Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Lenkų valdžia nesibodi bendrų eitynių su nacionalistais 

2018 lapkričio 10 d. 13:18
Tokia politika sulaukia prieštaringų nuomonių ir pačioje Lenkijoje, kur daugelis pyksta, kad radikalūs nacionalistai pastaraisiais metais dominuoja per Nepriklausomybės dienos minėjimo renginius./
Tokia politika sulaukia prieštaringų nuomonių ir pačioje Lenkijoje, kur daugelis pyksta, kad radikalūs nacionalistai pastaraisiais metais dominuoja per Nepriklausomybės dienos minėjimo renginius./
Scanpix nuotr.

Lenkijos vyriausybė ir kasmetinių nacionalistų eitynių organizatoriai sutarė sekmadienį, minint Lenkijos nepriklausomybės 100-ąsias metines, surengti bendras eitynes. Šis susitarimas rodo, kad konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ ne kartą yra siekusi paramos žmonių, kurie remia ir kraštutinių dešiniųjų grupes.

Toks vėlų penktadienio vakarą paskelbtas pranešimas reiškia, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ir kiti valstybės pareigūnai lapkričio 11 dieną žygiuos kartu su grupėmis, kurios pernai nešė rasistinius transparantus ir ultranacionalistų simbolius.

M. Morawieckio kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas per „Twitter“ pranešė, kad abi šalys pasiekė susitarimą, ir pridūrė: „Lenkija laimėjo. Lapkričio 11 dieną įvyks didžiulės bendros eitynės, minint šimtąsias nepriklausomybės metines!“

Apie susitarimą pranešė ir pagrindinis eitynių organizatorius Robertas Bakiewiczius, vadovaujantis Tautinei radikaliajai stovyklai, istoriškai siejamai su antisemitiniu judėjimu praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

Tokia politika sulaukia prieštaringų nuomonių ir pačioje Lenkijoje, kur daugelis pyksta, kad radikalūs nacionalistai pastaraisiais metais dominuoja per Nepriklausomybės dienos minėjimo renginius. Kritikai sako, kad valdžia pataikauja nacionalistams.

Vasarį R. Bakiewiczius vadovavo protestui prie prezidentūros, kurio metu žydus jis vadino „penktąja kolona“. Ši fazė vartojama turint omeny nelojalumą Lenkijai. Protestuotojai tuomet laikė transparantą, kuriame A. Duda, kuris nėra žydų kilmės, buvo raginamas „nusiimti savo jarmulką“ ir pasirašyti įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už pareiškimus, kad Lenkija kaip valstybė prisidėjo prie žydų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą. Šis įstatymo projektas sukėlė diplomatinį konfliktą su Izraeliu.

Pernykštės eitynės Varšuvoje buvo minimos ir neseniai Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje, kurioje valstybės narės yra raginamos aktyviai kovoti su kraštutinių dešiniųjų ekstremizmu. Rezoliucijoje buvo paminėta, kad per eitynes Lenkijoje buvo nešami ksenofobiniai transparantai su tokiais šūkiais kaip „baltoji broliškų tautų Europa“. Taip pat buvo vėliavų su vadinamuoju falangos simboliu – kraštutinių dešiniųjų ženklu, sukurtu ketvirtajame dešimtmetyje.

Apie bendras eitynes pranešta Lenkijai ruošiantis minėti šimtąsias nepriklausomybės metines. Lenkija tapo nepriklausoma 1918 metais, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kai žlugo šalį Lenkiją ilgiau nei šimtmetį valdžiusios trys imperijos – Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos.

Nacionalistų eitynės Lenkijoje jau tapo pastarojo dešimtmečio tradicija.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

A. Duda ir „Įstatymo ir teisingumo“ atstovai parlamente anksčiau kelis mėnesius derėjosi dėl bendrų eitynių su nacionalistais, tačiau jos nutrūko, nes nacionalistai atmetė reikalavimą nenešti provokuojančių transparantų.

Trečiadienį Varšuvos merė uždraudė eitynes, tačiau kitą dieną teismas draudimą panaikino, nes šis esą pažeidžia konstitucijos garantuojamą susirinkimų laisvę.

Naujos valstybės pareigūnų ir nacionalistų derybos buvo surengtos penktadienį.

Devintojo dešimtmečio antikomunistinio judėjimo „Solidarumas“ didvyris Wladyslawas Frasyniukas griežtai pasmerkė šį valdžios sprendimą ir pavadino jį pataikavimu „banditams“ ir „fašistams“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"