Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Migrantų karavanas pasiekė JAV sieną 

2018 lapkričio 16 d. 15:37
Migranai tikisi prasigauti į Jungtines Valstijas./
Migranai tikisi prasigauti į Jungtines Valstijas./
Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Centrinės Amerikos migrantų karavanas po daugiau nei mėnesį trukusios kelionės per Meksiką pasiekė JAV sieną, nepabūgęs prezidento Donaldo Trumpo pasiųstų tūkstančių kareivių.

Auštant apie 800 migrantų 22-iem autobusais atvyko į Tichuaną, esančią kitoje sienos pusėje nuo Kalifornijos miesto San Diego. Didžiuliai būriai žmonių su manta ant pečių iš greitkelio plūstelėjo į miestą, kuriame jau kelios dienos buvo susitelkę maždaug 750 anksčiau atvykusių migrantų. Šiomis dienomis dar didesnės migrantų grupės pasiekia Meksikos ir JAV sieną.

JAV pasieniečiams rengiantis pasitikti karavaną, beveik 6 tūkst. D. Trumpo pasiųstų kariškių stiprino sieną betoninėmis užtvaromis ir spygliuotų vielų tvoromis. JAV uždarė keturias eismo juostas dviejuose sienos kirtimo punktuose iš Tichuanos į Kaliforniją, kad kareiviai ir pasieniečiai galėtų atremti „invaziją“, kaip tai pavadino prezidentas D. Trumpas.

Šios minios žmonių bėga daugiausia nuo skurdo ir neramumų vadinamajame Centrinės Amerikos Šiaurės trikampyje – jį sudaro Salvadoras, Gvatemala ir Hondūras. Šiose valstybėse siaučia banditų gaujos, smurtas ir nusikalstamumas yra vieni didžiausių pasaulyje.

Tačiau migrantus priešiškai pasitinka ne tik JAV prezidentas, bet ir Tichuanos gyventojai. Šimtai jų surengė protestą miesto Draugystės parke netoli pajūrio, kur migrantai įrengė savo stovyklą palei Meksiką ir Jungtines Valstijas skiriančią tvorą. Giedodami Meksikos himną ir skanduodami „Lauk iš Tichuanos“, „Meksika turi savų problemų“ protestuotojai svaidė į migrantus akmenis.

Arnoldo Astorga iš vietos budrumo būrio sakė, kad tai iš tiesų panašu į invaziją – „jie čia atvyksta be jokios pagarbos“. „Mes jūsų nenorime. Ar jums patiktų, jei atvyktume į jūsų namus ir viską sujauktume?“, – šaukė viena moteris. „Jie smurtiniu būdu pateko į šalį, reikalauja paslaugų, rūko marihuaną, – piktinosi Tere Lamas. – JAV jau pareiškė, kad jų nepriims, tai kas bus?“.

Karavanas atvyksta į Tichuaną.
Karavanas atvyksta į Tichuaną.

Pasak Meksikos vidaus reikalų ministro Alfonso Navarrete, protestą pakurstė gandai, jog migrantai atsisakė vietos gyventojų dovanoto maisto, prieglobsčio ir drabužių. Jis paragino meksikiečius „nekriminalizuoti“ karavano.

Kai kurie migrantai iš tiesų atsisako registruotis Tichuanoje jiems parengtose prieglaudose baimindamiesi, kad Meksikos valdžia perduos jų pavardes Jungtinėms Valstijoms.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Po ilgos kelionės – ilgas laukimas

Prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, migrantams, kurie nelegaliai pateks į JAV, nebus leista prašyti prieglobsčio, jie automatiškai bus deportuojami.

Karavanas pradėjo savo kelionę spalio 13 dieną San Pedro Suloje, Hondūre, daugiau nei už 4300 kilometrų nuo Tichuanos. Po šešių dienų migrantai šturmavo Meksikos ir Gvatemalos sieną, susirėmė su policija, o paskui, Meksikos valdžiai atsisakius juos įsileisti kaip grupę, perbrido upę, skiriančią abi šalis.

Ankstesni tokie karavanai neviršydavo kelių šimtų žmonių, bet vienam buvusiam politikui feisbuke paskleidus žinią apie planuojamą karavaną, naujiena greitai pasklido. Pirmieji iškeliavo daugiau kaip 1000 hondūriečių, tūkstančiai žmonių prie jų prisijungė kaimyninėje Gvatemaloje ir paskui Meksikoje.

Keliaudami kartu, kad apsisaugotų nuo Meksikos gaujų, kurios nuolat plėšia, grobia ir žudo migrantus, jie kelias savaites žygiavo arba važiavo autostopu per pietinę ir centrinę Meksiką, daugelis avėdami tik plastikines šlepetes, kai kurie stumdami vežimėliuose vaikus. Jų kelionė per Šiaurės Meksiką paspartėjo, kai donorai ir kai kuriais atvejais vietos valdžia skyrė autobusus, kad migrantai judėtų toliau, užuot pasilikę.

Automobiliai, išsirikiavę prie JAV gynybos departamento įrengtų barjerų, laukia eilėje kirsti sieną į JAV.
Automobiliai, išsirikiavę prie JAV gynybos departamento įrengtų barjerų, laukia eilėje kirsti sieną į JAV.

„Dabar, kai pasiekėme sieną, jaučiuosi daug geriau. Pavargusi, bet geriau. Praleidau kelyje mėnesį su keturiomis dukromis“, – Tichuanoje sakė 32 metų migrantė iš Hondūro Miriam Fernandez. Prieš kelias dienas į šį miestą taip pat atvyko nedidelė LGBT grupė, anksčiau atsiskyrusi nuo pagrindinio karavano dėl patiriamos tiek vietos gyventojų, tiek kitų migrantų diskriminacijos.

Tačiau išeiviai iš Centrinės Amerikos turi būti pasirengę ilgam laukimui, jei nori siekti prieglobsčio Jungtinėse Valstijose ir įgyti legalią teisę gyventi. Prezidento D. Trumpo įsakymu, migrantams, kurie pateks į JAV ne per oficialius sienos kirtimo punktus, nebus leista prašyti prieglobsčio ir jie automatiškai bus deportuojami. Karavanas buvo tapęs JAV kadencijos vidurio rinkimų tema – kampanijos metu D. Trumpas perspėjo, kad jame apstu gaujų narių, užkietėjusių nusikaltėlių ir net Artimųjų Rytų teroristų.

Oficialūs pasienio postai tikriausiai praleidinės migrantus tik labai mažomis dalimis. JAV teigia, kad jų prieglobsčio sistema perkrauta, nes per pastaruosius penkerius metus prašymų padaugėjo 2000 procentų. Šiuo metu nagrinėjama 700 tūkst. prieglobsčio prašymų.

Įstatymai įpareigoja išklausyti prieglobsčio prašymą, jei į JAV atvykę migrantai sako, kad savo šalyse bijo smurto. Europos Komisija paragino JAV neišsiųsti migrantų atgal į jų šalis, kur jiems gresia pavojus. „Kiekviena pasaulio valstybė turi teisę ginti ir saugoti savo sienas ir kiekviena pasaulio valstybė turi pareigą tai daryti gerbdama žmogaus teises“, – sakė Europos teisingumo komisarė Vera Jourova.

Laukiami, jei elgsis padoriai

Tichuanos prieglobsčio centrai per maži, kad sutalpintų tokį kiekį migrantų. „Ieškome vietų žmonėms priglausti, bet esame susirūpinę, – sakė Tichuanos migracijos departamento direktorius Cesaras Palencia. – Patalpos jau 90 proc. ir daugiau užpildytos. Svarstome kitas galimybes, tai galėtų būti lauko stadionas ar kitos atviros erdvės. Jaučiamės apleisti Meksikos federalinės valdžios. Prašėme papildomų lėšų ir koordinavimo strategijos, bet kol kas – nieko“.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra ir Raudonasis Kryžius atidarė savo biurus Tichuanoje, vietos savanoriai, daugiausia iš bažnyčios organizacijų, stengiasi aprūpinti naujai atvykstančius migrantus maistu ir drabužiais. Sporto centre, kur įrengta laikina pastogė, ant žemės išrikiuotos eilės čiužinių ir antklodžių 360 migrantų.

Tichuana visuomet buvo miestas, iš kurio meksikiečiai irgi traukdavo į Šiaurę ieškoti geresnio gyvenimo JAV. Tačiau su tokiu kiekiu žmonių, atvykusių iš toli, Tichuana dar nebuvo susidūrusi. Nuo 2016 metų į Tichuaną atvyko daugiau kaip 15 tūkst. migrantų iš Haičio, tačiau gyventojai liko gana draugiški jų atžvilgiu. „Mums nekilo jokių problemų su haitiečiais. Atvykę jie ėmė dirbti. Tikiuosi, kad tas pats bus ir su šia grupe“, – sakė Víctoras Coronelis iš Tichuanos policijos migrantų reikalų padalinio.

Jam antrina prieglobsčio centre dirbanti Linda Borde: „Jei jie atvyko dirbti ir pavers mūsų miestą geresne vieta, kaip haitiečiai, tuomet yra laukiami. Daugumai jų tikriausiai nepavyks kirsti sienos, tad čia pasilikę turės susikurti kokią nors ateitį“.

Geriau žūti, nei mirti badu

Stovėdamas paplūdimyje ties ta vieta, kur Meksika susitinka su JAV, 24 metų Carlosas Castellano, uždėjęs ranką ant tvoros, skiriančios Tichuaną nuo San Diego, plačiai šypsojosi ir sakė: „Esu labai susijaudinęs. Buvo sunku atkakti taip toli, bet viskas pavyko, žmonės labai padėjo“. Jis paliko savo namus Hondūro sostinėje Tegusigalpoje, kai MS-13 gauja nužudė vieną jo brolių ir pašovė kitą. Tačiau dabar jo laukia kitas iššūkis – prašyti prieglobsčio Jungtinėse Valstijose. Laukti Carlosas pasirengęs. „Ateiname su taika, prašome prieglobsčio, bet tik Dievas žino, kaip viskas bus“, – sakė jis, pro plieninius virbus žvelgdamas į būrį JAV pasienio patrulių.

Kad galėtų paprašyti prieglobsčio JAV, migrantai laukia ilgoje eilėje prie sienos. Kai kurie čia atvykę jau seniai. Jie patys sudarinėja eilės sąrašą, kad įvestų tvarką. Iš Nikaragvos pabėgęs 27 metų Joelis Coyado sakė, kad sąraše yra apie 3 tūkst. pavardžių. Naujai atvykusieji turės stoti į šią eilę ir taip pat laukti.

Kai kurie migrantai aiškiai suvokia, kad prieglobstį gaus toli gražu ne visi. „Mes atvykome dirbti. Žinau, kad negausiu prieglobsčio, nes badas nėra priežastis, dėl kurios jis teikiamas, – sakė 20 metų Carlosas Jose Romero iš Santa Rosos Hondūre. – Tačiau mes iš karavano geriau žūsim kovodami, nei sėdėsim Hondūre, kol mirsim badu ar būsim nužudyti. Jei mus deportuos, mes vėl sugrįšime“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"