Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Praeities nostalgija veržiasi pro kraštus 

2019 vasario 27 d. 13:10
Pergalės parką Kaliningrade siūloma kurti prie memorialo sovietų kariams.
Pergalės parką Kaliningrade siūloma kurti prie memorialo sovietų kariams.
RIA Novosti/Scanpix nuotrauka

Kaliningrado srityje plėtojama idėja įkurti Pergalės parką ir jame pastatyti sovietų kariams bei karvedžiams skirtų paminklų, kurie buvo demontuoti Lietuvoje ir Lenkijoje, kopijas.

Esą taip būtų parodyta derama pagarba tiems, kam šie paminklai buvo pastatyti. Lietuvos menininkai, menotyrininkai, istorikai ir politikai pažymi, kad tokius užmojus labai lemia politinės bei revanšistinės nuotaikos.

Palaikė „gerą idėją“

Kaliningrade įkurti parką, kuriame stovėtų Lietuvoje ir Lenkijoje demontuotų paminklų sovietų kariams bei karvedžiams kopijos, paragino Kaliningrado srities Karo, darbo, ginkluotųjų pajėgų ir teisėtvarkos organų veteranų visuomeninės organizacijos pirmininkas Jurijus Byčenkovas. Idėja pateikta per tarybos, veikiančios prie Kaliningrado srities gubernatoriaus, posėdį. Tarybos nariai jai pritarė ir pasiūlė Pergalės parką kurti prie memorialo sovietų kariams.

Anot Kaliningrado srities gubernatoriaus Antono Alichanovo, šiame parke galėtų būti eksponuojamos Lietuvoje ir Lenkijoje demontuotų statulų kopijos arba maketai, nes nėra galimybių perkelti pačių paminklų. „Tai labai gera idėja, mes ją palaikome. Kartu su Rusijos užsienio reikalų ministerija turime išsiaiškinti, kiek tokių paminklų yra, sudaryti jų rejestrą“, – kalbėjo A. Alichanovas.

Politinė potekstė

Žinia apie šį kaliningradiečių sumanymą Lietuvoje įvertinta kaip abejotina. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis pavadino ją akivaizdžiai politine. „Fiziškai paminklus galima atkurti ir kitose vietose, bet jie turės visiškai kitokią idėją ir prasmę. Naujas paminklas jau bus skirtas kitai auditorijai. Tai – politinis manifestas“, – tvirtino V. Petrulis.

Skulptoriaus, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Stasio Žirgulio tikinimu, iš tiesų kitoje vietoje kaip kopija atkurta skulptūra įgyja naują prasmę, ką jau kalbėti apie tokių kopijų statymą kitose valstybėse. Be to, bet koks jau sukurtų darbų kopijavimas būtų laikomas paprasčiausiu plagijavimu, už tai turėtų būti baudžiama.

„Norintieji pamatyti Lietuvoje demontuotus sovietmečio paminklus turėtų važiuoti į Grūto parką. Daryti jų kopijų nėra jokios prasmės“, – pažymėjo S. Žirgulis.

Dvelkia revanšizmu

Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Čepaitienė prisiminė, kad dar prieš keletą metų, kai Lietuvoje virė diskusijos dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo, Kaliningrado srities valdžia labai siekė jas perimti. „Gal jau tuomet ta idėja ir kilo, nes Kaliningrado srityje pakito atminties politika sovietinių reliktų atžvilgiu, ypač po Ukrainos įvykių“, – dėstė ji.

Anot R. Čepaitienės, Kaliningrado srityje puoselėjamos iš Maskvos inspiruojamos revanšistinės idėjos, ir šis Rusijos regionas tam pasirinktas neatsitiktinai. Mokslininkė neatmetė tikimybės, jog tas procesas vyksta dėl to, kad jau yra pasibaigęs terminas, kai Kaliningrado sritis turėjo būti demilitarizuota, o jos likimas tarptautinės teisės kontekste – sprendžiamas iš naujo. Tačiau visa tai esą tyliai užglaistyta.

Kartu Kaliningrade didinamas karinis potencialas ir formuojama atminties politika, kad regionas teisėtai priklauso Rusijai kaip Antrojo pasaulinio karo palikimas. „Labai panašu į demonstratyvų elgesį. Esą jei kaimynai paminklus griauna, mes juos atkursime ir turėsime“, – aiškino R. Čepaitienė.

Mokslų daktarės teigimu, viena yra tai, kad Kaliningrado srities valdžia nori pastatyti Lietuvoje ar Lenkijoje nugriautų paminklų kopijas, ir visai kas kita, kaip tą idėją priims vietos žmonės. „Kaliningrado srities gyventojai per dešimtis metų jau išsiugdė lokalų tapatumą. Jie linkę save vadinti ne rusais, o kaliningradiečiais. Todėl dar labai didelis klausimas, kaip vietiniai vertins tokį sumanymą“, – svarstė mokslininkė.

Ieško atpirkimo ožio

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario istoriko Arvydo Anušausko manymu, jei Kaliningrado srities valdžia nori statyti Lietuvoje demontuotų paminklų kopijas ar jų maketus, tegul tai ir daro. Nereikėtų labai tuo stebėtis.

Kaliningrado srityje jau nebe pirmą kartą bandoma kurstyti prieš Lietuvą nukreiptas nuotaikas. Kaip rašė „Lietuvos žinios, artėjant nuosprendžio Sausio 13-osios byloje paskelbimo datai, Kaliningrado srities dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas pasiūlė gatvę, kurioje įsikūręs Lietuvos generalinis konsulatas, pavadinti šioje byloje karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinamo Jurijaus Melio vardu.

Prieš mėnesį Kaliningrado srities Sovetsko miesto administracijos vadovas Nikolajus Voiščevas paskelbė, jog numatyta nebiudžetinių šaltinių lėšomis trijų dvylikaaukščių, esančių arčiausiai Lietuvos sienos, fasadus nudažyti Rusijos vėliavos spalvomis, kad visi atvykstantieji žinotų: čia – Rusija.

Anot Seimo nario A. Anušausko, beveik du pastaruosius dešimtmečius vykdoma tokia gretimos valstybės politika yra bandymas rasti atpirkimo ožį dėl visų Rusijos nesėkmių. Pirmiausia tai skirta „vietos vartojimui“, kad Kaliningrado srities gyventojai suvoktų savo kaimynes kaip priešes. „Siekiama įteigti, jog tuo atveju, jei Rusijos gyventojai susidurs su Rusijos politikos pasekmėmis, kurias Maskva bandys išspręsti agresyviomis užsienio politikos priemonėmis, bus kalta ne pati Rusija, o gretimos valstybės“, – aiškino parlamentaras.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika