Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Mėginimai į Venesuelą įvežti pagalbą virto chaosu, žuvo mažiausiai du žmonės 

2019 vasario 24 d. 13:36
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rizikinga humanitarinės pagalbos įvežimo į Venesuelą operacija šeštadienį virto chaosu: prezidento Nicolaso Maduro (Nikolo Maduro) saugumo pajėgos į demonstrantus paleido šūvių, o keli pagalbą gabenantys sunkvežimiai buvo padegti.

Per susirėmimus su saugumo pajėgomis prie įvairių sienos kirtimo punktų žuvo du žmonės, įskaitant 14 metų paauglį, o daugiau kaip 300 žmonių buvo sužeisti.

Nors N. Maduro uždraudė į šalį įvežti pagalbą, opozicijos lyderis Juanas Guaido pažadėjo, kad Kolumbijoje ir Brazilijoje sandėliuojamos maisto ir vaistų siuntos į šalį bus pristatytos šeštadienį. Dalis humanitarinės krizės ištiktai Venesuelai skirtos pagalbos taip pat laikoma Nyderlandams priklausančioje Kiurasao saloje.

Humanitarinė pagalba, kurios didžiąją dalį suteikė Jungtinės Valstijos, yra atsidūrusi N. Maduro ir lygiai prieš mėnesį laikinuoju prezidentu pasiskelbusio J. Guaido priešpriešos centre.

Laivui, kuriuo iš JAV Puerto Riko teritorijos buvo gabenama pagalba, teko sugrįžti, nes Venesuelos kariuomenė „tiesiogiai pagrasino atidengti ugnį“, pareiškė gubernatorius Ricardo Rossello, tai pavadinęs „rimtu pažeidimu prieš humanitarinę misiją“, kuris yra „nepriimtinas ir įžūlus“.

Prie sienos su Kolumbija susirinko šimtai pagalbos laukusių savanorių, daugelis kurių vilkėjo baltus drabužius, tačiau N. Maduro saugumo pajėgos jiems sutrukdė paimti siuntas.

Smurtiniai susirėmimai

Venesuelos nacionalinės gvardijos kariai pasienyje esančiuose Urenjos ir San Antonijaus miestuose nuo aušros neprileido prie sienos protestuotojų, prieš kuriuos naudojo ašarines dujas ir guminius kulkas. Kilus riaušėms, Urenjos gatvėse aidėjo šūviai.

Civilinės gynybos pareigūnai Kolumbijoje sako, jog per susirėmimus prie sienos kirtimo punktų ant tiltų buvo sužeisti mažiausiai 285 žmonės. Kolumbija po kilusio smurto sunkvežimiams su humanitarine pagalba nurodė grįžti nuo sienos.

Dauguma sužeistųjų yra Venesuelos piliečiai, kurie mėgino su humanitarinės pagalbos siuntomis kirsti sieną, tačiau Venesuelos kariai juos nustūmė atgal.

Tačiau rimčiausias incidentas įvyko už šimtų kilometrų prie Santa Elena de Uaireno sienos kirtimo punkto prie sienos su Brazilija, kur žuvo žmonių. Kai humanitarinės pagalbos įvežimą blokavę kariai ėmė šaudyti į civilius, dar 31 vienas žmogus buvo sužeistas, pranešė žmogaus teisių organizacija „Foro Penal“.

„Jie žudo Venesuelos žmones Santa Elena de Uairene ir San Antonijuje, kur nuo septintos valandos ryto neleidžia venesueliečiams susirinkti ir gauti humanitarinės pagalbos“, – sakė humanitarinės pagalbos operaciją iš Kukutos Kolumbijoje koordinavęs J. Guaido.

N. Maduro šalininkai sustabdė ir padegė du pro barikadas pravažiavusius sunkvežimius su humanitarine pagalba. Virš Santandero pasienio punkto tarp Kukutos ir Urenjos į dangų pakilo juodi dūmai.

„Žmonės bando išgelbėti tai, kas yra pirmajame sunkvežimyje, ir saugo humanitarinę pagalbą, kurią diktatorius N. Maduro liepė sudeginti“, – žurnalistams sakė opozicijai atstovaujanti Venesuelos parlamento narė Gaby Arellano.

Dar du sunkvežimiai, kuriais buvo gabenama Brazilijos Venesuelai skirta humanitarinė pagalba, grįžo į Brazilijos Pakaraimos miestą po to, kai Venesuelos kariai juos kelias valandas išlaikė pasienyje.

Kai kurie Nacionalinės gvardijos kariai pasinaudojo kilusia sumaištimi ir palikę savo postus perėjo į Kolumbijos pusę.

Kolumbijos imigracijos tarnyba skelbia, jog iki šeštadienio vakaro mažiausiai 60 Venesuelos ginkluotųjų pajėgų narių dezertyravo ir paliko „N. Maduro diktatūrą“.

Daugiau nei penkiasdešimties pasaulio valstybių laikinuoju Venesuelos vadovu pripažintas J. Guado pareiškė, kad tokie kariai galės grįžti namo ir nebus laikomi išdavikais.

Venesuelos opozicijos lyderis sandėlyje prie pasienyje esančio Tienditas tilto Kukutoje šeštadienį oficialiai pradėjo ilgai planuotą humanitarinės pagalbos paskirstymo operaciją. Prie jo prisidėjo Čilės, Kolumbijos ir Paragvajaus prezidentai.

„Humanitarinė pagalba taikiai ir ramiai tikrai vyksta į Venesuelą, kad šiuo metu išgelbėtų gyvybių“, – sakė J. Guado.

Netrukus po to jis pareiškė, jog, nepaisant N. Maduro blokados, pirmoji siunta pasiekė Venesuelą. Tačiau sunkvežimis, kurį jis turėjo omenyje, po kelių valandų vis dar buvo įstrigęs prie Brazilijos sienos.

N. Maduro nepasiduoda

Socialistų lyderis N. Maduro atsisako priimti humanitarinę pagalbą, kurios teikimą vadina parodomąja akcija ir pretekstu amerikiečių invazijai.

Įpykęs dėl Kolumbijos paramos J. Guado N. Maduro pranešė, kad Venesuela nutraukia diplomatinius santykius su Bogota ir Kolumbijos diplomatams liepė per 24 valandas išvykti iš šalies.

„Niekada nenusileisiu, niekada nepasiduosiu. Visuomet ginsiu mūsų šalį, jeigu reikės – ir savo paties gyvybe“, – pareiškė N. Maduro per savo šalininkų mitingą Karakase, kuris įvyko po to, kai tūkstančiai žmonių, laikę užrašus „Šalin rankas nuo Venesuelos“, pražygiavo sostinės gatvėmis.

Šiuo metu net 300 tūkst. venesueliečių labai reikia maisto ir vaistų, nes būtiniausių prekių šalyje trūksta jau ne pirmus metus, teigia J. Guaido. Jis N. Maduro apkaltino sufalsifikavus rinkimų, per kuriuos jis buvo perrinktas, rezultatus ir reikalauja naujo balsavimo.

Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad nuo krizės pradžios 2015 metais iš Venesuelos išvyko maždaug 2,7 mln. žmonių. Kiekvieną dieną iš šalies emigruoja maždaug 5 tūkst. žmonių.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika