Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Makedonijos referendume abi šalys skelbia pergalę 

2018 spalio 1 d. 19:00
Referendume balsavo tik trečdalis rinkimų teisę turinčių makedonų.
Referendume balsavo tik trečdalis rinkimų teisę turinčių makedonų.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį Makedonijoje įvyko bene svarbiausias referendumas per visą šalies istoriją, tačiau jo rezultatai yra tokie prieštaringi, jog ir pozicija, ir opozicija rado priežasčių skelbti pergalę.

Referendume buvo klausiama, ar pervadinti šalį Šiaurės Makedonija, taip parodant paramą vyriausybės pastangoms užbaigti beveik tris dešimtmečius trunkantį ginčą su Graikija ir šaliai atverti kelią įstoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES).

Graikija smarkiai priešinasi savo kaimynės norui vadintis Makedonija, nes, Atėnų požiūriu, tai išduoda Skopjės pretenzijas į Šiaurės Graikijoje esantį to paties pavadinimo regioną.

Menkas rinkėjų aktyvumas yra smūgis vyriausybei ir Vakarų pasaulio lyderiams, kurie tikėjosi stipraus visuomenės palaikymo.

Suskaičiavus balsus 93 proc. apylinkių paaiškėjo, kad 91,3 proc. pareiškusių savo valią makedonų pritarė, kad šalis pakeistų pavadinimą, o balsavusiųjų prieš šį pasiūlymą buvo vos 5,7 procento. Tačiau į referendumą atėjo tik 36,5 proc. iš 1,8 mln. balso teisę turinčių piliečių.

Smūgis valdantiesiems

Paaiškėjus rezultatams Graikijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog Atėnai „lieka įsipareigoję“ birželį sudarytam susitarimui su Skopje, kad Graikijos vyriausybė atšauks savo prieštaravimus dėl Makedonijos įstojimo į ES ir NATO, jeigu šiaurinės kaimynės pavadinimas bus pakeistas.

Tačiau dėl menko rinkėjų aktyvumo opozicija tvirtina, kad referendumas neįvyko.

„Balsavusieji prieš ir nusprendusieji boikotuoti referendumą parodė, kad dauguma žmonių nepritaria šiam susitarimui, ir būtent jie šiandien pasiuntė stipriausią žinią“, – sakė opozicijoje esančios konservatorių partijos lyderis Christianas Mickoskis.

Opozicija prieštarauja siūlomam šalies pavadinimui, nes teigia mananti, jog sugebėtų su Graikija pasiekti geresnį susitarimą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Menkas rinkėjų aktyvumas yra smūgis vyriausybei ir Vakarų pasaulio lyderiams, kurie tikėjosi stipraus visuomenės palaikymo. Tačiau valdančioji partija yra įsitikinusi, kad ji gali surinkti pakankamai balsų parlamente, tad šalies pavadinimo pakeitimas visgi turėtų būti patvirtintas.

„Balsavusiųjų valia dabar turi būti paversta politiniu veiksmu parlamente“, – sekmadienio naktį pabrėžė socialdemokratams vadovaujantis premjeras Zoranas Zajevas.

Tam, kad būtų patvirtintas pavadinimo pakeitimas, du trečdaliai Makedonijos parlamento narių turi balsuoti už Konstitucijos pataisas. Kaip pareiškė Z. Zajevas, jei opozicinės partijos jų neparems, jis griebsis kito „demokratinio įrankio“ ir skelbs pirmalaikius rinkimus.

Kad pavadinimo pakeitimas įsigaliotų, jį dar turi patvirtinti ir Graikijos parlamentas.

Sukiršino visuomenę

Klausimas, ar pakeisti šalies pavadinimą, suskaldė Makedonijos visuomenę. Vakarų pareigūnų teigimu, Rusija, kuri smarkiai priešinasi NATO plėtrai, stengėsi kaip įmanoma labiau pakurstyti nesantaiką, vykdydama dezinformacijos kampaniją, kuri labai suintensyvėjo internete kelios savaitės iki referendumo.

Atsakydami į ją, keletas Vakarų pasaulio vadovų ir pareigūnų lankėsi Makedonijoje, siekdami paskatinti rinkėjus paremti pavadinimo keitimą. Valdančioji partija visą savo politinį kapitalą investavo į siekį išspręsti ilgalaikį konfliktą, kuris trukdo šaliai siekti narystės NATO ir ES.

ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas savo tviterio paskyroje parašė, jog referendumo rezultatai rodo „stiprią paramą“ tiek pavadinimo keitimui, tiek ir šalies euroatlantiniams siekiams.

„Dabar iš visų politinių lyderių tikiuosi, kad jie gerbs šį sprendimą ir su didžiausia pagarba bei partinę priklausomybę peržengiančia vienybe šalies intereso labui judės į priekį“, – rašė jis.

Tai vis dar gali įvykti, tačiau po sekmadienio balsavimo šiuo keliu judėti bus daug sunkiau, nei tikėtasi.

Istorinės priežastys

Kaip rašo „The New York Times“, diskusijos dėl šalies pavadinimo, kurio šaknys siekia IV amžių prieš Kristų, Pilypo II ir jo sūnaus Aleksandro Didžiojo valdymą, turi didžiulį simbolinį krūvį.

Aleksandras Didysis priklausė helenistinei kultūrai, tad graikai taip pat tvirtina, jog viena iš slavų kalbų kalbantys makedonai neturi teisės reikšti pretenzijų į jo palikimą.

Vasario mėnesį, kai pasirodė pranešimų, kad abiejų šalių derybose pasiekta tam tikra pažanga, dešimtys tūkstančių graikų išėjo į gatves, mojuodami vėliavomis ir skanduodami „Makedonija – tai Graikija“. Pasak protestuotojų, šis pavadinimas yra „mūsų sieloje“.

„The New York Times“ teigimu, daugiausia energijos į šiuos protestus įdėjo Graikijos ortodoksų bažnyčia ir tokios ultranacionalistų grupuotės kaip neonacių partija „Auksinė aušra“. Vakarų pareigūnai taip pat tvirtino, jog protestus kurstė ir Rusija bei su Kremliumi susiję oligarchai.

Makedonijoje protestai buvo kiek menkesni.

Bene geriausiai ginčą iliustruoja per buvusio premjero Nikolos Grujevskio valdymą šimtai Skopjės viešosiose erdvėse pristatytų senovės Makedonijos didybę aukštinančių statulų ir monumentų.

Visų šių projektų, taip pat ir ginčo su Graikija centre – Aleksandras Didysis. Jo vardu buvo pavadintas oro uostas, taip pat į jį vedantis greitkelis. Sostinės centre stovi 28 metrų aukščio statula ir fontanas „Karys ant arklio“, kuris, kaip visi įsitikinę, vaizduoja legendinį karo vadą.

Graikija visa tai stebėjo su vis labiau augančiu susierzinimu.

Tačiau dabartinio ginčo šaknys vis dėlto glūdi XX amžiaus karuose. Balkanų karams pasibaigus 1913 metais, Makedonija skilo į 3 tarpusavyje kariaujančias šalis – Graikiją, Serbiją ir Bulgariją. Po Antrojo pasaulinio karo Graikijoje įsiplieskė pilietinis karas ir slaviškai kalbantiems makedonams teko pralaimėtojų dalia. Nemažai jų buvo išvaryti iš teritorijos, kuri dabar priklauso Graikijai.

Susiformavus Jugoslavijai į ją pateko ir Makedonija vadinta teritorija. O 1991 metais subyrėjus Jugoslavijai buvo sukurta Makedonijos Respublika. Ją pripažino 140 valstybių, tarp jų Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos. Tačiau ne Graikija.

Atėnai nerimavo, kad per pilietinį karą išvyti makedonai pareikš pretenzijas į žemes. Abiejų šalių derybininkai šį klausimą įtraukė į susitarimą, pabrėždami, kad tokios pretenzijos būtų nepriimtinos.

Premjeras žvelgia į Vakarus

Z. Zajevas, tapęs premjeru 2017 metų gegužę, greitai pareiškė, kad vienas jo pagrindinių prioritetų bus suartėjimas su Graikija. Visai netrukus jis pakeitė oro uosto ir greitkelio pavadinimus. Kelios savaitės iki referendumo duodamas interviu premjeras teigė, jog dėl ankstesnės vyriausybės „nevykusios užsienio politikos“ šalis buvo visiškai izoliuota.

„Tai buvo didžiausia grėsmė mūsų valstybės ateičiai, – tvirtino Z. Zajevas. – Tą buvo būtina pakeisti ir pataisyti. Be to, piliečiai ir dauguma įtakingų partijų sutinka, kad narystė ES ir NATO yra mūsų pagrindiniai strateginiai prioritetai.“

Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl sekmadienio referendumo klausimas buvo suformuluotas taip: „Ar jūs palaikote narystę ES ir NATO, pritardami tarp Graikijos Respublikos ir Makedonijos Respublikos sudarytam susitarimui?“ Deja, dauguma rinkimų teisę turinčių makedonų nesiteikė į šį klausimą net atsakyti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"