Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Maja Sandu: Moldovos ateitis – „ofšorinė“ valstybė 

2018 rugpjūčio 28 d. 13:50
Reuters/Scanpix nuotrauka

Prieš kelias dienas Moldovos sostinę Kišiniovą supurtė gyventojų protestas ir susirėmimai su policija. Nepriklausomybės dienos šventė virto apsistumdymu, nes žmonės į gatves išėjo protestuoti prieš skurdą, o ne švęsti. Protestai, pasak „Veiksmo ir solidarumo“ partijos vadovės ir buvusios kandidatės į Moldovos prezidento postą Majos Sandu, bene kasdienis reiškinys jos gimtinėje. Šalyje neramumai nesiliauja jau porą metų, tai susiję su iš Moldovos bankų dingusiu milijardu dolerių, valdžios korupcija. 

Pasak Majos Sandu, Moldovą valdo ne vyriausybė, bet oligarchas Vladas Plahotniukas, kuris yra „nusipirkęs“ didesniąją dalį šalies politikų. „Apsimetinėjimas politiniais priešininkais yra žaidimo dalis. Dabartinis prezidentas Igoris Dodonas yra prorusiškas ir to neslepia, o štai parlamentas, kurį kontroliuoja vienas oligarchas, tariamai pasisako už europietiškas vertybes, bet realybė yra kitokia“, – LŽ sakė Maja Sandu Vilniuje dalyvavusi Valdo Adamkaus vardo konferencijoje.

– Prieš dvejus metus pralaimėjote prezidento rinkimus. Kas pasikeitė per tuos metus Moldovoje, kokia dabar yra politinė situacija? Su kokiomis nuotaikomis žmonės laukia naujų parlamento ir prezidento rinkimų?

Vienintelė vyriausybės strategija – siekis paversti Moldovą „ofšorine“ zona, vieta, kurioje būtų galima plauti pinigus.

– Prieš dvejus metus demokratinis procesas Moldovoje buvo mažiau sukompromituotas nei yra dabar. Mums (opozicijai ir piliečiams) buvo lengviau dalyvauti politikoje ir rinkimuose. Per paskutinius porą metų nutiko nemažai pasikeitimų šalies demokratiniame procese, vienas paskutiniųjų akibrokštų buvo Kišiniovo mero rinkimai, kuriuos laimėjo opozicijos kandidatas, bet meru netapo.

Praėjus dešimčiai dienų po rezultatų paskelbimo valdžios atstovai nutarė anuliuoti rezultatus ir atšaukė rinkimus visiškai. Kišiniovo meru buvo paskirtas valdžios žmogus. Tai pastūmėjo gyventojus išeiti į gatves, protestuoti. Šią vasarą Kišiniove jau vyko keli dideli protestai. Planuojame, kad jų bus dar daugiau. Situacija šalyje blogėja, atsiranda spaudos, susirinkimų draudimai.

Dabartinė šalies vyriausybė yra nesuinteresuota kovoti su korupcija, garsieji bankų korupcijos atvejai, kurie nuskambėjo visame pasaulyje – neištirti. Tarptautinės kompanijos, kurios darė analizę, nurodė konkrečius žmones, kurie yra atsakingi už pinigų plovimo atvejus, bet Moldovos teisėsauga atsisako juos suimti ar kitaip ištirti jų veiklą, konfiskuoti pinigus. Pastebėjome, kad Moldovos valdžia kuria „ofšorų“ zoną ir nori jog valstybė taptų pinigų plovykla.

Visai neseniai buvo priimtas įstatymas dėl kapitalo amnestijos, šis įstatymas – kritikuojamas tarptautinių organizacijų ir vietinės bendruomenės. Įstatymas atveria kelius dar didesnėms pinigų plovimo operacijoms, padės tiems, kurie jau pavogė pinigus iš bankų, nes bus lengviau sumėtyti pėdas paslepiant tikruosius pinigų savininkus.

Taigi, situacija šalyje bloga, o žmonės neapsikentę valdžios savivalės bėga iš Moldovos. Išvažiuoja išsilavinę, jauni žmonės, kurie nenori gyventi tokioje valstybėje, kokia šiuo metu yra Moldova. Tai – liūdna žinia, nes prarandame kritinę masę piliečių, kurie galėtų reikalauti pasikeitimų šalyje.

– Dabartinis Moldovos prezidentas ir buvęs Jūsų politinis varžovas Igoris Dodonas – prorusiškas vadovas, bet šalies vyriausybė skelbiasi esanti proeuropietiška. Kokia yra tikroji padėtis ir kas valdo Moldovą?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Politinė padėtis Moldovoje yra įdomi ir stebintiems iš šono gana sunkiai suprantama. Dabartinė vyriausybė formaliai prieštarauja šalies prezidentui Igoriui Dodonui, bet išties jie yra to paties medžio vaisai. Apsimetinėjimas priešininkais yra politinio žaidimo dalis.

Dabartinis prezidentas Igoris Dodonas yra prorusiškas ir to neslepia, o štai parlamentas, kurį kontroliuoja vienas oligarchas, tariamai pasisako už europietiškas vertybes, bet realybė yra kitokia. Tai, kas šiuo metu vyksta Moldovoje panašiau į Vladimiro Putino režimą Rusijoje, o ne Europos valstybę, kurioje galioja tam tikros taisyklės ir normos.

Tiesa, kai Europos Sąjungos (ES) institucijos pareikalavo laikytis tam tikrų taisyklių ir gerbti įstatymo viršenybę buvo apkaltintos kišimusi į Moldovos vidaus reikalus. Vyriausybė, kuri save vadina proeuropietiška, elgiasi visiškai priešingai, bet tuo pačiu nori gauti ES paramą. Tai tam tikras geopolitinis žaidimas, kuris žaidžiamas tikintis naudos. Dabartinė vyriausybė kenkia valstybės institucijoms, pamina įstatymus ir šalį daro pažeidžiamą. Lengvai pažeidžiama Moldova – puikus kąsnis Kremliui.

Moldovos visuomenė yra labai susiskaldžiusi, dalis visuomenės mano, kad demokratija yra kalta dėl nevaldomos korupcijos įsigalėjimo, skurdo ir migracijos. Nemažai žmonių tiki, kad šaliai reikia „šeimininko“, kažko, kas „sutvarkytų“ netvarką, klestinčią Moldovoje. Taip yra todėl, kad Moldovos žmonės neturėjo geros patirties nė su viena valdžia nuo pat nepriklausomybės atgavimo.

Valdantieji, kurie save vadino proeuropietiškais, neatnešė europietiškų vertybių ir taisyklių, todėl žmonės jais netiki. Tiesa, dalis visuomenės supranta, kad Moldovoje nėra ir nebuvo tikrosios demokratijos, todėl ir tikrųjų pokyčių tikėtis neverta. Pokyčius stabdo ir tai, kad keičiasi visuomenės struktūra, jauni ir progresyvūs moldavai palieka šalį.

– Kokį vaidmenį Moldovoje vaidina artima kaimynė Rumunija? Ar daug moldavų renkasi gyventi Rumunijoje, o ne Moldovoje? Ar vis dar gyvos idėjos apie šalių sujungimą?

– Molotovo-Ribentropo paktas buvo įsimintinas įvykis Moldovai, nes būtent tuomet Moldova buvo atskirta nuo Rumunijos. Dalis visuomenės ir šiandien remia susivienijimo su Rumunija idėją. Žinoma, tokių žmonių nėra daug, o tam, kad ką nors pakeistum reikėtų daugumos šalies gyventojų pritarimo. Visgi susivienijimo idėja yra spekuliuojama, ją itin mėgsta prorusiška žiniasklaida. Susivienijimo idėja laikoma grėsminga ir taip siekiama mobilizuoti rėmėjus prieš „rumuniškąją grėsmę“.

Daugelis moldavų Rumunija mato, kaip valstybę, kuri gali mums padėti geriau integruotis į ES. Situacija Rumunijoje teikia vilties, nes ten kuriasi antikorupcinės institucijos, žmonės nebijo išeiti į gatves ir protestuoti. Tai padrąsina ir Moldovos gyventojus, nes visada sveika matyti, kad šalia gyvenantieji sugeba geriau tvarkytis. Žinoma, Rumunijoje nėra viskas idealu, bet tai vis dar yra pavyzdys Moldovai.

– Moldova yra artima kaimynė ir su Ukraina. Kokios nuotaikos tvyro dėl situacijos Ukrainoje? Kaip moldavai vertina tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje?

– Nuomonės išsiskiria. Tie, kurie skaito rusiškus laikraščius ir žiūri tos šalies televiziją, žinoma, palaiko Rusiją. Dalis visuomenės tiki, kad Moldovai pasiseks tik jei pasiseks Ukrainai. Jei situacija Ukrainoje pasisuks nenaudinga linkme (šalis taps prorusiška) tai atsilieps ir Moldovai, todėl mes su dideliu įdomumu ir susirūpinimu stebime įvykius kaimyninėje šalyje.

Moldova jau turi savo „užšaldytą konfliktą“, todėl tai, kas vyksta Ukrainoje mums yra žinoma ir suprantama. Moldovoje dalis žmonių yra susirūpinę Kremliaus sprendimu paskirti Dmitrijų Kozaką atsakingu už ekonominius ir prekybinius santykius su Moldova.

Dabartinė vyriausybė kenkia valstybės institucijoms, pamina įstatymus ir šalį daro pažeidžiamą. Lengvai pažeidžiama Moldova – puikus kąsnis Kremliui.

Žmonės dar prisimena Kozako memorandumą 2003 metais, kuriuo buvo bandoma perimti kontrolę Moldovoje. Šis memorandumas numatė Moldovos ir Padniestrės sujungimą pastarajai suteikiant veto teisę. Jei memorandumas būtų patvirtintas Moldova būtų pakliuvusi į Maskvos rankas. O štai dabar Dmitrijus Kozakas grįžta ir mes esame labai sunerimę. Būtent todėl norime, kad šalis turėtų stiprias, nepriklausomas institucijas ir glaudžius santykius su ES.

– Daug moldavų gyvena užsienyje. Koks yra diasporos vaidmuo Moldovoje? Kaip šalį veikia gyventojų emigraciją?

– Moldovai diaspora labai svarbi, nes jie siunčia gana daug pinigų giminaičiams, likusiems tėvynėje. Užsienyje dirbančių žmonių į tėvynę atsiusti pinigai sudaro iki 25 proc. Moldovos bendrojo vidaus produkto. Užsienyje gyvenantys moldavai gerai integravęsi, todėl gali būti puikiu postūmiu keisi gimtosios šalies valdžios sistemą.

Jie gyvena kitomis sąlygomis, todėl žino kokia tvarka valstybėje turi būti, jos reikalauja. Kita vertus emigracija stipriai atsiliepia žmonėms, kurie liko Moldovoje, o kartu ir visai valstybei. Ima stigti medikų, mokytojų, verslininkų. Mūsų šalies visuomenė sensta, kyla vis daugiau demografinių problemų.

Maja Sandu. Alinos Ožič nuotrauka.
Maja Sandu. Alinos Ožič nuotrauka.

Tiesa, diaspora yra itin susidomėjusi tuo, kas vyksta namuose ir nori, kad jų balsas būtų girdimas. Praėjusiuose prezidento rinkimuose beveik 9 procentai visų balsavusių buvo užsienyje gyvenantys piliečiai.

Tiesa, dabar keičiama balsavimo sistema, diasporos balsų „svoris“ bus daug mažesnis. Dabartiniai valdantieji taip pat atsisako atidaryti daugiau konsulatų ir kitų, balsavimui užsienyje tinkamų vietų. Praėjusiuose prezidento rinkimuose buvo daug žmonių, kurie norėjo balsuoti, bet negalėjo to padaryti, nes trūko balsavimo biuletenių ar kitų balsavimui reikalingų priemonių.

– Minėjote, kad valdžia aplaidžiai žiūri į šalies ekonomiką, siekia šalį padaryti „ofšorų“ valstybe. Kokia ekonominė Moldovos padėtis? Ko tikimasi iš artėjančių rinkimų?

– Šalyje daug neformalios ekonomikos, bet sunku nustatyti jos dydį. Skirtumai tarp turtingų ir nepasiturinčių žmonių itin dideli. Naujus automobilius ir gražius namus galima pamatyti sostinėje ir aplink ją, bet pavažiavus toliau skurdas bado akis.

Dabartinė vyriausybė nesistengia gerinti ekonomikos, nes tam reiktų sukurti normalias sąlygas verslui, o tai, matyt, neatitinka vyriausybės interesų. Vienintelė vyriausybės strategija – siekis paversti Moldovą „ofšorine“ zona, vieta, kurioje būtų galima plauti pinigus. Nes tai – lengviausias kelias gauti kominisinių ir nieko nedaryti. Būtent todėl žmonės nenori likti šalyje, nemato čia savo ateities, emigruoja.

Šiuo metu Moldovą valdo partija, kuri yra itin nepopuliari tarp gyventojų. Jos populiarumas tesiekia 5 proc. ir tai yra partija valdanti šalį, žiniasklaidą ir turinti pinigų bei administracinių resursų. Tai reiškia, kad jie negali laimėti rinkimų sąžiningai, todėl darys viską, kad laimėtų nesąžiningai. Žmonės valdžioje neturi atsarginio išėjimo, todėl negali rizikuoti. Jie įsipainioję į daug korupcinių schemų, todėl praradę valdžią rizikuoja atsidurti kalėjime.

Šiuo metu Moldovą valdo partija, kuri yra itin nepopuliari tarp gyventojų. Jos populiarumas tesiekia 5 proc. ir tai yra partija valdanti šalį, žiniasklaidą ir turinti pinigų bei administracinių resursų. Tai reiškia, kad jie negali laimėti rinkimų sąžiningai, todėl darys viską, kad laimėtų nesąžiningai.

Piliečiai, kurie nesutinka su tokiu scenarijumi eina protestuoti. Tiesa, tai taikūs protestai, nors mes jaudinamės dėl žmonių saugumo. Provokacijos, infiltracijos ir kiti dalykai – įmanomi. Nebijome policijos, bet bijome sukarintų pajėgų, kurias valdžia buria jau porą metų. Žinoma, sieksime, kad protestai būtų taikūs, bet protestuoti nenustosime, nes tai vienintelis būdas parodyti, kad nesutinkame su dabartinės valdžios veiksmais.

Mes (opozicija) dalyvausime rinkimuose vasario mėnesį ir apklausos rodo, jog turime nemažai šansų laimėti, bet situacija šalyje yra tokia, kad gali nutikti visko. Dabartinė šalies valdžia bijo opozicijos, bet nebijo protestų, nes protestuojame taikiai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"