proc. nuo birželio)

* Sveikatos apsauga – 39 proc. (-2 proc.)

* Įstatymas ir tvarka – 31 proc. (+1 proc.)

* Švietimas – 25 proc.

* Aplinkosauga ir klimatas – 24 proc. (+4 proc.)

Kas laimės rinkimus?

Naujausia „Sipo“ apklausa, atlikta rugpjūčio 12 dieną, rodo šiuos skaičius:

* Socialdemokratų partija – 24,8 proc.

* Švedijos demokratai – 19,4 proc.

* Moderatų partija – 19 proc.

* Centro partija – 9,9 proc.

* Kairioji partija – 9,1 proc.

* Žaliųjų partija – 5,9 proc.

* Liberalų partija – 5,6 proc.

* Krikščionys demokratai – 3,8 proc.

* Feministinė iniciatyva: 1 proc.

* Kiti – 1,5 proc.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"