Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Lvovas skelbia moratoriumą rusiškai kultūrai 

2018 rugsėjo 26 d. 17:22
Lvove parduodama daugybė rusiškų laikraščių ir žurnalų. /
Lvove parduodama daugybė rusiškų laikraščių ir žurnalų. /
Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Dalis ukrainiečių įsitikinę, kad tokia priemonė reikalinga siekiant atremti Rusijos hibridinį karą. Tačiau kritikai, įskaitant Vakarų diplomatus Kijeve, moratoriumą Vakarų Ukrainoje visoms rusiškoms knygoms, filmams ir dainoms vadina netolerantišku ir neprotingu.

Draudimui rugsėjo 18 dieną pritarė 57 iš 84 Lvovo, dažnai laikomo Ukrainos kultūros sostine, regiono savivaldybių, bet visoje šalyje toks sprendimas jokios ypatingos reakcijos nesulaukė. Pirmiausia dėl to, kad labai abejojama, ar tokį moratoriumą apskritai galima įgyvendinti. Diplomatai reagavo aktyviau. Kanados ambasadorius Ukrainoje Romanas Waschukas sprendimą pavadino buku. Jis parašė tviteryje, kad Lvovo srities draudimas pagal tai, kaip jis suformuluotas, yra siauraprotiškas, diskriminuojantis ir tiesiog kvailas. „Aš tai sakau kaip diasporos ukrainietis ir nuoseklus kultūros produktų savo gimtąja kalba propaguotojas, bet taip pat ir įvairovės gynėjas“, – teigė R. Waschukas.

Ir pačioje Ukrainoje yra manančiųjų, kad reikia elgtis atsargiau, nes šalyje daug rusakalbių, neprovokuoti dar didesnio susiskaldymo.

Vakarų Ukrainoje, ypač maždaug 2,5 mln. gyventojų turinčioje Lvovo srityje, dominuoja ukrainiečių kalba, bet ir rusų kalba ten plačiai vartojama.

2014 metų kovą Rusija užėmė ir neteisėtai prisijungė Ukrainos Krymo pusiasalį ir parėmė separatistinį karą rytiniame Donbaso regione. Per šį karą žuvo daugiau kaip 10 300 žmonių ir jis toliau tęsiasi, nors sudaryti du taikos susitarimai ir buvo nemažai mėginimų įtvirtinti paliaubas. Karas nesibaigia todėl, kad Maskva toliau jį kursto, ginkluoja separatistus ir siunčia savo kariškius bei statytinius. Kryme Maskva taiko represijas prieš proukrainietiškus aktyvistus ir vietos totorius, uždarė visas ukrainietiškas mokyklas, uždraudė ukrainiečių kultūrą bei simboliką, paskelbė totorių asamblėją ekstremistine organizacija, neįleidžia įvažiuoti Ukrainos totorių politikams ir veikėjams.

„Kultūrinis karas“

Vietos valdžia internete paskelbė, kad kultūros rusų kalba draudimo tikslas yra „įveikti ilgai trukusios lingvistinės rusifikacijos padarinius“, moratoriumas galios tol, kol baigsis Ukrainos teritorijų okupacija.

Kaip žinoma, Maskva neigia įsiveržusi į Ukrainą, sako, kad jos ten nėra, tačiau po gatvių protestų Kijeve nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių Kremlius nuolat skelbė, kad gins rusakalbius nuo diskriminacijos ne tik Ukrainoje, bet ir visur kitur. Kai kurie kiti Kijevo žingsniai taip pat labai priešiškai sutinkami Maskvoje. Rugsėjį Ukrainos prezidentas Petro Porošenką pasirašė įstatymą, kad visose valstybinėse mokyklose nuo penktos klasės mokslas yra privalomas tik ukrainiečių kalba. Pagal šį įstatymą moksleiviai gali mokytis savo gimtosios kalbos kaip atskiro dalyko.

Nesvarbu, ar tai būtų Ukraina, ar Latvija, taip pat privaloma tvarka įvedusi mokslą tik latvių kalba, Maskva nieku gyvu nesutinka su valstybių teise pačioms spręsti ir ginti savo valstybinę kalbą po ilgų okupacijos ir rusifikacijos metų. Tačiau ir pačioje Ukrainoje yra manančiųjų, kad reikia elgtis atsargiau, nes šalyje daug rusakalbių, neprovokuoti dar didesnio susiskaldymo. Daliai rusakalbių sunku pakeisti požiūrį, nes sovietiniais metais ukrainiečių kalba buvo niekinama, laikoma nevisaverte, prasčiokų kalba.

Jevgenijus Murajevas, Ukrainos įstatymų leidėjas iš opozicijos, feisbuke parašė: „Kaip ir dera politikams bei parlamento nariams, aš kalbu valstybine kalba ir ją vartoju bendraudamas valstybės reikalais. Bet visą kitą laiką iš principo jos nevartoju.“ Parlamentaras paaiškino, kad taip jis protestuoja prieš vyriausybės vykdomą „kultūrinį karą“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Sprendimas uždrausti turinį rusų kalba buvo priimtas tokiu metu, kai Lvove vyko 25-oji kasmetinė knygų mugė, kurios šūkis – „Laisvės turgus“.

Didžiosios Britanijos ambasadorė Kijeve Judith Gough pritarė kolegai iš Kanados, kad draudimas yra netolerancijos požymis. Socialiniuose tinkluose ji paragino Lvovo sritį atsitokėti. „Jūs verti daugiau“, – rašė ji. Diplomatė pridūrė, jog tai sako kaip abiejų kalbų – ukrainiečių ir rusų – gerbėja bei mokinė. Ji pažymėjo grotelėmis žodžius „tolerancija“ ir „įvairovė“.

Didingas ir jaukus Lvovas laikomas visos šalies ukrainietiškumo centru.lonelyplanet.com nuotrauka
Didingas ir jaukus Lvovas laikomas visos šalies ukrainietiškumo centru.lonelyplanet.com nuotrauka

Tuo metu iš Maskvos atskriejo keiksmai. Dūmos deputatas ir nacionalistų partijos „Rodina“ lyderis Aleksejus Žuravliovas išvadino įstatymo šalininkus gyvuliais ir rusofobais. Jis parašė, kad „šitie reakcionieriai greitai pradės lupti savo bendrapiliečių liežuvius, jei nuspręs, kad koks nors liežuvis pernelyg rusiškas“. Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas tuoj pat prisiminė tarptautinę teisę, kuriai potvarkis nusižengia, bei priminė, jog jis prieštarauja ir Ukrainos Konstitucijai.

Požiūris pasikeitė

Nepaisant draudimo, labai mažai tikėtina, kad rusiškos knygos dings iš lentynų ar rusiški filmai taps nebeprieinami, ypač turint galvoje, kad jų apstu internete. Lvovo srities taryba nepaaiškino, kaip įgyvendins moratoriumą. Jos nariai, pritarę pasiūlymui, paragino ir kitus regionus imtis panašių priemonių bei pažadėjo kreiptis į Aukščiausiąją Radą, Ukrainos parlamentą, priimti įstatymą, kuris uždraustų rusišką turinį visoje šalyje.

Ukrainoje jau blokuojami populiarūs rusiški socialiniai tinklai, uždrausta įvežti kai kurias rusiškas knygas. Didelis triukšmas kilo tuomet, kai buvo sužinota, jog tarp jų yra ir britų istoriko ir bestselerių autoriaus Antony Beevoro „Stalingrado mūšis“.

Apgailestaudama dėl Lvovo srities tarybos sprendimo, Ukrainoje gimusi autorė, rašanti knygas apie šaltąjį karą ir dėstanti Vokietijos Dartmuto universitete, Julija Komska prisiminė laikus, kai visoje šalyje, nuo rytų iki vakarų, buvo noras išsaugoti kalbų įvairovę. Jis ypač pasireiškė, kai 2014 metais buvo užsimota panaikinti V. Janukovyčiaus laikų įstatymą, leidusį mažumoms visais lygiais ir visur kalbėti tik savo gimtąja kalba, jei regione jos sudarė daugiau nei 10 proc. gyventojų. „Protestuodamas mano gimtasis miestas Lvovas vienai dienai perėjo tik į rusų kalbą. Doneckas, tada dar neokupuotas, – į ukrainiečių. Neįtikėtina, kaip dabar viskas pasikeitė“, – parašė ji tviteryje.

Luhanske separatistai treniruojasi šaudyti iš tankų T-72B.
Luhanske separatistai treniruojasi šaudyti iš tankų T-72B.

Sąraše – 142 rusai

Tuo metu Ukrainos kultūros ministerija toliau plečia sankcijas prieš Rusijos piliečius. Remdamasi saugumo tarnybos SBU užklausomis, ji įtraukė į grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių asmenų sąrašą dar keturis Rusijos piliečius. Tarp jų yra visuomenės veikėjas, filosofas ir politologas Aleksandras Duginas, politologas ir televizijos RT apžvalgininkas Rostislavas Iščenka, karo istorikas ir rašytojas Michailas Polikarpovas bei rašytojas karo temomis Anatolijus Tereščenka. Šiuo metu sąraše yra 142 asmenys.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"