Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Lukašenka: dauguma baltarusių nepritaria susivienijimui su Rusija 

2019 kovo 1 d. 15:26
A. Lukašenka: „Šiandien baltarusiai nori būti kartu su Rusija, bet nori gyventi savo namuose“.
A. Lukašenka: „Šiandien baltarusiai nori būti kartu su Rusija, bet nori gyventi savo namuose“.
Scanpix nuotrauka

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad 98 proc. jo šalies gyventojų nepritaria potencialiam susivienijimui su Rusija, netylant spėlionėms, kad Kremlius spaudžia Minską sutikti su glaudesne integracija.

Ilgalaikis lyderis sakė žurnalistams, kad jeigu šiandien būtų surengtas referendumas, „98 proc. (baltarusių) balsuotų prieš abiejų šalių susivienijimą – arba prieš tai, ką daugelis palaikytų Baltarusijos tapimą Rusijos dalimi“.

„Šiandien baltarusiai nori būti kartu su Rusija, bet nori gyventi savo namuose“, – sakė jis.

Rusija yra Baltarusijos artimiausia sąjungininkė: abi valstybės sudariusius artimais prekybiniais ir kariniais ryšiais pasižyminčią formalią „sąjungą“, nors ir dažnai ginčijasi dėl tokių opių klausimų kaip energetikos kainos ir importo muitai.

Prieš kelis mėnesius įsisiūbavo spėlionės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudžia kaimyninę Baltarusiją imtis glaudesnės integracijos siekiant sukurti suvienytą valstybę.

Toks žingsnis teoriškai galėtų prailginti V. Putino valdymą, kai 2024 metais baigsis jo ketvirtoji kadencija prezidento poste, jeigu jis taptų naujosios valstybės vadovu.

Kremlius savo ruožtu tokias kalbas neigia.

Baltarusija su dideliu nerimu stebėjo, kaip Maskva 2014 metais aneksavo Krymą ir reiškė palaikymą Rytų Ukrainos separatistams.

Vasarį Rusijos Sočio kurorte su V. Putinu susitikęs trijų dienų derybų A. Lukašenka pripažino, kad jiedu aptarė savo šalių sąjungą, bet pabrėžė, kad abu laikėsi atsargios pozicijos.

„Tvirtai sutinkame, kad šiandien neturime daryti pernelyg didelio spaudimo ar imtis žingsnių, kurie padarytų kokios nors žalos“, – pridūrė jis.

Gruodį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva, remdamasi 1999 metų susitarimu dėl „sąjunginės valstybės“ sukūrimo, yra pasiruošusi didesnei integracijai su Baltarusija, pavyzdžiui, įsivedant bendrą valiutą, sujungiant muitų tarnybas ir teismus.

Vis dėlto Rusija neigia, kad deramasi dėl visiško valstybių susivienijimo.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika