Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Prahos pavasario sutriuškinimo metinės 

2018 rugpjūčio 22 d. 06:00
Moteris laiko seną leidinį, kurio viršelyje užrašyta "Praha 68. Prarasto pavasario vaizdai".
Moteris laiko seną leidinį, kurio viršelyje užrašyta "Praha 68. Prarasto pavasario vaizdai".
AFP/Scanpix nuotrauka

Čekija ir Slovakija antradienį minėjo 50 metų senumo įvykius, kai sovietų tankai sutriuškino Prahos pavasario demokratinį reformų judėjimą. Kai kurie apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad dabartinė padėtis tam tikrais atžvilgiais yra panaši.

Plačiai išplitęs judėjimas, vadovaujamas tuomečio Čekoslovakijos komunistų partijos lyderio Aleksandro Dubčeko, mėgino suteikti „socializmui žmogišką veidą“ totalitarinio režimo demokratinėmis reformomis. Tačiau 1968 metais naktį į rugpjūčio 21-ąją Sovietų Sąjungos kariai, padedami Bulgarijos, Rytų Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos dalinių, šį judėjimą brutaliai užgniaužė. Vien pirmąją dieną žuvo daugiau kaip 50 čekų ir slovakų. Pasak istorikų, per šią sovietų okupaciją iš viso žuvo 402 žmonės. Paskutiniai sovietų kariai šalį paliko tik 1991 metais, praėjus dvejiems metams po Aksominės revoliucijos, per kurią buvo nuverstas komunistinis režimas.

„Mūsų piliečiai kategoriškai atmetė okupaciją. Vis dėlto dalis Rusijos publikos tebelaiko tai „tarptautine pagalba“, – sakė proeuropietiškos piliečių iniciatyvos „Europos pulsas“ aktyvistas Tomaszas Peszynskis. Ši nevyriausybinė organizacija buvo viena organizatorių, prisidėjusių prie pirmadienio vakarą surengtos demonstracijos prie Rusijos ambasados Prahoje. Per šį piketą apie 300 žmonių mojavo plakatais su užrašais „Niekada neužmiršim“, „Stabdykit Rusijos imperializmą“ ir „Laisvė yra tiesa“. „Mūsų dienomis taip pat vyksta intervencija – kaip prieš 50 metų, bet šįkart pasitelkiami ne tankai, o propaganda, melagingos naujienos ir poveikis rinkimams“, – pridūrė T. Peszynskis.

Antradienį daug kur Čekijoje planuota surengti atminimo ceremonijų, koncertų ir kitų renginių. Okupacijos aukų minėjimas vyko ir prie radijo pastato Prahos centre, kur prieš 50 metų žuvo 15 neginkluotų žmonių, daugiausia jaunuolių, mėginusių neleisti sovietų pajėgoms jo užimti. Per renginį kalbas sakė Čekijos premjeras Andrejus Babišas, taip pat Parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas Milanas Štechas.

Vėlai vakare vietos popmuzikos žvaigždės, tarp jų Marta Kubišova, dalyvavo koncerte Prahos centrinėje Šv. Vaclavo aikštėje. 1968 metais M. Kubišova atvirai dalyvavo Prahos pavasario judėjime, o vėliau atliko šio laikotarpio žinomiausią dainą „Modlitba pro Martu“ („Malda už Martą“), kurioje yra ir žodžiai: „Tegul taika lieka šioje šalyje / Pyktis, pavydas, neapykanta, baimė ir ginčai teeišeina.“ Šalyje į valdžią grįžus pagal Maskvos dūdelę šokantiems lojaliems komunistų lyderiams, ši įtaigi daina buvo uždrausta, o M. Kubišova – nutildyta. Tokia padėtis truko iki 1989-ųjų, kai režimas buvo nuverstas.

Čekijos visuomeninė televizija parengė specialią programą apie 1968 metų rugpjūčio 21-osios įvykius. Vakare buvo transliuojama Slovakijos prezidento Andrejaus Kiskos kalba. Tačiau Čekijos prezidentas Milošas Zemanas – buvęs komunistas, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų – šia proga nusprendė nepasireikšti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"