Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Lenkija bijo prarasti darbuotojus iš Ukrainos 

2019 sausio 13 d. 12:00
Daug ukrainiečių pluša Lenkijos statybos sektoriuje. 
Daug ukrainiečių pluša Lenkijos statybos sektoriuje. 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai kurių Lenkijos bendrovių vadovai jau dabar skundžiasi darbuotojų trūkumu. Baiminamasi, kad Vokietijai plačiau atvėrus darbo rinką šimtai tūkstančių ukrainiečių susigundys ten siūlomais didesniais atlyginimais ir Lenkijai teks dairytis, kuo užkaišyti susidariusias spragas.

„Panika apėmė daugiausia žemės ūkio ir statybos sektorių, kuris yra labai priklausomas nuo pigios darbo jėgos iš Ukrainos“, – sakė įdarbinimo tarnybos „Personnel Service“ vadovas Krzysztofas Inglotas. Jo vadovaujama įstaiga šalies darbdaviams parūpino apie 9 tūkst. darbuotojų iš Ukrainos. Pasak K. Ingloto, dalis ukrainiečių pastaruoju metu vis labiau žvalgosi į Vokietiją, bet juos galbūt sulaiko didesnės pragyvenimo išlaidos.

Daug ukrainiečių į Lenkiją atvyksta padirbėti keliems mėnesiams ir tuomet grįžta namo. Taigi sunku pasakyti, kiek šalyje yra tokių darbuotojų. Vis dėlto, įvairiais skaičiavimais, jų gali būti daugiau nei milijonas. Ukrainiečiai užpildo darbo jėgos spragą, kuri atsirado po 2004 metų, kai Lenkija įstojo į Europos Sąjungą ir maždaug du milijonai lenkų išvyko į Vakarų Europą – daugiausia į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją – ieškoti geriau mokamo darbo.

Atvers rinką

Lenkijos verslininkų ir darbdavių sąjunga apie galimą darbo jėgos stygių prakalbo lapkritį, kai Vokietija užsiminė apie ketinimus plačiau praverti savo darbo rinką ne Europos Sąjungos piliečiams. Šios šalies verslininkai tikisi sulaukti daugiau kvalifikuotų užsienio darbuotojų, mokančių vokiečių kalbą. Įstatymo projekte žadama lengvinti šiems asmenims vizų išdavimo tvarką ir biurokratines procedūras.

Tiems, kurie ieško tokių darbų kaip virėjo, šaltkalvio ar informacinių sistemų specialisto, būtų leista atvykti į Vokietiją šešiems mėnesiams. Tačiau užsieniečiams keliama sąlyga, kad per tą laiką, kol ieškosis darbo, turės finansiškai savimi pasirūpinti. Bundestagas šį imigracijos įstatymą (galbūt su tam tikrais pakeitimais) turėtų tvirtinti šiemet.

Vokietijos bendrovės jau seniai skundžiasi dėl nuolatinio darbuotojų trūkumo, kuris kelia grėsmę ūkio augimui. Kelne įsikūrusio Vokietijos ekonomikos instituto duomenimis, matematikos, kompiuterijos, gamtos mokslų ir technologijų srityse rugsėjį buvo rekordiškai daug – 338,2 tūkst. – laisvų darbo vietų.

Oficiali statistika rodo, kad šiuo metu Vokietijoje dirba apie 140 tūkst. ukrainiečių. Nors tikrasis skaičius, tikėtina, yra didesnis, nes Lenkijos vizas gavusieji gali lengvai nukakti į Vokietiją, kur atlyginimai, priklausomai nuo darbo pobūdžio, gali būti net iki trijų kartų didesni.

Lenkijoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis – 2250 zlotų (apie 525 eurus). Tuo metu Vokietijoje jis siekia 1600 eurų.

Reikės 5 mln.

Įvairiais skaičiavimais, Lenkijoje dirba daugiau nei milijonas ukrainiečių.

Senstanti darbo jėga skatina Lenkijos ir Vokietijos konkurenciją. Ekspertai nieko gero nežada ir sako, kad darbuotojų trūkumas ateinančiais dešimtmečiais bus dar didesnis.

Vokietijos darbo rinkoje šiuo metu yra 1,2 mln. laisvų darbo vietų. Manoma, kad per ateinančius tris dešimtmečius valstybei reikės 12 mln. naujų darbuotojų. Tuo metu Lenkijai iki 2050 metų reikės 5 mln. papildomų darbuotojų iš užsienio.

Lenkija yra viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungos ekonomikų. Šalies centrinio banko duomenimis, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet turėtų siekti 3,8 proc., o, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozės yra dar optimistiškesnės – 5,2 procento.

Lenkijos darbdavių manymu, jei šalį paliktų pusė milijono ukrainiečių darbuotojų, BVP smuktų maždaug 1,6 procento.

Populiari kryptis

Daugeliui ukrainiečių darbas užsienyje tapo gelbėjimosi ratu. Gyvenimo standartai Ukrainoje yra gerokai mažesni negu Vakaruose. Dėl liepsnojančio karo šalies rytuose žmonės susiduria su ekonominiais ir socialiniais sunkumais.

Pareigūnai skaičiuoja, kad 3,2 mln. Ukrainos gyventojų užsienyje dirba nuolat, o 7–9 mln. turi tik sezoninį darbą. Kaip teigia Ukrainos ekonomikos ekspertas Sergejus Fursa, šie žmonės praėjusiais metais savo šeimoms persiuntė apie 10 mlrd. eurų.

Lenkija yra populiari ukrainiečių, ieškančių darbo užsienyje, kryptis. Taip yra todėl, kad ši šalis yra arti, be to, turi panašią kultūrą ir kalbą.

„Lenkija yra mūsų pirmas pasirinkimas“, – pasakojo dviračių mechanikas Igoris, kuris jau ketverius metus pluša Varšuvoje. Vyro teigimu, lenkų kalba yra lengvesnė negu vokiečių ar anglų, šalis arčiau namų, čia galima lengviau susirasti draugų.

Mini lengvatas

Tačiau didesni atlyginimai daugelį ukrainiečių vilioja vykti toliau į Vakarus. Remiantis įdarbinimo agentūros OTTO duomenimis, beveik 40 proc. šalyje dirbančių ukrainiečių ketina ieškoti darbo Vakarų Europoje.

Siekdama išvengti tokio scenarijaus Lenkijos verslininkų ir darbdavių sąjunga nori, kad vyriausybė supaprastintų užsieniečių samdymo procedūras, suteiktų jiems leidimą neribotai gyventi šalyje ir net palengvintų kelią į pilietybę.

Kaip minėjo vienos įdarbinimo agentūros vadovas K. Inglotas, Lenkija yra numačiusi pratęsti darbo vizas nuo dabartinių šešių mėnesių iki visų metų. Jis tikisi, kad ateityje šie leidimai bus išduodami 18 mėnesių.

Kaip teigė įdarbinimo agentūros „Work Service“ atstovas, užsieniečius vilioja ne tik Vokietija, bet ir Čekija, Slovakija, Vengrija. Šios šalys jau palengvino kai kurias įdarbinimo procedūras ir pasiūlė geresnes darbo sąlygas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika