Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Lenkai susiskaldę dėl anglių kasybos ateities 

2018 lapkričio 29 d. 12:00
Katovicų anglių kasybos bendrovės "Wujek" darbuotojas./
Katovicų anglių kasybos bendrovės "Wujek" darbuotojas./
yahoo.com nuotrauka

Elektronikos parduotuvėje dirbantis Leszekas Jaworowskis negali su tėvu diskutuoti apie Lenkijos anglių kasybą, mat viskas baigiasi dideliu ginču. Pietiniame Silezijos regione tai itin jautrus klausimas. Anglių kasyba Lenkijoje yra klestinti pramonė, o anglys tebėra pagrindinis energijos ir šildymo šaltinis valstybėje.

42 metų vyras nepaisė ilgamečių regiono gyventojų tradicijų ir netapo kalnakasiu. Jis tiki, kad Lenkijai metas atsisakyti pavojingos, brangios ir didele tarša pasižyminčios pramonės. Tačiau šachtose plušantiems žmonėms anglys yra Silezijos regiono tapatybės branduolys.

„Anglių kasyklos turėtų būti uždarytos. Silezijai jų nereikia“, – sako L. Jaworowskis. Vyro teigimu, pinigai, skiriami šachtų priežiūrai, geriau jau būtų panaudoti kuriant darbo vietas tokiose pažangiose ir švariose srityse kaip informacinės technologijos. Tačiau taip mano ne visi.

43 metų Tomaszas Mlynarczykas, kuris dirba Katovicų anglių kasybos bendrovėje „Wujek“, vadina šį energijos šaltinį turtu. „Jei nebūtų anglių, neturėtume darbo“, – nurodo jis. Vyro manymu, uždarius kasyklas bankrutuotų apylinkėse veikiančios parduotuvės ir kitos bendrovės.

Rengiasi konferencijai

Gruodžio 2–14 dienomis Katovicuose vyks 24-oji Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija. Į ją suvažiuos vyriausybių atstovai, mokslininkai, aktyvistai. Svarbiausia jų užduotis – galutinai parengti Paryžiaus klimato sutarties „taisyklių sąvadą“, įsigaliosiantį 2020-aisiais.

Belchatuvo šiluminės jėgainės kaminai./ Reuters/Scanpix nuotrauka
Belchatuvo šiluminės jėgainės kaminai./ Reuters/Scanpix nuotrauka

2015 metais Paryžiuje vykusios konferencijos dalyviai nutarė pasaulinės temperatūros augimą išlaikyti gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus ribos ir siekti šį augimą riboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Šalys įsipareigojo mažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį, o tai galima pasiekti tik atsisakiusi anglimis kūrenamų jėgainių.

Antradienį „Greenpeace“ aktyvistai, siekdami spustelėti derybininkus, užlipo į didžiausios Europoje Belchatuvo šiluminės jėgainės kaminą, kurio aukštis 180 metrų. Šio protesto tikslas buvo atkreipti dėmesį į žalingą anglių deginimo poveikį pasaulio klimatui ir neatidėliotiną būtinybę palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Spaudimo sulaukia ir kitos anglis gausiai naudojančios šalys: Kinija, Indija, Australija, Vokietija, Kolumbija ir Jungtinės Valstijos. Pernai prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė trauktis iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, kad išvengtų apribojimų pramonei.

Gali pasirodyti paradoksalu, kad klimato kaitos konferencija rengiama būtent Katovicuose, kuriuos didžiąją metų dalį gaubia smogas. Maža to, aplinkosaugininkai teigia, kad per metus Katovicų gyventojo įkvėptas užterštas oras prilygsta 1711 surūkytų cigarečių.

Šachtose plušantiems žmonėms anglys yra Silezijos regiono tapatybės branduolys.

Daugeliui įdomu, ar konferencijoje bus diskutuojama, kaip užbaigti iškastinio kuro erą Silezijoje. Ekspertai didelių pokyčių nežada ir mano, kad lenkų anglių pramonės lobistams pavyks pasiekti savo tikslus.

Kasyklų sumažėjo

Ištisos Silezijos regiono gyventojų kartos dirba anglių kasybos pramonėje ir tai jiems kelia pasididžiavimą. Dešimtmečius iškastinis kuras naudojamas lenkų namams šildyti ir elektrai gaminti. Tiesa, jaunam lenkui dirbti kasykloje jau neatrodo patrauklu. Todėl imant trūkti darbo jėgos pramonė samdo ukrainiečių.

Maždaug prieš 30 metų, baigiantis komunistų valdymui, Lenkijoje veikė 70 anglių kasyklų, kuriose dirbo apie 400 tūkst. žmonių. Jie gaudavo dvigubai didesnį atlyginimą nei šalies vidurkis, o jų globėjos Šv. Barboros diena buvo švenčiama visoje šalyje. Kritikai teigia, kad teigiamas kasybos pramonės įvaizdis buvo išlaikytas nuslepiant nelaimingus atsitikimus ir sumenkinant aplinkai daromą žalą.

Nuo anglių priklauso apie 80 proc. šalies energetikos./ yahoo.com nuotrauka
Nuo anglių priklauso apie 80 proc. šalies energetikos./ yahoo.com nuotrauka

1990 metais prasidėjus Lenkijos perėjimui prie rinkos ekonomikos buvo uždarinėjamos nepelningos kasyklos. Atleidimus iš darbo lydėjo audringi kalnakasių protestai. Šiuo metu šalyje veikia apie 30 anglių kasyklų, kuriose pluša 83 tūkst. žmonių. Nors kasybos mastai mažėja, Lenkija tebėra didžiausia Europoje anglių gavėja. Energetikos ministerijos duomenimis, 2016 metais šalyje išgauta 70 mln. tonų šio energijos šaltinio.

Nuo anglių priklauso apie 80 proc. šalies energetikos. Vyriausybė ramino Silezijos kalnakasius, kad tai bus svarbus energijos šaltinis ir ateinančiais dešimtmečiais. Nors pareigūnai teigia, kad anglių vaidmuo laikui bėgant mažės, Lenkijos energetikos sistemoje atsinaujinantys energijos šaltiniai kelią skinasi sunkiai. Taip daugiausia yra dėl įstatymų, kurie saugo tradicines valstybines energetikos bendroves.

„Lenkija nekalta, kad turi tokius didelius klodus iškastinio kuro. Norime juos panaudoti kaip įmanoma veiksmingiau“, – kalbėjo Michalas Kurtyka, šalies Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnas, kuris pirmininkaus konferencijai Katovicuose. Siekiant sumažinti kenksmingųjų dalelių išmetimą į orą, iki 2022-ųjų reikia investuoti apie 7,2 mlrd. zlotų (1,7 mlrd. eurų) į modernias, švaresnes technologijas.

Buldozeris stumdo milžinišką anglių krūvą./ Reuters/Scanpix nuotrauka
Buldozeris stumdo milžinišką anglių krūvą./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijos vyriausybė tvirtina, kad Katovicai yra pavyzdys, kaip anglių kasybos centras gali virsti moderniu ir aplinkai nekenksmingu miestu. Buvusioje šachtoje buvo įrengtas muziejus, atidarytas kultūros centras, įkurta naujų žaliųjų erdvių. Aplinkosaugininkai konsultuoja namų statybos bendroves, jos skatinamos naudoti energiją taupančias žaliąsias technologijas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"