Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

M. Salvini Italijoje – pavojingi laikai imigrantams 

2018 rugpjūčio 12 d. 06:00
Italai priešais šalies Vidaus reikalų ministeriją Romoje protestuoja prieš antiimigracinę politiką./Reuters/Scanpix nuotrauka
Italai priešais šalies Vidaus reikalų ministeriją Romoje protestuoja prieš antiimigracinę politiką./Reuters/Scanpix nuotrauka

Birželio 1 dieną imigrantus pagrindiniu savo priešu laikančios kraštutinės dešinės partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini tapo Italijos vidaus reikalų ministru ir premjero pavaduotoju. Per šį trumpą laiką šalyje užfiksuotas neapykantos nusikaltimų imigrantams pagausėjimas – 12 pasikėsinimų šaunamaisiais ginklais, dvi žmogžudystės ir 33 smurtiniai užpuolimai.

Tokių nusikaltimų padaugėjimas sutapo su naujosios vyriausybės politika, kuri yra nukreipta prieš imigraciją. Vieni pagrindinių šios politikos akcentų buvo šalies uostų uždarymas Viduržemio jūroje migrantus gelbėjančių nevyriausybinių organizacijų laivams bei pažadas iš šalies išvaryti Italų pilietybės neturinčius romų tautybės asmenis. Dėl šios priežasties opozicijos politikai apkaltino M. Salvini nepakantumo kurstymu šalyje.

Italijos gyventojai imigracijos klausimu yra vieni mažiausiai informuotų visame pasaulyje. Dauguma italų mano, kad imigrantai sudaro 30 proc. Italijos gyventojų (tikras skaičius – 8 proc.), o islamą išpažįsta 20 proc. šalies tikinčiųjų (iš tiesų – 4 proc.).

Per vieną liepos mėnesį įvykusį incidentą į galvą pneumatiniu šautuvu buvo sužeista 13 mėnesių romų tautybės mergaitė. Teigiama, kad bent per dvi neseniai surengtas atakas prieš migrantus buvo šaukiama M. Salvini pavardė.

„Kartu su prieš imigrantus nukreipta politika skleidžiama propaganda neabejotinai prisidėjo prie priešiškumo klimato ir rasizmo paskatinto smurto įteisinimo, – teigė asociacijos „Lunaria“, kuri kas ketvirtį skelbia ataskaitas apie rasistinių motyvų paskatintas atakas Italijoje, migracijos politikos programos vadovė Grazia Naletto. – Mes susiduriame su pavojingu smurto prieš imigrantus atvejų padažnėjimu.“

Praeitais metais nuo birželio 1 iki rugpjūčio 1 dienos „Lunaria“ užfiksavo 9 atakas prieš migrantus – trečdaliu mažiau nei šiais metais. Be to, niekas nebuvo nužudytas ar pašautas. Paskutinė oficiali policijos statistika yra tik iš 2016 metų, kai buvo užfiksuoti 28 rasistiškai motyvuoti neapykantos nusikaltimai.

„Kita Italija“

Paskutinis migrantas buvo nužudytas liepos 29 dieną Aprilijoje, netoli Romos. Nusikaltimą įvykdė du italai, tvirtindami, kad marokietis buvo vagis.

Trys dienos iki šio tragiško įvykio Vičencoje, Šiaurės Italijoje, buvo pašautas 33 metų gamyklos darbuotojas iš Žaliojo Kyšulio. Įtariamasis – 40 metų italas, kuris šūvį paleido pro langą, iš savo namų.

Rugpjūčio 2 dieną Neapolyje leidimą gyventi šalyje turintis 22 metų gatvės pardavėjas iš Senegalo Cisse Elhadji Diebelis buvo pašautas dviejų motoroleriu pro jį pravažiuojančių asmenų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Birželio mėnesį du italų paaugliai pašovė iš Malio atvykusį, leidimą šalyje gyventi turintį 22 metų Konate Bouyagui. Po kelių dienų Kazertoje, į šiaurę nuo Neapolio, iš pravažiuojančios „Fiat Pandos“ pneumatiniu ginklu paleisti šūviai sužeidė du maliečius. Agresoriai, abu italai, šaukė M. Salvini pavardę.

Teigiama, kad liepos mėnesį Venecijoje iš Afrikos atvykusį migrantą sumušę du geležinkelio stoties nešikai savo aukai teigė, jog „čia – M. Salvini šalis“.

Bene daugiausia dėmesio žiniasklaidoje sulaukė ataka prieš juodaodę, Italijoje gimusią ir augusią disko metikę Daisy Osakue. Į sportininkę Turino mieste buvo sviestas kiaušinis – dėl to ji patyrė akies sužeidimą. D. Osakue buvo ką tik grįžusį į šalį po kelių mėnesių studijų JAV ir teigė pasijutusi taip, lyg būtų atvykusi į „kitą Italiją“.

„Kairiųjų pramanas“

M. Salvini kaltinimus neigia. Pasak jo, „rasizmo banga yra kairiųjų pramanas“. Kaip atsaką į oponentų kritiką savo tviterio paskyroje jis parašė: „Tiek daug priešų, tiek daug garbės.“ Galbūt tai sutapimas, bet ši frazė – minimaliai pakeista Benito Mussolini citata, kurios paskelbimas sutapo su fašisto diktatoriaus gimimo metinėmis.

„Nelegalams geri laikai baigėsi“, – vos atėjęs į valdžią pasakė M. Salvini.

Tą patį vakarą Rozarne, esančiame pietinėje Kalabrijos Redžo provincijoje, kulka pakirto 22 metų malietį Soumalią Sacko. Jis apleistame sandėlyje ieškojo metalo lakštų, kad galėtų sutvirtinti savo lūšną vienoje iš stovyklų, kurioje glaudžiasi tūkstančiai regiono ūkiuose dirbančių menkai mokamų imigrantų. Nusikaltimu įtariamas asmuo – netoli stovyklos gyvenantis vidutinio amžiaus italas.

„Regis, priešiškumas imigrantams, beveik visada palydimas melagingų naujienų, pavertė pateisinamu smurtą prieš prieglobsčio prašytojus, kurie dažnai vaizduojami kaip parazitai ir įsibrovėliai, – „The Guardian“ teigė iš Kamerūno kilęs Yvanas Sagnet, asociacijos „No Cap“, kuri kovoja už darbininkų imigrantų teises, pirmininkas. – Nieko panašaus šioje šalyje iki šiol nesu matęs ir nemanau, kad lengvai galima būtų pakeisti šią situaciją.“

„Kažkas virš tavęs vis sako, kad būtina stabdyti migrantus ir pabėgėlius. Šituo ilgainiui pasinaudoja asmenys, kurie nori vykdyti tokio pobūdžio nusikaltimus“, – naujienų portalui thelocal.it tvirtino nacionalizmą tyrinėjantis dr. Andrea Mammone iš Karališkojo Holovėjaus koledžo. Pasak jo, tai suteikia balsą ksenofobiškoms nuostatoms.

„Daug žmonių anksčiau nebūtų išdrįsę sakyti tokių dalykų, pavyzdžiui, apie juodaodžius. Dabar jie nebejaučia gėdos“, – pridūrė jis.

Kaip rašo thelocal.it, Italijos gyventojai imigracijos klausimu yra vieni mažiausiai informuotų visame pasaulyje. Dauguma italų mano, kad imigrantai sudaro 30 proc. Italijos gyventojų (tikras skaičius – 8 proc.), o islamą išpažįsta 20 proc. šalies tikinčiųjų (iš tiesų – vos 4 proc.).

Nors M. Salvini tikrai nėra vienintelis italų politikas, kurstantis priešiškumą imigrantams, jis išskiriamas dėl to, kad yra labiausiai matomas. Be to, per rinkimų kampaniją kiek anksčiau šiais metais jis buvo atsakingas už maždaug pusę iš šimtų socialinėje žiniasklaidoje politikų parašytų komentarų, kuriuos žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pažymėjo kaip diskriminacinius arba kurstančius neapykantą.

Rado savo partiją

Kalbant apie atakų pagausėjimą, reikia nepamiršti, jog apie daugumą neapykantos nusikaltimų nėra pranešama. „Mes puikiai žinome, kad išgirstame tik apie dalį to, kas vyksta“, – pabrėžė G. Naletto. Jei išpuolis įvykdomas prieš nelegaliai šalyje gyvenantį asmenį, mažai tikėtina, kad jis apie tai informuos policiją. Be to, rasistinis motyvas ne visada yra atpažįstamas.

Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini kaltinamas nepakantumo kitataučiams kurstymu.Reuters/Scanpix nuotrauka
Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini kaltinamas nepakantumo kitataučiams kurstymu.Reuters/Scanpix nuotrauka

Ateinančios smurto bangos pranašas buvo vasario 3 dieną, vos mėnesiui likus iki rinkimų, Mačeratoje, Centrinėje Italijoje, Lucos Traini įvykdytas išpuolis, per kurį jis šaunamuoju ginklu sužeidė 6 imigrantus. Jo namuose buvo rasta su dešiniųjų ekstremistų ideologija siejamų daiktų, tarp jų ir knygos „Mein Kampf“ kopija. Metai iki šio įvykio Koridonijoje, Centrinėje Italijoje, jis buvo „Lygos“ kandidatas vietiniuose rinkimuose.

„Dešiniojo sparno ekstremistai rado partiją, kuri perteikia jų požiūrį, – „The Guardian“ tvirtino 75 metų Nacionalinės Italijos partizanų asociacijos pirmininkė Carla Nespolo. – Į migrantus Italijoje dabar žiūrima taip pat kaip į žydus fašizmo laikais. Tai labiausiai politiniame spektre į kraštutinę dešinę nukrypusi vyriausybė nuo fašizmo pabaigos.“

Florencijos senegaliečių asociacijos pirmininkas, daugiau nei 20 metų šalyje gyvenantis, Italijos pilietybę turintis Mamadou Sallas sakė, kad nori išvykti iš šalies. „Kaskart, kai kalbi su italais, supranti, kad buvo paveikta jų galvosena, – „The Guardian“ teigė jis. – Regis, kad jie dabar yra arčiau fašizmo pasaulio, prisimena gerus per karą fašistų padarytus darbus.“

M. Sallas buvo protestų, surengtų po senegaliečių kilmės gatvės pardavėjo Idy Diene'o nužudymo kovo 5-ąją, organizatorius. Y. Diene'as dieną po rinkimų buvo pašautas 6 kartus, kai pardavinėjo savo prekes ant Vespucci tilto, Florencijoje.

Jo žudikas – 65 metų italas Roberto Pirrone'as, kuris policijai teigė, jog dėl finansinių sunkumų planavo pats pasitraukti iš gyvenimo, tačiau praradęs drąsą nusprendė atimti gyvybę pirmam pasitaikiusiam žmogui. Patikėję šiuo paaiškinimu, policijos pareigūnai atmetė rasistinį motyvą, ir tai sukėlė vietos senegaliečių pasipiktinimą.

Nors iš pažiūros Italijos vyriausybė problemą ignoruoja, policija stengiasi surasti nusikaltėlius. Maža to, praeitą mėnesį Turino apygardos prokuroras Armando Spataro pristatė priemones, kuriomis bus kovojama su rasizmo paskatintais nusikaltimais. Jos nukreiptos prieš visus, kurie vykdo nusikaltimus, „motyvuotus neapykantos ir etnoreliginės diskriminacijos“. Kitą dieną per socialinės žiniasklaidos paskyras jis sulaukė M. Salvini gerbėjų įžeidimų ir grasinimų.

„Kitos odos spalvos žmonės nėra vertinami, – teigė M. Sallas. – Kai nužudomas juodaodis, visada yra randamas pateisinimas. Tačiau jei kitatautis nužudo italą, vienintelis dalykas, kuris akcentuojamas kalbant apie užpuoliką, – jo kilmė ir kūno spalva.“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"