Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Padniestrė – separatistinė respublika, nežinanti, kur eiti 

2018 spalio 2 d. 13:57
Tiraspolis - pagrindinis Padniestrės miestas. /
Tiraspolis - pagrindinis Padniestrės miestas. /
Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Tuo metu, kai tarptautinis dėmesys sutelktas į karą Rytų Ukrainoje, dar vienas Rusijos remiamas separatistų konfliktas bemaž tris dešimtmečius rusena prie vakarinių Ukrainos sienų beveik nepastebėtas.

Padniestrė – siauras 4 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos ruoželis Moldovos rytuose palei Ukrainos sieną, iš vakarinės pusės atskirtas upės, pasiskelbė nepriklausomu 1990 metais. Prieš tai Moldova priėmė įstatymus, pagal kuriuos moldavų kalba įgijo valstybinės kalbos statusą ir buvo pereita prie lotyniškos abėcėlės. Padniestrės rusakalbiai išsigando, kad Moldova sieks susijungti su Rumunija, su kuria ją sieja istoriniai, kultūriniai ir kalbiniai ryšiai. 1992 metais kilo karinis konfliktas, per kurį, įvairiais vertinimais, žuvo nuo 600 iki 1000 žmonių. Rusijos kariuomenė ir savanoriai iš Rusijos parėmė Padniestrės separatistų pajėgas. Karas truko keturis mėnesius ir baigėsi paliaubomis, o paskui buvo pasirašytas susitarimas, kad Rusijos, Moldovos ir Padniestrės taikdariai veiks vadovaujami bendros vadovybės.

1999 metais Stambule Rusija įsipareigojo išvesti savo kariuomenę iš Padniestrės, bet to nepadarė, ten laiko apie 1000 savo kariškių ir 400 vadinamųjų taikdarių.

Šiandien Padniestrė yra pasaulyje nepripažįstama valstybė, savo sostine laikanti Tiraspolio miestą ir turinti savo valdžią. Tačiau ginčas dėl Tiraspolio politinio statuso nėra išspręstas. Separatistinė prorusiška valdžia reikalauja suverenumo, Kišiniovas sutinka suteikti regionui specialų autonomijos statusą, panašų į tokį, kokį turi kitas Moldovos regionas – Gagauzija. Derybose tarp Kišiniovo ir Tiraspolio niekas nepasistūmėjo į priekį, nors kai kurie praktiniai klausimai sprendžiami. Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) atidarė Italijos finansuojamą centrą, kuris išduoda neutralias mašinų ir motociklų numerių lenteles, leidžiančias vairuotojams laisvai kirsti sieną tarp Moldovos ir Padniestrės. Su tokiais numeriais mašinos iš Padniestrės gali važinėti ir po Europos Sąjungą (ES). 82 proc. ūkių Dubesario pasienio regione grąžinti jų teisėtiems savininkams – Moldovos ūkininkams, negalintiems prieiti prie savo žemių Padniestrėje. Maža to, ESBO teigimu, vaikams ir mokytojams dabar leidžiama laisvai kirsti pasienio patikros punktus, kad jie galėtų lankyti lotynų abėcėlę vartojančias mokyklas Moldovos kontroliuojamoje teritorijoje. Ant derybų stalo guli ir kiti praktiniai reikalai, pavyzdžiui, mėginama susitarti, kad Padniestrės universiteto diplomai būtų pripažįstami Moldovoje ir būtų panaikinta abipusiškai taikoma telekomunikacijų blokada.

Susiskaldžiusi visuomenė

Rugpjūčio viduryje Ukraina ir Moldova pareiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės surengtų karinių mokymų demilitarizuotoje Padniestrės zonoje be trišalės jungtinės vadovybės leidimo. Specialiai ESBO stebėtojų misijai Moldovoje nebuvo leista vykdyti visaverčio monitoringo.

Kijevas visuomet pasisakė už teritorinį Moldovos vientisumą. Visai neseniai abi valstybės atidarė bendrą sienos perėją Padniestrės ruože, dideliam separatistų nepasitenkinimui. Maža to, iš Padniestrės bendrovių, norinčių eksportuoti į Ukrainą, reikalaujama būti įregistravus savo verslą Moldovos institucijose. Nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Donbase ir nelegaliai užgrobė bei prisijungė Krymą, Ukraina dar labiau atliepia Moldovos kovai atgauti Rusijos palaikomą separatistinį savo regioną. Būgštaujama, kad Minsko taikos procesams nedavus jokių rezultatų ir neatkūrus Ukrainos rytinės sienos su Rusija padėtis Rytų Ukrainoje tampa panaši į įšaldytą konfliktą Padniestrėje.

Ukrainos kaimynė Moldova, siekianti narystės Europos Sąjungoje, yra labiau pasistūmėjusi šiame kelyje nei Kijevas. Drauge dėl milžiniško korupcijos masto Moldovoje jaučiamas ir nusivylimas proeuropietiškais politikais. Kovą Kišiniove žygiavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių, reikalaujančių suvienyti Moldovą ir Rumuniją, kuri jau yra ES narė. Toks susiliejimas vargiai įmanomas, bet problema išryškina skilimą Moldovos visuomenėje. Ji smarkiai susiskaldžiusi į Vakarų ir Maskvos šalininkus. Tai lėmė, jog prezidentu buvo išrinktas prorusiškas Igoris Dodonas. Šiuo metu iš jo laikinai atimti prezidento įgaliojimai, nes jis atsisako patvirtinti naujus ministrus. I. Dodono prezidentinės galios jau keturis kartus buvo sustabdytos už atsisakymą patvirtinti vyriausybės siūlomus kandidatus į ministrus arba pasirašyti parlamento priimtus įstatymus. I. Dodonas nesutiko patvirtinti sveikatos ir žemės ūkio ministrų, nes, jo manymu, jie neturi reikiamų gebėjimų. Dabar dekretus turės pasirašyti šalies premjeras arba parlamento pirmininkas.

I. Dodonas nuolat susikerta su valdančiąja koalicija, siekiančia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga ir JAV.

Jis yra pareiškęs, kad nori surengti referendumą dėl Padniestrės reintegracijos į Moldovą, ir pažadėjo, kad po Moldovos parlamento rinkimų 2019 metais bus aptarti konkretūs scenarijai, kaip tokia reintegracija galėtų būti įgyvendinta. Tačiau separatistų lyderiai Tiraspolyje nenori apie tai nė girdėti. Jie siekia Padniestrės nepriklausomybės pripažinimo ir kalba apie prisijungimą prie Rusijos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Moldova seniai kaltina Rusiją ne stabdant, o kaip tik kurstant konfliktą Padniestrėje. Liepą NATO viršūnių baigiamojoje deklaracijoje Rusija raginama išvesti savo pajėgas iš Moldovos (t. y. Padniestrės), taip pat Gruzijos ir Ukrainos. 1999 metais per ESBO viršūnių susitikimą Stambule Rusija įsipareigojo išvesti savo kariuomenę iš Padniestrės, bet to nepadarė ir neketina daryti. Be maždaug 1000 kariškių, Rusija laiko Padniestrėje ir 400 vadinamųjų savo taikdarių.

Su Rusijos vėliavomis ir portretais švenčiama pergalės diena Tiraspolyje.
Su Rusijos vėliavomis ir portretais švenčiama pergalės diena Tiraspolyje.

Arčiau Europos, kad išgyventų

Padniestrė dažnai vadinama paskutiniu komunizmo bastionu, viskas joje dar primena sovietinį gyvenimą, tarsi būtum atsidūręs praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Rusijoje. Ten stūkso didžiuliai sovietiniai daugiabučiai – ankštų butų blokai, gausu propagandos – visas Tiraspolis nukabinėtas stendais, liaupsinančiais nepriklausomybę nuo Moldovos, skverai šlovina 1945 metų pergalę prieš nacistinę Vokietiją. Tiraspolio šaligatviais žingsniuoja nuobodžiaujantys Rusijos kareiviai, priešais parlamento pastatą – įspūdingo dydžio Lenino paminklas. Valstybinė Padniestrės vėliava su pjautuvu ir kūju – paskutinė pasaulyje su pavaizduotais SSRS simboliais.

Vis dėlto tai netrukdo Padniestrei vis daugiau eksportuoti į Vakarus (Italiją, Skandinaviją, Vokietiją) tekstilę, konjaką, ikrus pagal Moldovos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartį, įsigaliojusią 2016 metais. 2017 metais Padniestrės eksporto į ES dalis pasiekė 37 proc. ir pranoko eksporto dalį, skirtą didžiajam broliui.

Eksportas į Europos Sąjungą vykdomas pasitelkus gudrybę. Kadangi tarptautinė bendruomenė Padniestrės nepripažįsta, ant prekių turi būti parašyta „Pagaminta Moldovoje“. Ekspertų teigimu, maždaug 70 proc. Moldovos eksporto į Europą iš tikrųjų ateina iš Padniestrės. Mat Moldovos ekonomika gana netvari, bet ir ji daug laimi iš tokios padėties, nes Padniestrės įmonės turi registruotis Kišiniove ir ten mokėti mokesčius.

Padniestrės separatistai stebi sieną su Ukraina.
Padniestrės separatistai stebi sieną su Ukraina.

Tiesą sakant, kokio nors kito pasirinkimo Padniestrė ir neturi, nepaisant paramos iš Maskvos, kas mėnesį kiekvienam pensininkui išmokančios po 10 dolerių. Po savo revoliucijos Ukrainai aiškiai pasukus proeuropietišku keliu, Padniestrė ėmė tolti nuo Maskvos įtakos orbitos, tapo atviresnė. „Padniestrės dienos suskaičiuotos“, – komentavo vienas bankininkas, dirbantis Kišiniove.

Visos viltys – su Rusija

Vis dėlto kažin ar Padniestrė greitu laiku liausis egzistavusi. Politiniu požiūriu niekas nesikeičia. Separatistų užsienio reikalų ministras Vitalijus Ignatjevas sakė: „Mes nesiekiame megzti glaudesnių santykių su Moldova, mūsų tikslas – tik spręsti problemas, su kuriomis susiduria paprasti žmonės.“

Daug Padniestrės gyventojų turi rusiškus pasus, labai dažnai po dvi ar kelias pilietybes – Moldovos, Ukrainos, Rusijos ir Rumunijos įvairiomis kombinacijomis. Tačiau separatistai neleidžia Padniestrėje rengti nei Moldovos parlamento, nei prezidento rinkimų, bet rengia Rusijos prezidento ir Dūmos rinkimus. Sveikindamas naujos sudėties Rusijos Dūmą, tarsi ji atstovautų ir Padniestrės rinkėjams, regiono lyderis Vadimas Krasnoselskis priminė: „Būtent su Rusija mūsų valstybės gyventojai sieja savo viltis.“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"