Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Lenkija artėja prie JAV ir tolsta nuo Europos 

2019 vasario 11 d. 20:32
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijos vyriausybė susitarė su Jungtinėmis Valstijomis bendrai organizuoti Artimųjų Rytų konferenciją, tikėdamasi sustiprinti ryšius su Vašingtonu ir užsitikrinti geresnę apsaugą nuo Rusijos.

Tačiau šis susitarimas yra rimtas išbandymas Lenkijos kitiems ilgalaikiams santykiams.

Iranas piktai sureagavo į planus rengti minėtą konferenciją bei perspėjo Lenkiją, kad jos už tai laukia tam tikros pasekmės. Kai kurie politikos apžvalgininkai taip pat būgštauja, kad Lenkijos vyriausybei gali grėsti didesnė Europos šalių izoliacija, jeigu ji palaikys Vašingtono poziciją klausimu, kuriuo svarbiausios Europos Sąjungos valstybės griežtai nepritaria JAV prezidento Donaldo Trumpo politikai.

„Man nerimą kelia tai, kad Lenkijos vyriausybė deda beveik visus savo kiaušinius į D. Trumpo krepšį. Net ne į JAV krepšį, o į Trumpo krepšį. Ant Trumpo yra pastatyta gana daug, – sakė analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ ekspertas Piotras Buras. – Visa tai daroma santykių su ES partneriais sąskaita arba net NATO vienybės sąskaita.“

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ir galingųjų Europos valstybių, įskaitant Rusiją, užsienio reikalų ministrai nedalyvaus trečiadienį ir ketvirtadienį Varšuvoje vyksiančiame Taikios ir saugios ateities skatinimo Artimuosiuose Rytuose konferencijoje (Ministerial to Promote a Future of Peace and Security in the Middle East).

Ją organizuoja JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius. Joje taip pat turėtų dalyvauti JAV viceprezidentas Mike'as Pencas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

Konferencija organizuojama Lenkijai tariantis su Jungtinėmis Valstijomis dėl nuolatinės amerikiečių karinės bazės įkūrimo šalyje. Šiuo metu JAV kariai Lenkijoje vykdo laikiną, bet neterminuotą misiją rotaciniu pagrindu. Lenkija sunerimusi dėl savo ir viso regiono saugumo dėl Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje ir kitų priešiškais laikomų jos žingsnių.

Lenkijos pareigūnai siūlo nuolatinę JAV bazę prezidento D. Trumpo garbei pavadinti „Trumpo fortu“ (Fort Trump), tačiau kitos saugumo sustiprinimo galimybės, įskaitant jau dabar rotaciniu pagrindu vykdomos misijos sustiprinimą, atrodo labiau realistinės.

Pentagonas vertina galimybes ir savo išvadas turėtų paskelbti kovo mėnesį. Bet kokiam naujam pajėgų dislokavimui turės pritarti Kongresas.

Praėjusią savaitę J. Czaputowiczius sakė, kad Lenkija sutiko organizuoti Artimųjų Rytų konferenciją norėdama „parodyti pasauliui, kad mes esame aktyvūs siekiant taikos ir stabilumo užtikrinimo“.

„Aš tikiuosi, kad tai padidins pasitikėjimą tarp mūsų šalių ir padės padidinti Jungtinių Valstijų įsitraukimą Lenkijoje“, – pridūrė jis.

Kritika Lenkijai

Kurį laiką Lenkijos vyriausybė aiškino, kad norėtų būti ES ir JAV tarpininke sprendžiant Irano problemą.

Remiantis žiniasklaida, Lenkijos pareigūnai nebuvo pasiruošę išgirsti M. Pompeo pranešimą per jo vizitą Kaire sausio mėnesį, kad organizuojama konferencija vyks Varšuvoje.

Prieš tai Lenkija informavo Iraną apie savo planus surengti šį susitikimą ir Teheranas tam neprieštaravo, nematydamas jame jokios grėsmės, penktadienį rašė įtakingas dienraštis „Rzeczpospolita“.

„Pompeo viską sugadino“, – sakė Irano ambasadorius Lenkijoje Masoudas Edrisi Kermanshahi, cituojamas tame pačiame laikraštyje.

Tai nėra pirmas kartas, kai palaikydama JAV Lenkija sulaukia kritikos. Kai 2003 metais Lenkija ir kitos Vidurio Europos šalys palaikė George'o W. Busho administraciją ruošiantis karui Irake, senosios ES narės priešinosi šiam karui. Senosios Vakarų Europos valstybės išsišokėlėms suteikė „Naujosios Europos“ pravardę.

Lenkijos lyderiai taip pat sulaukė kritikos po daugybės metų išaiškėjus, kad šalyje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kur 2002–2003 metais buvo kalinami įtariami teroristai.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis, anksčiau gana kritiškai vertinęs, jo žodžiais, Lenkijos pataikavimą JAV, pareiškė, kad Varšuvoje rengiama konferencija gali sustiprinti Lenkijos ir JAV aljansą, bet užtraukti Varšuvai diplomatinę izoliaciją ES.

Pasak jo, D. Trumpas nori pasinaudoti Lenkija, kad suskaldytų ES, nes laiko pastarąją pagrindine ekonomine grėsme JAV.

„Šia prasme Amerikos politika truputį primena Rusijos“ politiką, sakė R. Sikorskis.

Tačiau su šia pozicija sutinka ne visi ekspertai.

„Toks poveikis gali būti, bet aš nemanau, kad tokia yra intencija“, – sakė žurnalo „Visegrad Insight“ redaktorius Wojciechas Przybylski.

Pasak jo, Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nuo 2016 metų siekia pasinaudoti artimais santykiais su Vašingtonu, kad taptų ES ir JAV tarpininke sprendžiant konfliktus.

Tačiau kol kas jai nesiseka. Iš dalies taip yra todėl, kad Lenkijai pakenkė jos įstatymų viršenybės problemos, o „dėl D. Trumpo konfrontacinio požiūrio Europos lyderiams dar sunkiau su tuo sutikti“.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika