Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Nauja koalicija Latvijoje derina paskutinius akordus 

2018 lapkričio 14 d. 06:05
Naujosios konservatorių partijos lyderis Janis Bordanas turi galimybę sudaryti gyvybingą centro dešiniųjų koaliciją ir pateikti planą Latvijai ateinantiems ketveriems metams. /
Naujosios konservatorių partijos lyderis Janis Bordanas turi galimybę sudaryti gyvybingą centro dešiniųjų koaliciją ir pateikti planą Latvijai ateinantiems ketveriems metams. /
Reuters/Scanpix nuotrauka

Derybos dėl kitos Latvijos penkių partijų valdančiosios koalicijos vyksta geriau, nei tikėtasi, tad netrukus Latvija gali turėti naują centro dešiniųjų vyriausybę, vadovaujamą Janio Bordano. Po susitikimo su potencialiais koalicijos partneriais jis pranešė, kad partijoms pavyko susitarti dėl būsimos Latvijos vyriausybės prioritetų.

Latvijoje jau antras mėnuo po rinkimų vyksta naujos vyriausybės formavimas – prezidento Raimondo Vėjonio paskirtas konservatorių premjeras J. Bordanas dar turi laiko iki lapkričio 21 dienos sudaryti centro dešiniųjų koaliciją tokiu metu, kai ši Baltijos valstybė tebesigalynėja su jos finansų sektorių užgriuvusiais sunkumais. Jei J. Bordanui nepavyktų, prezidentas skirtų kitą kandidatą į premjerus.

Daugiausia vietų parlamente laimėjusi rusakalbių „Santarvė“ toliau liks izoliuota dėl savo prorusiškos pozicijos, kuri sėkmingai į Vakarus žengiančiai Latvijai visiškai nepriimtina.

Naujosios konservatorių partijos lyderis tariasi su keturiomis partijomis – tokios koalicijos daugiausia ir valdė Latviją nuo 1991 metų, kai ji po SSRS žlugimo atkūrė nepriklausomybę.

Apie 2 mln. gyventojų turinti Baltijos valstybė, NATO ir Europos Sąjungos (ES) bei euro zonos narė, šiemet patyrė stiprų smūgį, kai trečias pagal didumą jos bankas buvo apkaltintas pinigų plovimu, o teisėsaugos pareigūnai centrinio banko valdytojui pateikė kaltinimus kyšininkavimu stambiu mastu. Pasak prezidento R. Vėjonio, finansų sektoriaus suirutė ir įtampa santykiuose su kaimyne Rusija yra svarbiausi kitos Latvijos vyriausybės prioritetai.

Už borto – dvi partijos

Lapkričio 7 dieną gavęs prezidento įgaliojimus J. Bordanas iškart pareiškė, kad neketina įtraukti į derybas ministro pirmininko Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungos, kadenciją baigiančios koalicijos pagrindinės partnerės, praradusios beveik pusę turėtų vietų parlamente.

Per rinkimus spalio 6 dieną latviai išrinko 100 vietų parlamentą, į kurį pateko 7 partijos, 6 jų iki šiol dalyvavo koalicijos darybose. Septintoji yra daugiausia vietų parlamente laimėjusi rusakalbių partija „Santarvė“, tačiau su ja nesiderama ir ji toliau liks izoliuota dėl savo prorusiškos pozicijos, kuri sėkmingai į Vakarus žengiančiai Latvijai visiškai nepriimtina. Visus pastaruosius metus „Santarvė“ buvo pasmerkta likti opozicijoje, nes jokios kitos partijos su ja nebendradarbiavo.

5 partijų koalicija, paliekant už borto žaliuosius ir valstiečius bei „Santarvę“, turėtų parlamente patogią 66 mandatų daugumą. Per rinkimus J. Bordano naujieji konservatoriai laimėjo Saeimoje 16 vietų. Populistinės „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) vadovas Aldis Gobzemas ir liberaliam susivienijimui „Už plėtrą! Už!“ vadovaujantis Artis Pabrikas yra kiti du svarbiausi galimos naujos koalicijos lyderiai. Į koaliciją taip pat įeitų dešiniųjų Nacionalinis aljansas ir liberalų bei konservatorių susivienijimas „Naujoji vienybė“.

Prioritetai – saugumas ir finansai

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Skirdamas J. Bordaną, prezidentas R. Vėjonis sakė, kad iš naujosios vyriausybės tikisi, jog ji stiprins Latvijos saugumą ir jos finansų sistemą bei sudarys subalansuotą valstybės biudžetą. Kaip labai svarbius dalykus prezidentas minėjo pinigų plovimą užkertančius mechanizmus bei teroristų finansavimo problemą. Ji tapo aštri Latvijai, kai paaiškėjo, jog dabar jau žlugęs bankas ABLV padėjo įvykdyti transakcijas, susijusias su Šiaurės Korėjos raketų programa.

J. Bordanas pradėjo dirbti Saeimoje 1993 metais kaip tuometės liberalios partijos „Latvijos kelias“ narys.

Jis taip pat yra dirbęs buvusio premjero Valdžio Dombrovskio patarėju, o 2012–2014 metais buvo teisingumo ministras.

Kaip savo būsimos vyriausybės prioritetus J. Bordanas nurodė įstatymo valdžios stiprinimą ir socialinės nelygybės mažinimą. Jo vyriausybė taip pat ketina panaikinti dabartinę žaliosios energijos subsidijavimo sistemą, imtis švietimo ir sveikatos apsaugos reformų, demografinių problemų, reformuoti savivaldą.

Pastarieji parlamento rinkimai Latvijoje buvo vieni svarbiausių per praėjusį dešimtmetį, nes jie atvedė į Saeimą naują politinių partijų kartą ir nustūmė į šoną iki šiol dominavusias politines jėgas. Jų praradimus per rinkimus lėmė trys naujokės: Naujųjų konservatorių partija, „Už plėtrą! Už!“ ir populistinė „Kam priklauso valstybė?“ Tačiau skirtingai nei daug kur kitur pasaulyje, Latvijoje neįvyko posūkio nei į dešiniųjų nacionalizmą, nei į ekonominį kairiųjų populizmą. Iškilusios naujokės nėra ekstremistinės, jos atėjo su stipria antikorupcine platforma ir yra linkusios bendradarbiauti.

Latvijos televizija pranešė, kad partneriai jau dalijasi ministerijų portfelius. Naujųjų konservatorių partija pretenduoja į premjero, finansų, vidaus reikalų, švietimo ir mokslo ministrų postus. KPV LV gali gauti žemės ūkio, ekonomikos ir transporto ministerijas. „Už plėtrą! Už!“ siūlomi gamtosaugos ir regionų plėtros, sveikatos ir socialinių reikalų ministrų portfeliai. „Naujoji vienybė“ deleguos į vyriausybę teisingumo ir užsienio reikalų ministrus. Tuomet Nacionaliniam aljansui atiteks kultūros ir gynybos ministerijos. Prezidentas pareikalavo, kad su juo būtų derinamos svarbiausių ministrų, įskaitant gynybos ir užsienio reikalų, kandidatūros.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"