Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Naujasis Armėnijos režimas už Maskvos pasaitėlio 

2018 spalio 15 d. 13:40
Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas NVO valstybių suvažiavime / 
Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas NVO valstybių suvažiavime / 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Maskva vis labiau spaudžia naująjį Armėnijos lyderį. Nuo pavasario, kai Nikolas Pašinianas gavo valdžią, jo vyriausybė Kremliaus nepasitenkinimui ėmėsi baudžiamųjų veiksmų prieš valstybės viduje veikiančius Rusijos oligarchus ir su jais susijusius armėnus. Tačiau Maskvos spaudimo strategija, meilinantis ir gretinantis prie Armėnijos premjero, stengiantis, kad šis užsienio reikalų sferoje šoktų pagal Rusijos dūdelę, pasirodė sėkminga. Apie tai rašo politinės analizės platforma „Jamestown Foundation“.

Atviru klausimu lieka tai, ar Nikolas Pašinianas jaučiasi turįs sumokėti tokią kainą, idant galėtų laisvai įgyvendinti vidaus politikos programą ir ar iš tiesų jis pasiryžęs siekti vis labiau nepriklausomos užsienio politikos. Atsakymas paaiškės stebint artėjančius visuotinius rinkimus, kurie ką tik buvo paankstinti iš kitų metų į šių metų gruodžio 9 dieną. Tikėtina, kad Nikolas Pašinianas laimės, gavęs didžiąją daugumą balsų, dėl to, kad jį palaiko dauguma Armėnijos gyventojų, norinčių matyti, kaip Rusijos dominavimas šalyje ir su juo susijusi korupcija raunami su šaknimis.

Priešingai, nei daugelis mano, Jerevano kontaktai su Maskva nuo Nikolo Pašiniano atėjimo į valdžią tapo dar glaudesni. Maskva tiki, kad iš Armėnijos gali pasiimti tai, ko jei reikia.

Nuo to laiko, kai 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, dėl savo geografinės padėties, karo su Azerbaidžanu, okupuotų teritorijų bei ekonominio silpnumo, Armėnija visad kliovėsi Rusijos parama. Šalis ribojasi su dviem priešiškomis jos egzistavimui valstybėmis: Turkija ir Azerbaidžanu. Su pastaruoju santykiai visada buvo sudėtingi. Armėnija taip pat ribojasi su Gruzija, kurios konfliktas su Maskva komplikavo visą užsienio prekybą. Tačiau Armėnijos teritorija neturi bendros sienos su Rusija. Vis dėlto Maskva Armėniją remia ne vien dėl bendros religijos, bet ir dėl komplikuotų santykių su Armėnijos kaimynais ir noru naudotis valstybe kaip svertu prieš jas, norint stiprinti savo įtaką regione.

Armėnijai kariaujant su Azerbaidžanu jokia Jerevano vyriausybė nesijautė galinti apsieiti be Rusijos kariuomenės pagalbos ar pasipriešinti Rusijos karinei bazei Giumryje, nepaisant to, kad ta bazė sukėlė aibę problemų armėnams – būta nutikimų, kurių metu mirė greta bazės gyvenę armėnai. Vos armėnams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, Rusijos vyriausybė turi galimybę provokuoti Azerbaidžaną ir Turkiją, idant parodytų, kad Armėnija negali apsieiti be Rusijos kariuomenės.

Manyta, kad iki pavasario protestų priešiškų jėgų apsupta, priėjimo prie jūros neturinti, resursų stokojanti ir industriškai nepažengusi Armėnija yra priklausoma nuo Rusijos pinigų įplaukų ir už jų stovinčių oligarchų. Armėnai, nors ir nenoriai, buvo susitaikę, kad tai yra kaina, kurią jie turi sumokėti, kad valstybė egzistuotų ir išsilaikytų. Tačiau išėję š gatves žmonės Nikolui Pašinianui suteikė galią sukilti prieš tokią korupciją. Daugelis užsienio politologų ir komentatorių Armėnijos revoliuciją netgi vadino „Maidanu“, galinčiu palaužti oligarchų jėgą ir leisti Jerevanui atsiplėšti nuo Rusijos.

Tačiau Nikolo Pašiniano kova su korupcija vyksta ne kovojant su priežastimis, tai yra Rusijos kišimusi į Armėnijos reikalus, bet su pasekmėmis. Vykstanti kovos su korupcija kampanija kol kas tėra šou. Agasi Jenokanas, Jerevano politinių tyrimų centro vadovas, teigia, kad lygiai tą patį galima pasakyti apie Armėnijos premjero tariamą atitolimą nuo Maskvos. Agasi Jenokanas tvirtina, kad iš tikrųjų tai nevyksta, o politikas, o Nikolas Pašinianas tarptautiniais klausimais ir toliau veiks išvien su Maskva. Naujasis Armėnijos lyderis patiria nuolatinį Rusijos spaudimą ir tikrai nėra užsienio reikalų politikos ekspertas.

Priešingai, nei daugelis mano, Jerevano kontaktai su Maskva nuo Nikolo Pašiniano atėjimo į valdžią tapo dar glaudesni. Maskva tiki, kad iš Armėnijos gali pasiimti tai, ko jei reikia.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apie Armėnijos atstovus užsienyje atsiliepia itin paniekinamai, nediplomatiškai ir naudodamas net Rusijai nebūdingą itin aštrią ir tiesioginę kalbą. Anot Agasi Jenokano tokie oficialūs veiksmai atspindi faktą, kad Maskva daugiau nebeturi tiek oligarchų svertų Jerevane ir yra priversta veikti per oficialius vyriausybės kanalus.

Nepaisant to, Kremlius sėkmingai daro įtaką Nikolo Pašiniano užsienio politiką. Pareigingai sudalyvavęs Nepriklausomų Valstybių Sandraugos suvažiavime Diušanbė Armėnijos lyderis sutiko į Siriją siųsti Armėnijos gydytojus ir karinį personalą. Net Seržas Sargsianas, asmuo, nuverstas dėka Nikolo Pašiniano revoliucijos, tai daryti atsisakydavo. Panašu, kad dabartinis premjeras baiminasi, jog prasidės naujas karas dėl Kalnų Karabacho ir mano, kad negali sau leisti įžeisti Maskvos. Agasi Jenokanas užtikrina, kad tos baimės labiau atspindi Nikolo Pašinianio patirties trūkumą, nei rimtą tykančią grėsmę.

Taigi nepaisant to, kad Rusijai nepavyko išlaikyti visų oligarchinių ryšių, Armėnijos vyriausybė ir toliau sėkmingai vykdo Kremliaus pageidaujamą užsienio politiką. Jei gruodžio rinkimuose triumfuos Nikolas Pašnianas ir jį palaikantieji, tikrai būtų įmanoma atsiplėšti nuo Maskvos. Tačiau pastarųjų mėnesių pamoka yra ta, kad net jei Jerevanas stengsis tai padaryti, jis susidurs su vis didėjančiu spaudimu Maskvai tikint, kad taip elgtis gali nereaguojant jokioms užsienio jėgoms.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"