Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Padniestrei iki pažadėtosios Šveicarijos dar toli 

2019 vasario 1 d. 17:00
Sergejus, kaip ir daugelis Antrojo pasaulinio karo veteranų, gauna rusišką
pensiją, kuri yra triskart didesnė už vietinę.
Sergejus, kaip ir daugelis Antrojo pasaulinio karo veteranų, gauna rusišką pensiją, kuri yra triskart didesnė už vietinę.
equaltimes.org nuotrauka

Prieš 28 metus (1990-ųjų rugsėjo 2 dieną) Padniestrė, regionas, įsispraudęs tarp Ukrainos ir Dniestro upės, paskelbė nepriklausomybę nuo Moldovos. Šio vienašališko atsiskyrimo nepripažino Jungtinių Tautų valstybės narės. 500 tūkst. tos „respublikos“ gyventojų vis dar gyvena kamuojami nežinios. Apie tai rašo portalas equaltimes.org.

Be gyventojų ir aktyviai kontroliuojamų sienų, Padniestrė turi savo vyriausybę ir ginkluotąsias pajėgas. Regionas spausdina savo valiutą ir išduoda pasus, bet nė vienas jų nėra pripažintas tarptautinės bendruomenės.

Padniestrės plotas sudaro 4163 kvadratinius kilometrus. Jei būtų laikoma teisėta, ji būtų viena mažiausių šalių Europoje. Valstybingumą kol kas pripažįsta tik Abchazija, Pietų Osetija ir Kalnų Karabachas (taip pat ginčytinos teritorijos).

Pastaruoju metu Padniestrės pareigūnai prakalbo apie planus atidaryti diplomatines atstovybes Maskvoje ir Kijeve. Jos jau veikia Suchumyje (Abchazija) ir Cchinvalyje (Pietų Osetija).

Turtingiausias regionas

Tiraspolio turgelyje galima įsigyti vietinės produkcijos. / equaltimes.org nuotrauka
Tiraspolio turgelyje galima įsigyti vietinės produkcijos. / equaltimes.org nuotrauka

„Kai buvo paskelbta nepriklausomybė, valdžia žadėjo mums, kad čia sukursime mažąją Šveicariją. Patikėjome. Kodėl gi ne? Juk turėjome potencialą“, – kalbėjo regiono sostinės Tiraspolio (antro pagal dydį Moldovos miesto) gyventoja Svetlana.

Į pensiją išėjusi biochemijos profesorė dabar dirba ne visu etatu, kad padėtų dukrai ir anūkams. Po ilgų ir bevaisių darbo paieškų Padniestrėje Svetlanos sūnus, taip pat akademikas, išmoko elektriko amato ir išvyko dirbti į Lenkiją.

Moteris su džiugesiu prisimena dienas Sovietų Sąjungoje. Jos problemos prasidėjo, kai ši iširo ir sustiprėjo nacionalistinės nuotaikos. „Niekas nesuprato, kas vyksta. Politinis elitas ėmė peštis tarpusavyje, o paprastiems žmonėms teko kentėti“, – pasakojo Svetlana.

„Kai buvo paskelbta nepriklausomybė, valdžia žadėjo mums, kad čia sukursime mažąją Šveicariją.“

Prieš atsiskirdama Padniestrė buvo turtingiausias sovietinės Moldovos respublikos regionas. Jame klestėjusi pramonė kūrė maždaug 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Prieš žlungant Sovietų Sąjungai gyvenimo lygis čia buvo dvigubai aukštesnis nei likusioje Moldovos teritorijoje.

„Sheriff“ respublika

Paskelbusi nepriklausomybę Padniestrės vyriausybė privatizavo didžiąją dalį regiono pramonės. Nemažai įmonių perėmė Rusijos ir Ukrainos oligarchai arba jos tapo Rusijos valstybės nuosavybe.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje du buvę socialistinės respublikos specialiųjų tarnybų nariai įsteigė privatų konglomeratą „Sheriff“. Šiandien jis kontroliuoja kone visus regiono gyvenimo aspektus. „Sheriff“ valdo prekybos centrus, bankus, naftos perdirbimo gamyklas, spirito varyklas, vaistines, mobiliojo ryšio tinklą, drabužių fabriką ir futbolo komandą.

„Iš tikrųjų turėtume vadintis „Sheriff“ respublika“, – juokavo 38-erių verslininkas Antonas. Vyras skundėsi, kad imtis verslo čia sudėtinga, nes visada kyla pavojus įsibrauti į konglomerato įtakos sferą.

Antonas daug metų dirbo Europoje ir taupė pinigus butui Tiraspolio centre. Jo būstas apstatytas Lenino statulėlėmis ir portretais. Anot verslininko, užsieniečiams tai patinka. „Jie čia atvyksta, kad pamatytų paskutinius sovietų pėdsakus Europoje“, – aiškino Antonas.

Yra viskas, ko reikia

Daugelis gyventojų turi ne vienos šalies asmens dokumentą. Moters rankose - Padniestrės, Rusijos ir Moldovos pasai. / equaltimes.org nuotrauka
Daugelis gyventojų turi ne vienos šalies asmens dokumentą. Moters rankose - Padniestrės, Rusijos ir Moldovos pasai. / equaltimes.org nuotrauka

„Tai normali šalis, o ne muziejus! – nesutiko Tiraspolio verslininkė Kira. – Nevažinėjame gatvėse arklių traukiamais vežimais ir neleidžiame dienų spoksodami į Leniną! Mums tai tik istorijos dalis.“

24 metų Kira gyvena bute, kuris mažai kuo skiriasi nuo kitų Europos būstų. Erdvioje svetainėje stovi odiniai foteliai, o virtuvėje sumontuota moderni technika. Jauna moteris studijavo Ukrainoje, vėliau – Prancūzijoje, tačiau panoro grįžti į Padniestrę. Tiraspolyje atidarė kavinę. Jos manymu, čia yra viskas, ko reikia, o ir gyventi paprasčiau.

Kiros sutuoktiniui Aleksui, kuriam dabar 28-eri, priklauso plastiko ir pakavimo įmonė. Ši registruota Moldovoje, mat tai suteikia prieigą prie daug platesnės rinkos. „Verslas yra verslas“, – pridūrė jis.

Kira laiko save patriote ir didžiuojasi šeimos laimėjimais. Jos senelis buvo vienas pagrindinių kovotojų dėl nepriklausomybės, penkerius metus ėjo viceprezidento pareigas. Tėvas yra parlamento narys ir priklauso valdančiajai politinei partijai „Atsinaujinimas“.

Jaunimas emigruoja

Deja, didžioji dalis Padniestrės gyventojų nėra tokie patenkinti. Vienašališka Padniestrės nepriklausomybė izoliavo regioną ir sudarė sąlygas skurdui bei nelygybei atsirasti.

Darbo trūkumas verčia daug žmonių palikti regioną. Kaip rodo Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas, vien 2015 metais iš Padniestrės išvyko apie 15 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Tai daugiausia jaunimas, ir jo pagrindinė kryptis – Rusija.

„Neketinu aukotis dėl šalies, kuri neturi man ko pasiūlyti“, – tvirtino 22 metų Olga, svajojanti Europoje tapti aktore. Ji piktinasi, kad Padniestrėje kultūrą kontroliuoja vyriausybė. Mergina šiuo metu laukia rumuniško paso. Jis turėtų suteikti daugiau galimybių gyventi Europoje.

Daugelis jaunuolių nori „normalaus“ gyvenimo – laisvai keliauti, mokytis užsienio universitetuose arba tiesiog apsipirkti. „Myliu šią šalį, bet mums tiek daug trūksta. Norėčiau, kad čia būtų atidaryta IKEA ir galėtume įsigyti modernesnių baldų, nes dabar dėl to tenka vykti į Moldovą ar Ukrainą“, – kalbėjo 24 metų Aleksandra.

Merginos šeimoje kalbos apie Moldovą kadaise buvo itin jautri tema. Jos tėvas kovėsi už nepriklausomybę, o mokykloje nuolat girdėjo, kad moldavai yra priešai. Vis dėlto ilgainiui Aleksandra suvokė, jog kiekvienas turi savo istorijos versiją. Merginos manymu, atsiskyrimas nieko gero nedavė.

Gali būti savarankiška

Politikai įsitikinę, kad yra kitaip. Kaip teigia „Atsinaujinimo“ partijos narė Marina Kovtun, Padniestrė visai puikiai laikosi ir parodė pasauliui galinti būti savarankiška. Nors Europa nepripažįsta jos kaip suverenios valstybės, į kai kurias šalis eksportuojama Padniestrėje pagaminta produkcija.

Tiesa, vietinės prekės gali būti parduodamos užsienyje tik tuo atveju, jei yra paženklintos kaip moldaviškos. Finansiniai sandoriai turi būti sudaromi Rusijos bankuose arba tiesiogiai Moldovoje, nes regiono valiuta nepripažįstama. Tai kelia daug kliūčių ir atbaido užsienio investuotojus.

Priešais Padniestrės parlamento pastatą stovi Lenino skulptūra. / equaltimes.org nuotrauka
Priešais Padniestrės parlamento pastatą stovi Lenino skulptūra. / equaltimes.org nuotrauka

Tiraspolyje veikiančio tekstilės fabriko ODEMA atstovas Aleksandras Sviderskis teigė, jog 85 proc. produkcijos tiekiama užsienio bendrovėms, daugiausia – Vokietijos. Šios siunčia medžiagas, modelius ir įrenginius, o fabrikas sukuria galutinį produktą.

Ženevoje įsikūrusio Tarptautinio taikos instituto profesorius Gilles Emmanuel'is Jacquet mano, kad Padniestrė sugebėjo taip ilgai išsilaikyti dėl Rusijos paramos. Maskva iki šiol nėra pripažinusi šio regiono suvereniteto, tačiau norėdama išsaugoti čia savo įtaką teikia daug pagalbos. Kremlius remia smulkųjį verslą, renovuoja pastatus, stato ligonines, skiria stipendijas studentams ir moka pensijas.

Nacionalisto etiketė

2015-ųjų visuotinio surašymo duomenimis, 34 proc. Padniestrės gyventojų yra rusai, 33 proc. – moldavai, 27 proc. – ukrainiečiais. Regione taip pat gyvena bulgarų (2,8 proc.), gagaūzų (1,2 proc.), baltarusių (0,6 proc.), vokiečių (0,3 proc.), lenkų (0,2 proc.).

Regiono futbolo klubo Tiraspolio "Sheriff" rungtynės. / equaltimes.org nuotrauka
Regiono futbolo klubo Tiraspolio "Sheriff" rungtynės. / equaltimes.org nuotrauka

„Čia yra ir mano žemė“, – tikino Veronika, vienos iš nedaugelio moldaviškų vidurinių mokyklų mokytoja. Moteris piktinosi, kad regioną palikusiems jos artimiesiems dabar reikia gauti vizas. Anot Veronikos, čia visur matyti Rusijos ir Padniestrės vėliavų, tačiau jei iškeli Moldovos trispalvę, kaipmat gauni nacionalisto etiketę.

Kai Padniestrė atsiskyrė, jos vyriausybė nusprendė išlaikyti sovietinius simbolius kaip atkirtį Moldovai. Tiesa, daugeliui tapatybės klausimas kuo toliau tuo mažiau yra svarbus. Vietos politikai, net ir tie, kurie palaiko nepriklausomybės diskursą, palankiai vertina šalių ekonominius ryšius. „Tapatybė neprikemša skrandžio“, – taip aiškina kai kurie jų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika