Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Metas išsiurbti naftą iki paskutinio lašo: Norvegija laimėjo teismą ir grįžta į Arktį 

2018 vasario 1 d. 13:25
Reuters/Scanpix nuotrauka

Neseniai viešai spaudoje buvo paskelbta apie Norvegijos planus iki 2020 metų uždrausti naudoti naftos produktus šilumos gamybai, tačiau iki to laiko šalis vis dar išgaus naftą, kur jos manymu tai yra naudinga.

Neseniai priimtas Norvegijos vyriausybės nutarimas, pagal kurį planuojama grįžti į Arktį. Toliau joje gręžti naftos gręžinius ir išgauti naftą.

Šį nutarimą patvirtino Oslo teismas. Kaip pranešė Reuters, pareiškimą pateikė aplinkosauginės organizacijos kaip „Greenpeace“ ir „Nature and Youth Group“, teigiančios, kad gręžimo veiksmai prieštarauja piliečių teisėms į sveiką aplinką. Konkrečiai, aplinkosauginės organizacijos teigė, kad visos licencijos Arktyje gręžti naujus naftos gręžinius, kurios buvo nuo 2015 metų išduotos dujų ir naftos kompanijoms, tokioms kaip „Chevron“, yra nekonstitucinės. Galiausiai jų teiginiai neįtikino teismo, kuris pasisakė, jog vietoj to, kad būtų dėtos pastangos siekiant geresnio šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų reguliavimo, šalies konstitucija, kaip pagrindinis argumentas, buvo naudojama „netinkamai“, net ir suvokiant tą faktą, kad konstitucijos naudojimas tapo kone reklaminiu triuku.

„Aplinkosauginių organizacijų argumentas, kad šis nutarimas pažeidžia Konstitucijos 112 straipsnį, pralaimėjo“ – nusprendė Oslo apygardos teismas. „Valstybė, atstovaujama Naftos ir Energetikos ministerijos, reabilituota“.

Tačiau Norvegija visiškai neatsisako savo „žaliosios darbotvarkės“, kurį numato, kad iki 2030 metų šalyje anglies dioksido kiekis turi būti neutralus – tai reiškia, kad šalis į aplinką išmes tiek anglies dioksido, kiek jo gamta natūraliai sugebės sunaudoti – visi automobiliai turės būti varomi tik elektra bei statomi „elektriniai greitkeliai“. Šalies vyriausybė pareiškė, kad atkreipia dėmesį į pasaulinio klimato kaitos padarinius ledynams Arkties regione. O visi nauji gręžimo projektai nebus pradėti ankščiau kaip po 10–15 metų.

Ir nors Norvegija išlieka viena didžiausių naftos ir dujų gamintojų Europoje, tolesnė naftos gręžinių plėtra prieštarauja ankščiau priimtiems aplinkai nekenksmingiems sprendimams kaip, kad „Paryžiaus susitarimas“. Gali būti, kad praėjus 10–15 metų Norvegija atsisakys naftos gręžinių plėtros planų ir bus sukurtos naujos taisyklės bei planai, kurie kaip tik užkirs kelią tokioms veikloms.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"