Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Lenkijos reveransas ES – triukas prieš rinkimus 

2018 gruodžio 18 d. 16:43
Lenkija tapo ES nare 2004 metais.
Lenkija tapo ES nare 2004 metais.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugelį mėnesių Lenkijos pareigūnai buvo tvirtai įsikibę savo pozicijos pertvarkyti teismų sistemą. Tačiau neseniai vyriausybė įvykdė Europos Sąjungos (ES) aukščiausiosios teismo institucijos reikalavimą atšaukti įstatymą, kuriuo numatomas mažesnis šalies Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinis amžius. Ką tai galėtų reikšti?

Europos Komisija (EK) yra įsitraukusi į įtemptą kovą dėl Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ nuo 2015 metų vykdomų teismų reformų. Valdantieji teigia, kad labai svarbu išvalyti teismų sistemą – pašalinti korumpuotus teisėjus ir atsikratyti komunizmo pėdsakų.

Tuo metu ES atstovai tvirtina, kad Lenkijos teismų sistemos pokyčiai, įvykdyti per pastaruosius trejus metus, prasilenkia su bloko vertybėmis ir kelia grėsmę teisės viršenybės principui.

Tvyrant šiai priešpriešai, pernai ES pradėjo prieš Lenkiją precedento neturinčią procedūrą dėl „sisteminių grėsmių“ teisinei valstybei. Lenkija gali netekti teisės balsuoti priimant Bendrijos sprendimus.

Prezidentas delsė

Liepą priimtas įstatymas paankstino Aukščiausiojo Teismo teisėjų išėjimą į pensiją. Dėl to trečdalis turėjo palikti darbą. Daugelis jų nebuvo už tai dėkingi vyriausybei. Šalyje kilo visuomenės pasipiktinimas ir protestai.

Spalio pradžioje EK kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT) dėl Lenkijos sprendimo sutrumpinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų privalomo išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 65 metų. Teismas nurodė Lenkijai įšaldyti šį įstatymą, „kol bus parengtas nurodymas, užbaigiantis tarpines procedūras“.

Lenkijos lyderiai iš pradžių ketino ignoruoti šį teismo reikalavimą, tačiau susidūrė su didžiulių finansinių sankcijų perspektyva, todėl nusileido. Teisingumo ministro pavaduotojas Marcinas Warcholas nurodė, kad vyriausybė nesutinka su nuosprendžiu, bet turi jį gerbti.

Vyriausybės atsitraukimas, regis, reiškia, kad valdantieji mėgina pagerinti savo įvaizdį ir pritraukti ES palaikančių rinkėjų.

Lapkričio 21-ąją po keturias valandas trukusių diskusijų Lenkijos parlamentas priėmė įstatymo pataisą, patenkinusią pirminę ETT nutartį. Tiesa, prezidentas Andrzejus Duda delsė patvirtinti šį teisės aktą. Jis savo parašą padėjo tik gruodžio 17 dieną. Vadovas tai padarė likus kelioms valandoms iki vidurnaktį turėjusio sukakti šalies teisės aktų numatyto galutinio termino.

Kaip aiškino teisininkas Michalas Wawrykiewiczius, prezidentui turėjo būti labai nepatogu pritarti šiam sprendimui. Jis veikiausiai stengėsi atitolinti šį žingsnį iki paskutinės minutės ir pasinaudojo tuo, kad daugelio rinkėjų galvose šiuo metu yra Kalėdų laukimas, o ne įstatymo viršenybė.

M. Wawrykiewiczius vadino įstatymo atšaukimą valdančiųjų nesėkme ir teisinės valstybės pergale. Tačiau iššūkių šalyje, kaip teigė ekspertas, tikrai nesumažėjo.

„Buvo ir bus Europoje“

Keletas valdančiosios partijos narių tikisi, kad šis atsitraukimas įtikins EK nutraukti bylą vyriausybei, tačiau toks posūkis atrodo mažai tikėtinas. Pasak pareigūnų, ETT toliau nagrinės skundą dėl Lenkijos teismų sistemos pakeitimų ir sprendimą priims iki balandžio.

Bendrijos aukščiausioji teisminė institucija teigiamai įvertino pastarąjį Varšuvos žingsnį. Vis dėlto tai jokiu būdu nėra vyriausybės ir Briuselio konflikto pabaiga ir tik rodo ryškų politikų tono pokytį.

„Teisė ir teisingumas“ anksčiau visuomenės akyse visuomet stengėsi pavaizduoti šalies nesutarimus su ES kaip Lenkijos patriotų kovą su Briuselio biurokratais. Apžvalgininkų teigimu, nuosaikesnė pozicija valdantiesiems šiuo metu yra naudingesnė, mat kitąmet rengiami rinkimai – gegužę Europos, o rudenį – nacionalinio parlamento.

Vyriausybės atsitraukimas, regis, reiškia, kad valdantieji mėgina pagerinti savo įvaizdį ir pritraukti ES palaikančių rinkėjų. Praėjusį savaitgalį per partijos suvažiavimą vadovai primygtinai tvirtino: „Lenkija yra, buvo ir bus Europoje, ir niekas negali to pakeisti.“

Kaip teigė Pilietinės plėtros forumo viceprezidentas Marekas Tatala, šį rudenį surengti savivaldos rinkimai parodė, kad dideliuose miestuose ir miesteliuose, kurių gyventojai yra proeuropietiškesni, „Teisės ir teisingumo“ rezultatas nebuvo aukštas. Taigi, eksperto manymu, dabartinis valdančiųjų reveransas Briuseliui yra paprasčiausias triukas prieš rinkimus.

ES Lenkijoje yra itin populiari dėl laisvės lenkams keliauti ir dirbti užsienyje ir dėl šalies ekonomikos pakilimo. Maždaug 80 proc. gyventojų palaiko narystę šiame bloke.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"