Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Lenkijos vietos rinkimus laimi dešiniojo sparno PiS 

2018 spalio 22 d. 07:15
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckiis ir Jaroslawas Kaczynskis, PiS lyderis. / 
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckiis ir Jaroslawas Kaczynskis, PiS lyderis. / 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijos konservatyvi nacionalistinė valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) surinko daugiausiai balsų per sekmadienį vykusius regionų valdžios rinkimus, bet pralaimi opozicijos centristams kovą dėl merų postų didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę Varšuvą, rodo balsavusių rinkėjų apklausos.

Sekmadienį vykęs balsavimas yra pirmasis nuo 2015 metų parlamento rinkimų, suteikusių PiS precedento neturinčią daugumą. Jis laikomas svarbiu egzaminu konservatoriams, besiruošiantiems ateinančiais metais vyksiantiems Europos Parlamento ir Seimo rinkimams.

PiS taip pat yra susipriešinusi su ES dėl savo vykdomų prieštaringai vertinamų teismų reformų. Bendrija perspėjo, kad šios reformos kelia pavojų teismų nepriklausomybei, teisinei valstybei ir pačiai demokratijai.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūros IPSOS apklausos rezultatai rodo, kad per vaivadijų seimelių rinkimus PiS gavo 32,3 proc. balsų ir aplenkė liberaliųjų centristų bloką „Pilietinė koalicija“ (KO), surinkusią 24,7 proc. balsų.

PiS populiarumą palaiko tvirtas ekonomikos augimas ir dosnios socialinės išlaidos. Partija atrodo sustiprinusi pozicijas regionų parlamentuose, bet tikriausiai ne visuose jų galės valdyti viena.

Įtakingas PiS vadovas Jaroslawas Kaczynskis gyrė rezultatus kaip „gerą ženklą“ prieš ateinančiais metais vyksiančius nacionalinio parlamento rinkimus.

Liberalų pergalės didmiesčiuose

PiS iki šiol kontroliavo tik vieną iš 16 vaivadijų seimelių ir beveik neturi akivaizdžių galimų koalicijos partnerių.

Rinkėjų apklausos rodo, kad trečia liko apie 16,6 proc. surinkusi agrarinė Lenkijos liaudies partija (PSL), tradiciškai stipriai palaikoma kaimiškose vietovėse. Tikėtina, kad ji atliks svarbų vaidmenį formuojant koalicijas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anksčiau ši partija buvo nacionaliniu lygiu suvienijusi jėgas su KO blokui vadovaujančia liberalų partija „Pilietinė platforma“ (PO). PSL lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sekmadienį paklaustas, ar jo partija galėtų dirbti su PiS, atsakė, kad „tokių koalicijų nebus“.

Vis dėlto didžiuosiuose miestuose PiS nesugebėjo laimėti kovos dėl pagrindinių merų postų.

PO liberalas Rafalas Trzaskowskis, 46 metų buvęs ministras ir Europos Parlamento narys, atrodo laimėjęs per pirmąjį turą Varšuvos mero rinkimus: IPSOS apklausa rodo, kad jis gavo 54,1 proc., o PiS kandidatas Patrykas Jakis – 30,9 proc. balsų.

Liberaliojo bloko kandidatai per pirmąjį rinkimų ratą taip pat dominavo Lodzėje, Poznanėje, Liubline ir Vroclave.

Kas taps Gdansko ir Krokuvos merais veikiausiai spręsis per antrąjį turą lapkričio 4-ąją.

IPSOS nurodė, kad jos balsavusių rinkėjų apklausos paklaida yra trys procentai.

Ginčai dėl reformų

Galutiniai oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti ne anksčiau kaip antradienio pavakarę.

Lenkijos rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 51,3 proc. – didžiausias, kada nors fiksuotas per vietos valdžios rinkimus.

Sekmadienį vykę rinkimai taip pat vyko tebetvyrant dideliam politikų ir visuomenės susipriešinimui dėl PiS inicijuotų kontroversiškų teismų reformų.

PiS palaikantys rinkėjai šią partiją ir ypač jos pirmininką J. Kaczynskį laiko nacionalinių interesų gynėjais, bet kritikai teigia, kad konservatorių vykdomos teismų reformos prieštarauja konstitucijai ir kelia didžiausią grėsmę demokratijai Lenkijoje nuo šalies komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.

Penktadienį Europos Sąjungos aukščiausioji teismo institucija paliepė Lenkijai „nedelsiant suspenduoti“ PiS parengtą įstatymą, įpareigojantį Aukščiausiojo Teismo teisėjus išeiti į pensiją sulaukus nebe 70, o 65 metų. Europos Teisingumo Teismo nutartyje sakoma, kad tokia nuostata kelia pavojų teismų nepriklausomybei.

Ši nutartis buvo vėliausia salvė ilgai besitęsiančiame ginče dėl teismų pertvarkos, vykdomos nuo pat PiS vyriausybės atėjimo į valdžią 2015 metais.

Dėl šių teisinei valstybei Lenkijoje kylančių „sisteminių grėsmių“ Europos Komisija inicijavo precedento neturėjusią procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, dėl kurios teoriškai galėtų būti įšaldyta Varšuvos teisė balsuoti priimant Bendrijos sprendimus.

Tačiau PiS nacionalistai nesutinka nusileisti kritikams užsienyje ir masiniams protestams šalyje bei tvirtina, kad jų vykdoma reforma yra svarbus kovos su korupcija elementas ir dalis pastangų apvalyti teisinę sistemą nuo komunistinio laikotarpio liekanų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"